Išsiplėtusios ir voratinklinės venos: priežastys ir gydymo būdai

Išsiplėtusios venos – tai stambios, paviršiuje matomos, iškilios ir susiraizgiusios kraujagyslės, kurios dažniausiai atsiranda kojose. Tokie pokyčiai vystosi dėl sienelių susilpnėjimo arba vožtuvėlių nepakankamumo, todėl kraujas kaupiasi ir ištempia venas. Nors jos gali susidaryti bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai aptinkamos kojose ir dubens srityje.

Kas yra voratinklinės venos?

Voratinklinės venos – tai mažos, rausvos, melsvos ar violetinės spalvos kraujagyslių raizginiai, matomi išorėje po oda. Jų forma dažnai primena medžio šakeles ar voro tinklą, o pažeidžiami smulkiausi kapiliarai. Šios venos itin dažnos ant veido ir kojų, ir, priešingai nei stambesnės varikozinės venos, atrodo subtiliai, bet gali būti aiškiai matomos.

Kaip atrodo kraujagysliniai “voro” apgamai?

Be varikozės ir voratinklinių venų, kai kuriems žmonėms išsivysto ir vadinamieji kraujagysliniai “voro” apgamai – raudonų taškų, iš kurių į visas puses išsišakoja smulkių kapiliarų tinklas, sankaupa. Šis kraujagyslių darinių tipas yra gerybinis ir žmogui nekenkia.

Kodėl vystosi išsiplėtusios ir voratinklinės venos?

Yra daug veiksnių, galinčių nulemti venų pokyčius:

• Paveldimumas – genetinis polinkis
• Darbas ar veikla, kai ilgai stovima: pavyzdžiui, auklėtojoms, pardavėjoms, medikams, kirpėjams, mokytojams
• Antsvoris ar nutukimas
• Hormonų svyravimai nėštumo, brendimo ar menopauzės metu
• Hormoninė kontracepcija ar po menopauzės taikoma pakaitinė hormonų terapija
• Ligos ar būklės, didinančios vidinį pilvo spaudimą (navikai, sunkus vidurių užkietėjimas, aptempti korsetiniai drabužiai)
• Kraujagyslių traumos, buvusios operacijos ar stiprus ultravioletinių spindulių poveikis

Kas dažniau susiduria su šiomis venų problemomis?

Šios problemos kur kas dažnesnės tarp moterų nei vyrų, o rizika didėja su amžiumi. Skaičiuojama, kad net iki 60 % suaugusiųjų bent kartą gyvenime susiduria su varikozinėmis ar voratinklinėmis venomis.

Kokie yra varikozinių ir voratinklinių venų simptomai?

Dažniausiai žmonės jaučia “maudimą”, mėšlungį, kojų sunkumą ar nuovargį. Kiti simptomai: tinimas, dilgčiojimas, veržimo ar deginimo pojūtis, ypač darbo dienos pabaigoje ar ilgai pastovėjus. Nemažai atvejų šie simptomai sumažėja pakėlus kojas arba užsidėjus kompresines kojines.

Moterims nemalonumai gali sustiprėti tam tikromis mėnesinių ciklo dienomis ar nėštumo metu. Kartais ilgainiui atsiranda patinimas, odos patamsėjimas ar net opos – dažniausiai aplink kulkšnis. Retais atvejais išsivysto ir uždegimas ar kraujo krešulio susiformavimas pažeistoje venoje.

Kaip gydomos išsiplėtusios ir voratinklinės venos?

Yra kelios veiksmingos pagalbos priemonės:

Kompresinės (glaustinės) kojinės

Vienas paprasčiausių ir dažniausių gydymo būdų – specialios, tiksliai pritaikytos kompresinės kojinės. Jos sukuria tolygų spaudimą, apsaugo nuo kraujo sąstovio ir sumažina tinimą. Kojinės būna įvairių ilgių – iki kelių, šlaunų ar visos pėdos, todėl svarbu pasirinkti ir užsidėti tinkamo dydžio produktą.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Siekiant sumažinti simptomus ar užkirsti kelią tolimesniam venų pažeidimui, rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos:

• Vengti ilgai stovėti ar sėdėti nejudant
• Dėvėti patogią avalynę – aukštakulniai nepageidautini, žemesni kulniukai padeda stiprinti blauzdos raumenis
• Pakelti kojas ilsintis ar miegant – geriausia, kad pėdos būtų aukščiau širdies lygio
• Nekryžiuoti kojų ties keliais ar kulkšnimis
• Kiekvieną dieną judėti, daug vaikščioti ar užsiimti kita aktyvia veikla, stiprinančia raumenų tonusą
• Stengtis palaikyti sveiką svorį

Skleroterapija

Procedūra, kurios metu naudojamas specialus tirpalas arba putos, suleidžiamos tiesiai į pažeistą veną. Tokiu būdu sukeliamas vietinis venos sudirginimas, jos sienelės sulimpa, o vėliau – vena nebepraleidžia kraujo ir palaipsniui išnyksta. Rezultatai tampa matomi per 3–6 savaites, o didesnėms venoms prireikia iki pusės metų. Po šios procedūros gydytojai dažniausiai rekomenduoja dėvėti kompresines kojines.

Lazerinė ir radiofrekvencinė abliacija

Šios minimaliai invazinės procedūros atliekamos įvedant lazerio arba radijo dažnių energiją į pažeistą veną specialiu zondų, kad kraujagyslė užsivertų ir palaipsniui išnyktų. Tai greitas bei efektyvus gydymas, dažniausiai atliekamas vietinėje nejautroje ambulatorinėmis sąlygomis. Lazeriai puikiai tinka smulkioms išsiplėtusioms venoms ir voratinklinėms venoms naikinti. Rezultatui pasiekti dažniausiai reikia kelių seansų.

Chirurginės procedūros

Sudėtingesniais atvejais ar kai venos yra labai stambios, taikomos kelių tipų operacijos, pavyzdžiui, pažeistos venos surišimas ir pašalinimas specialiais instrumentais per nedidelius pjūvius. Po tokių procedūrų dažnai rekia nešioti kompresines kojines. Šios operacijos dažniausiai atliekamos ambulatorinėmis sąlygomis, o pacientas po jų gana greitai atsigauna. Sudėtingesnės intervencijos, tokios kaip transiliuminė arba endoskopinė venų chirurgija, sumažina pjūvių skaičių, kraujavimą ir randų riziką.

Paviršinės lazerio ir šviesos terapijos

Be invazinių metodų, mažesnes venas galima šalinti paviršiaus lazerio ar intensyvios impulsinės šviesos pagalba, skirta kraujagyslėms naikinti iš išorės. Šie metodai nereikalauja adatų ar skleroterapinių tirpalų, tačiau gali prireikti kelių apsilankymų, o po procedūrų oda gali laikinai pakisti.

Ar būtina gydyti visas išsiplėtusias ir voratinklinius venas?

Nemažai žmonių su šiomis venomis nejaučia jokių fizinių simptomų, tačiau gydymas dažnai ieškomas dėl estetinių priežasčių – kai norima pagerinti išvaizdą. Prieš pradedant bet kokią procedūrą, verta pasitikslinti dėl draudimo sąlygų, nes kai kurios procedūros, ypač dėl kosmetinių priežasčių, gali būti nekompensuojamos.