Vidurių šiltinės priežastys, simptomai, gydymas ir skiepai

Vidurių šiltinė (dar vadinama enterine karštine) – tai sunki bakterinė liga, kurią sukelia Salmonella enterica Typhi rūšis. Panašią, tačiau švelnesnę ligos formą, paratifą, sukelia Salmonella Paratyphi bakterijos. Abiem atvejais užsikrečiama per vandenį ar maistą, užterštą užsikrėtusio žmogaus išmatomis arba šlapimu. Taip pat rizika kyla vartojant nevirtą maistą, nepasterizuotą pieną ar sultis, nuluptus vaisius.

Kaip paplitusi vidurių šiltinė

Ši infekcija anksčiau buvo labai dažna visame pasaulyje, tačiau dabar išsivysčiusiose šalyse ji pasitaiko retai dėl geresnės vandens nuotekų ir vandens valymo sistemos. Daugiausiai ligos atvejų nustatoma Pietų ir Pietryčių Azijoje, Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei Karibų regione. Manoma, kad kasmet pasaulyje ja suserga iki 21 milijono žmonių, dažniau vaikai nei suaugusieji.

Kaip plinta infekcija

Salmonella Typhi bakterijos patenka į aplinką su sergančio žmogaus šlapimu ar išmatomis. Jei po tualeto nenusiplaunamos rankos, bakterijos lieka ant rankų ir lengvai persiduoda maistui, vandeniui ar kitiems daiktams. Tokios bakterijos aplinkoje gali išgyventi net kelias savaites. Užsikrėsti galima ir retai, bet įmanoma per artimą kontaktą su ligoniu ar bakterijų nešiotoju – žmogumi, kuris jaučiasi sveikas, bet vis dar platina infekciją, kartais net metus ar ilgiau.

Kaip pasireiškia vidurių šiltinė?

Pirmieji simptomai dažniausiai atsiranda praėjus 1–3 savaitėms po kontakto su užkratu. Liga pasireiškia šiais požymiais:

• Aukšta temperatūra, kuri gali siekti 39–40°C ir dažnai svyruoja
• Galvos skausmas
• Skausmas raumenyse, silpnumas, nuovargis
• Šaltkrėtis, prakaitavimas
• Kosulys
• Virškinimo sutrikimai – viduriavimas ar užkietėjimas
• Nebesinori valgyti
• Bėrimas, dažniausiai pilvo, krūtinės ar nugaros srityje – švelniai rausvos, plokščios dėmės, vadinamos „rožės dėmelėmis“

Liga gali komplikuotis išsiplėtusiu ir skaudančiu pilvu. Sunkiais atvejais kyla sepsio grėsmė, pasireiškia painiava, sąmonės pakitimai ar net traukuliai, kraujavimas iš virškinamojo trakto, vangumas.

Diagnozės nustatymas

Įtarus vidurių šiltinę, gydytojas vertins jūsų simptomus, sveikatos ir kelionių istoriją. Ligos patvirtinimui dažniausiai imamas kraujo, išmatų, šlapimo, kaulų čiulpų ar odos (jei yra rožės dėmių) mėginys, kuris paskui tiriamas mikrobiologiškai. Kartais atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, vidaus organų echoskopija, plaučių rentgenas, širdies tyrimai, kepenų fermentai.

Vidurių šiltinės gydymas

Vienintelis būdas išgydyti vidurių šiltinę – antibiotikai. Liga dažniausiai pradeda slūgti jau po kelių gydymo dienų, nors visiškas pasveikimas gali užtrukti vieną ar dvi savaites. Esant sunkesniems atvejams ar komplikacijoms – pavyzdžiui, vemiant, stipriai viduriuojant ar uždegimui išplitus į pilvo ar smegenų sritis – gydymas papildomas skysčiais, steroidais, gali prireikti stacionarinės pagalbos. Jei atsiranda žarnų prakiurimas ar peritonitas, gali būti būtina operacija.

Vaistų pasirinkimas

Kuriuos antibiotikus skirti, priklauso nuo to, kur įvyko užsikrėtimas, nes kai kurios bakterijų atmainos atsparios įprastiems vaistams. Dažniausiai naudojami šie vaistai:

• Fluorochinolonai (pvz., ciprofloksacinas, levofloksacinas, ofloksacinas)
• Makrolidai (azithromycinas)
• Cefalosporinai (ceftriaksonas, cefotaksimas, cefiksimas)
• Karbaenėmai

Bakterijoms tampant vis atsparesnėms antibiotikams, svarbu gydytis tik gydytojo paskirtais vaistais ir baigti visą kursą. Siekiant išvengti atsparių bakterijų plitimo, ypač svarbu pasiskiepyti prieš keliaujant į rizikingas šalis.

Mityba sergant vidurių šiltine

Nėra specialios dietos, kuri išgydytų šią ligą, tačiau tinkamas maistas gali palengvinti simptomus. Rekomenduojami lengvai virškinami produktai:

• Virtos daržovės
• Švieži ar konservuoti vaisiai, tokie kaip bananai, trintoms obuolių tyrelei, melionas
• Baltieji ryžiai, makaronai, balta duona
• Kiaušiniai, vištiena, kalakutiena, žuvis, tofu, malta mėsa
• Neriebūs ir liesi pieno produktai

Labai svarbu gerti kuo daugiau vandens. Vartokite mažiau aštrių, riebių ir skaidulinių produktų (riešutų, traškučių, ankštinių daržovių), nes jie gali erzinti virškinimo sistemą.

Ar vidurių šiltinė užkrečiama?

Ši liga daugiausia plinta suvalgius ar išgėrus bakterijomis užteršto maisto ar vandens. Užkratas dažniausiai persiduoda, kai užsikrėtęs žmogus nenusiplauna rankų ir liečia kitų maistą ar vandenį. Taip pat grėsmė kyla stichinių nelaimių metu, kai sutrinka vandens ir sanitarinė priežiūra. Retai, bet galima užsikrėsti palietus užkrėstus paviršius.

Kaip išvengti vidurių šiltinės?

• Rankas plaukite kuo dažniau – ypač prieš valgį ir po tualeto. Kai nėra vandens ir muilo, naudokite rankų dezinfekantą.
• Nevartokite žalių vaisių ir daržovių. Jei visgi renkatės žalius, prieš valgant juos nulupkite ar nuplaukite išpilstytu vandeniu.
• Valgykite tik karštą, šviežiai paruoštą ar supakuotą maistą.
• Venkite ledo kubelių, nepasterizuotų gėrimų ir pieno produktų. Geriamąjį vandenį rinkitės tik buteliuose ar skardinėse, tuo vandeniu valykite ir dantis.
• Prieš keliaudami į rizikos šalis pasiskiepykite nuo vidurių šiltinės. Skiepai leidžia sumažinti ligos tikimybę, tačiau visiškai neužtikrina apsaugos, todėl vis tiek būtina laikytis higienos.

Venkite gaminti maistą kitiems, jei patys sergate, kad nesukeltumėte užkrato plitimo. Net ir pasveikus rekomenduojama pasitikrinti, ar nesate bakterijų nešiotojas, ypač jei planuojate dirbti su maistu ar lankytis kolektyve.

Kaip atpažinti sveikimą?

Greitai pradėjus gydytis antibiotikais, savijauta pagerėja dažniausiai per savaitę. Pagerėjimo ženklai:

• Temperatūros normalizavimasis
• Atsiradęs apetitas
• Mažėjantis viduriavimas, pilvo skausmas
• Daugiau jėgų
• Išnykę bėrimai

Nesigydant ar gydantis pavėluotai, ligos eiga gali užsitęsti kelias savaites, tuomet didėja komplikacijų grėsmė. Kai kurie asmenys gali susirgti pakartotinai – dažniausiai silpnesne ligos forma, kuri prasideda praėjus kelioms savaitėms arba mėnesiams po pasveikimo. Apie pasikartojančius simptomus būtina informuoti gydytoją.

Apie 5% persirgusiųjų tampa bakterijų nešiotojais ir gali platinti infekciją kitiems, nors jokių ligos simptomų nebejaučia. Tokiu atveju gydytojas paskiria papildomus tyrimus, o kai kuriais atvejais grįžti į darbą ar mokyklą leidžiama tik gavus neigiamą tyrimo atsakymą.

Galimos komplikacijos

Vėlyvose ligos stadijose gali būti pažeistos žarnyno sienelės, susidaro žarnų prakiurimas – į pilvo ertmę patenka maisto likučiai ir bakterijos. Tai sukelia sepsį – pavojingą būklę, kuriai būdingi šie požymiai:

• Sąmonės sutrikimai
• Traukuliai
• Galvos svaigimas, blyškumas
• Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas
• Šaltkrėtis be aiškios priežasties

—

Netinkamai gydant arba uždelsus gydymą gali vystytis:

• Kraujavimas iš vidaus organų
• Prakiurusi žarna
• Tinantis ar plyštantis tulžies pūslė
• Širdies raumens ar vožtuvų uždegimas
• Kraujagyslių infekcija
• Kaso ar kitų organų uždegimas
• Meningitas – smegenų dangalų uždegimas
• Plaučių uždegimas
• Inkstų, šlapimo pūslės infekcijos
• Nėštumo netekimas

Apsauga nuo vidurių šiltinės

Yra dvi vakcinos formos: geriama – keturios tabletės, tinkama nuo 6 metų amžiaus, ir leidžiamoji – skiriama nuo 2 metų. Geriama vakcina turėtų būti vartojama likus bent savaitei iki kelionės, o injekcinė vakcina – bent dviem savaitėmis prieš išvykstant. Pastarosios efektyvumas trunka atitinkamai 5 ir 2 metus, tačiau net ir po vakcinacijos svarbu laikytis higienos ir maisto saugumo taisyklių.

Pagrindiniai faktai

Vidurių šiltinė – rimta liga, kurią platina užterštas vanduo ar maistas. Taikant gydymą antibiotikais, dauguma žmonių visiškai pasveiksta, ypač jei gydymas pradedamas laiku. Svarbiausia atsiradus įtartinai simptomatikai nedelsti ir kreiptis į specialistus, kad būtų išvengta sunkių komplikacijų.