Vilkligės priežastys ir rizikos veiksniai

Vilkligė – sudėtingas, daug klausimų keliantis autoimuninis sutrikimas, kurio tikslios priežastys iki šiol lieka neatskleistos. Nors mokslininkai stengiasi suprasti, kodėl ši liga išsivysto, aišku viena – ligos ištakos slypi sudėtingoje genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikoje.

Kas lemia vilkligę

Dauguma šiuolaikinių tyrimų rodo, kad vilkligės atsiradimą nulemia žmogaus paveldimumas ir aplinkos įtaka. Ši liga pasireiškia tuomet, kai imuninė sistema pradeda klaidingai naikinti paties organizmo audinius. Veiksniai, kurie, kaip spėjama, gali išprovokuoti šį procesą, yra labai įvairūs.

Dažniausi rizikos veiksniai

• Lytis ir hormonai. Net 90% visų vilkligės atvejų nustatomi moterims, ypač aktyvaus reprodukcinio amžiaus laikotarpiu. Pastebėta, kad moteriški hormonai – ypač estrogenai – padidina ligos riziką jautriems žmonėms, tačiau nelaikomi tiesiogine ligos priežastimi.
• Infekcijos. Bakterijų ar virusų sukelti susirgimai dažnai laikomi vienu iš galimų vilkligės židinių ar paūmėjimų priežastimi. Nors tiesioginių įrodymų nėra, infekcinės ligos laikomos svarbiu veiksniu.
• Vaistai. Tam tikri medikamentai – ypač ilgai vartojami antiepilepsiniai, antibiotikai ar vaistai nuo aukšto kraujospūdžio – kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti vadinamąją medikamentinę vilkligę. Paprastai šis poveikis išnyksta nutraukus vaistus.
• Alergijos vaistams. Pastebima, kad žmonėms, neseniai pradėjusiems sirgti vilklige, dažniau pasitaiko vaistų sukeltų alerginių reakcijų nei sveikiems asmenims.
• Aplinkos poveikis. Saulės ultravioletiniai spinduliai (šviesos jautrumas), dulkės su silicio dioksidu, cigarečių dūmai, kai kurios cheminės medžiagos buityje – visa tai gali veikti kaip vilkligės paūmėjimo arba išsivystymo trigeriai.
• Stresas ir gyvenimo būdas. Nuolatinis emocinis arba fizinis nuovargis, stiprus stresas ar rūkymas taip pat prisideda prie ligos išsivystymo rizikos.

Demografiniai ypatumai

• Kilmė ir rasė. Vidurio Europos ir pietų regionų gyventojai, taip pat azijiečiai ir afroamerikiečiai susiduria su vilklige dažniau nei europiečiai iš šiaurinių kraštų.
• Amžius. Dažniausiai liga nustatoma žmonėms nuo 15 iki 45 metų, tačiau pasitaiko ir vyresniems ar jaunesniems.
• Lytis. Moterims liga būdinga apie devyniais atvejais iš dešimties.

Paveldimumo reikšmė

Jei vilkligės diagnozė buvo nustatyta artimiems šeimos nariams, rizika susirgti išauga, tačiau tai nereiškia, kad liga būtinai išsivystys. Manoma, kad paveldimumas yra svarbus, bet vien jo nepakanka vilkligei sukelti – būtini ir kiti rizikos veiksniai.

Iki šiol nustatyta daugiau nei 50 genų, galinčių didinti jautrumą vilkligei, bet nė vienas iš jų nelaikomas vienintele tiesiogine ligos priežastimi.

Imuninės sistemos įtakos mechanizmas

Sergant vilklige, organizmo imuninė sistema praranda gebėjimą atskirti savus ir svetimus baltymus bei kitas medžiagas. Imuniniai antikūnai ima atakuoti natūralias organizmo struktūras, t. y. autoantigenus. Šie autoantikūnai ypatingai svarbūs nustatant vilkligės diagnozę, nes jie reaguoja į specifinius baltymus, pavyzdžiui, DNR ar Sm (Smith) antigeną.

Vilkligė veikia visą organizmą, todėl ligos požymiai priklauso nuo to, kurie organai yra pažeisti. Jei pažeidžiami inkstai, gali pasireikšti baltymų atsiradimas šlapime, kraujospūdžio padidėjimas ar kiti inkstų funkcijos sutrikimai. Ligos eiga dažnai priklauso nuo to, kokį audinį imuninė sistema „palaiko“ svetimu – tam įtakos turi tiek paveldimumas, tiek aplinkos poveikis.

Galiausiai vilkligės išsivystymui reikalingas tam tikras faktorių derinys – genetinis polinkis ir trigeriai, tokie kaip infekcija ar stiprus stresas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas gali sukelti vilkligę?

Vilkligė paprastai išsivysto dėl keleto veiksnių derinio – paveldimumo ir aplinkos įtakos. Dažni trigeriai: hormonai, infekcijos, kai kurie medikamentai, rūkymas bei ultravioletiniai spinduliai.

Kas priklauso didžiausios rizikos grupei?

Didžiausią riziką susirgti vilklige turi vaisingo amžiaus moterys. Dauguma diagnozių nustatoma moterims tarp 15 ir 45 metų.

Ar galima išvengti vilkligės?

Kadangi tikroji vilkligės priežastis nėra nustatyta, kol kas nėra aiškių būdų išvengti šios ligos.