Vilkligė: Autoimuninės ypatybės ir gydymas

Lupusas – tai ilgalaikė autoimuninė liga, paveikianti įvairius organus ir audinius. Ši liga gali pažeisti odą, sąnarius, inkstus, širdį, plaučius ir net smegenis. Dėl nepastovaus ligos pobūdžio daugelis sergančiųjų jaučiasi nesaugūs – simptomai gali netikėtai paūmėti ir vėl palengvėti, todėl gyvenimas su tokiu diagnoze tampa iššūkiu.

Kaip lupusas veikia organizmą

Sergant lupus, imuninė sistema pradeda klaidingai pulti sveikus kūno audinius. Dėl šios priežasties kyla uždegimas, kuris ir lemia įvairius simptomus, o kartais daro nepataisomą žalą vidaus organams.

Kol kas tiksli lupus priežastis nenustatyta, tačiau žinoma, kad šiai ligai išsivystyti įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos ir hormonų veiksniai. Liga nėra užkrečiama.

Kas gali išprovokuoti ligą

Žmonės, turintys polinkį sirgti lupus, gali susidurti su liga, jei jų gyvenime pasireiškia tam tikri aplinkos veiksniai. Dažniausi iš jų:

• keliantys stiprų stresą įvykiai – šeimos nario netektis, liga ar skyrybos
• pervargimas
• infekcijos, kitos ligos
• kai kurių vaistų, kaip penicilinas ar sulfatai, vartojimas
• fiziniai stresoriai – operacijos, nėštumas, gimdymas, traumos
• saulės UV spinduliai
• tam tikri antibiotikai, didinantys jautrumą saulei

Kuo pavojingas nevaldytas lupusas

Lupusas apima visą organizmą, todėl jam pažengus, gali būti pažeisti svarbiausi organai. Pavyzdžiui:

• inkstai (gali išsivystyti nefritas arba sukelti inkstų nepakankamumą)
• širdis ir kraujagyslės
• plaučiai (galimi plaučių uždegimai)
• smegenys (gali ištikti insultas, prasidėti traukuliai)

Negydant lupus, gresia pavojingos komplikacijos ir net gyvybei pavojingos būklės. Todėl ankstyvas ištyrimas bei gydymas labai svarbūs.

Kas dažniau suserga lupus

Lupusas dažniausiai nustatomas 15–44 metų asmenims. Pastebima, kad moterys serga kur kas dažniau nei vyrai, o juodaodės moterys serga dažniau už kitų rasių atstoves. Jei ligą turi artimi giminaičiai, rizika susirgti padidėja iki 13 %.

Kaip pasireiškia simptomai

Pradiniame etape lupus simptomai dažnai būna neryškūs – gali atsirasti nuovargis, sąnarių skausmai, o vėliau pasireiškia odos bėrimai ar organų pažeidimo požymiai. Liga būdinga tuo, kad kinta: būna laikotarpių, kai savijauta pagerėja (remisija), ir etapų, kai simptomai atsinaujina ar net stiprėja (paūmėjimas/fliaras). Paūmėjimas gali būti skirtingo stiprumo.

Toliau sergant gali varginti:

• plaukų slinkimas
• nuovargis
• sąnarių skausmai
• Raynaud fenomenas (prastas kraujotaka pirštuose, kojų pirštuose)
• odai būdingi bėrimai, ypač drugelio formos ant veido, ar saulės sukelti bėrimai

Taip pat galimas:

• karščiavimas
• galvos skausmai
• silpnumas, svaigulys
• apatija, depresija
• sutrikusi atmintis, dezorientacija
• skausmas kvėpuojant, pilvo skausmas
• paburkusios akys, patinimai kojose
• burnos ar nosies gleivinės opos

Kaip nustatoma liga

Lupuso pradžia gali būti klaidinanti – simptomai dažnai primena kitas ligas arba yra priskiriami nuovargiui, todėl tikslią diagnozę pavyksta nustatyti tik po kurio laiko. Dažniausia pirmoji konsultacija būna dėl bendro silpnumo, sąnarių problemų ar odos bėrimų. Kartais iki diagnozės tenka apsilankyti pas kelis skirtingus specialistus.

Jei įtariama ši autoimuninė liga, svarbu užsirašyti visus pasikartojančius simptomus ir perduoti juos gydytojui. Lupusas kartais vadinamas „didžiuoju imituotoju“, nes simptomai būdingi daugeliui kitų ligų – dėl to klaidingos diagnozės iš pradžių nėra retos. Diagnozavimui dažniausiai pasitelkiamas reumatologas – specialistas, geriausiai išmanantis autoimuninių ligų diagnostiką.

Gydymo galimybės

Šiuo metu pilnai išgydyti lupus neįmanoma, tačiau yra daugybė metodų, padedančių kontroliuoti simptomus ir išvengti ligos paūmėjimų. Gydymo tikslas – nuslopinti uždegimą, kuo labiau apriboti fliarus ir užkirsti kelią organų pažeidimams bei komplikacijoms.

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – padeda sumažinti skausmą ir patinimą.
• Antimaleriniai preparatai (pvz., hidroksichlorokvinas) – slopina ligos aktyvumą, mažina fliarų tikimybę, saugo organus.
• Kortikosteroidai – ypač veiksmingi paūmėjus ar kai gresia gyvybiškai svarbių organų pažeidimas.
• Imunosupresantai – slopina imuninės sistemos aktyvumą, skiriami rimtesniais atvejais, pvz., išplitus inkstų ar centrinės nervų sistemos pažeidimui.
• Biologinė terapija – selektyviai veikia imuninį atsaką, dažniausiai skiriama ilgalaikiam ligos valdymui.
• Pagalbinis gydymas – esant gretutinėms ligoms (pvz., aukštam kraujospūdžiui ar osteoporozei), skiriami specifiniai vaistai.

Savipriežiūra ir gyvenimo būdas

Kiekvienam sergančiam lupus svarbu išmokti prisitaikyti prie „naujos realybės“. Kartais reikia priimti savo jausmus, liūdėti dėl prarastų galimybių ar net panirti į trumpalaikį pyktį – tam reikia laiko. Daugumą žmonių kamuoja nuolatinis nuovargis, ribojantis kasdienę veiklą. Ieškokite, kaip palengvinti kasdienius darbus: pasistatykite kėdę duše, naudokite paruoštą maistą, priimkite artimųjų pagalbą. Stenkitės taupyti energiją, kad išvengtumėte paūmėjimų.

Nepamirškite, kad ne visi supras jūsų patiriamus sunkumus – lupus dažnai nematoma liga. Atsisakyti papildomos veiklos, jei asmeninė būsena blogėja, yra visiškai normalu.

Fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių sveikatos palaikymo būdų. Rinkitės užsiėmimus pagal savijautą: vaikščiojimą, plaukimą, dviračius, jėgos pratimus. Konsultuokitės su specialistu, kuris padės prisitaikyti fizinį krūvį.

Galite išbandyti ir papildomas praktikas, tokias kaip joga ar meditacija. Nors jų poveikis lupusui nėra įrodytas, jos dažnai padeda lengviau susitvarkyti su stresu. Psichologinė pagalba ar pokalbiai su specializuotais terapeutais taip pat gali palengvinti gyvenimą su šia liga.

Naujos galimybės tyrimuose

Nors išgydančio gydymo dar nėra, mokslininkai nuolat ieško naujų sprendimų. Atliekami tyrimai su imuninių ląstelių terapija, kamieninių ląstelių transplantacija, ieškoma, kaip efektyviai atkurti normalią imuninę funkciją.

Kaip valdyti ligos paūmėjimus

Lupuso paūmėjimas dažniausiai pajuntamas tarsi staigus savijautos pablogėjimas arba „nauja liga“. Dažnai sugrįžta senieji simptomai arba atsiranda naujų. Ligos eigą galima valdyti vengiant pagrindinių sukelėjų ir aktyviai rūpinantis savimi. Didžiausias rizikos veiksnys – saulės spinduliai, todėl venkite būti lauke vidurdienį, rinkitės apsauginį kremą ir tinkamus drabužius.

Kvėpavimą galintys sukelti infekcijos ar kitų žmonių ligos taip pat gali išprovokuoti atsinaujinimą. Saugokite save, laikykitės higienos taisyklių, stenkitės palaikyti reguliarią fizinę veiklą ir sveiką miego režimą. Labai svarbu nenutraukti paskirto gydymo – net ir pagerėjus savijautai. Gydymo režimo nutraukimas didina paūmėjimų tikimybę ir gali sukelti rimtas komplikacijas.

Ligos prognozė ir gyvenimo trukmė

Sulaukus lupus diagnozės dažnai kyla natūralus nerimas – ar liga labai paveiks gyvenimą? Tiesa yra ta, kad šiuolaikinis gydymas smarkiai pagerina prognozę ir didžioji dalis sergančiųjų, nuosekliai gydomi ir prižiūrimi, gali džiaugtis įprasta gyvenimo trukme.

Liga kartais kelia įtampą, tačiau laikui bėgant išmokstama pritaikyti gyvenimo būdą prie savo galimybių ir ligos eigos.

Pagalba sergantiesiems ir palaikymas

Gyventi su chroniška liga vienam – sunku. Daugeliui padeda pokalbiai su kitais sergančiaisiais ir paramos grupės. Tokioje bendruomenėje lengviau pasidalinti patirtimi ir rasti supratimą, pasisemti stiprybės. Specializuotos organizacijos siūlo mokomąją ir emocinę pagalbą, padeda rasti gydytojus ir efektyvias gydymo strategijas.

Santrauka

Lupusas – nepagydoma, bet valdoma autoimuninė liga, kuri gali paveikti bet kurį organą ir pasireikšti daugybe skirtingų požymių. Simptomai dažnai būna neaiškūs, todėl diagnozė gali užtrukti. Nors liga kelia daug iššūkių, šiandien turime daugybę galimybių ją suvaldyti ir gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – laiku kreiptis į specialistus, laikytis gydymo plano ir kuo daugiau sužinoti apie ligą. Palaikymas, savipriežiūra ir aktyvus gyvenimas gali padėti įveikti sunkumus ir prisitaikyti prie naujos gyvenimo realybės.