Viskas, ką reikia žinoti apie Hashimoto ligą

Hashimoto liga (dar žinoma kaip Hashimoto autoimuninis tiroiditas) – tai autoimuninė būklė, kurios metu imuninė sistema atakuoja skydliaukę, ją pažeidžia ir padidina. Skydliaukės pažeidimas lemia sumažėjusią hormonų gamybą organizme, o tuomet išsivysto hipotirozė – būklė, kai skydliaukės veikla tampa per silpna.

Kas yra Hashimoto liga?

Skydliaukė – mažas, drugelio formos organas kaklo priekyje. Ji atsakinga už hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, gamybą. Šie hormonai turi įtakos beveik visoms kūno sistemoms.

Hashimoto liga kyla tuomet, kai imuninė sistema klaidingai ima atakuoti sveikus skydliaukės audinius. Tai yra viena iš daugiau nei 80 autoimuninių ligų, kurioms būdinga, kad organizmas pats puola savo organus ar audinius. Dėl šio proceso nutraukiamas normalus skydliaukės darbas, pasireiškia hormonų stygius ir įvairių sistemų pokyčiai organizme.

Kokie yra simptomai?

Hashimoto liga vystosi iš lėto, o jos požymiai gali būti gana įvairūs. Kai kurie žmonės ligos pradžioje nejaučia jokių simptomų, o pasireiškę požymiai gali kisti laikui bėgant ar išnykti bei vėl atsirasti.

• Energijos trūkumas, silpnumas
• Nenoras aktyviai judėti, nenatūralus svorio prieaugis
• Patinusi, išsiskleidusi veido oda
• Jautrumas šalčiui
• Sąnarių ar raumenų skausmas
• Kietos išmatos ar vidurių užkietėjimas
• Plaukų slinkimas, odos šiurkštumas, sausėjimas
• Mažesnis prakaitavimas nei įprasta
• Sunkios ar nereguliarios mėnesinės
• Moterų vaisingumo problemos
• Blogesnė nuotaika, polinkis depresijai
• Lėtesnis širdies ritmas

Dėl skydliaukės uždegimo gali susiformuoti struma (didesnė ir pastebima liauka prie kaklo). Tuomet gali pasireikšti:

• Iškilimas kaklo priekyje
• Užgulimo ar svetimkūnio jutimas gerklėje
• Pasunkėjęs kvėpavimas, kalbėjimas ar rijimas

Retkarčiais ligos pradžioje skydliaukė trumpam išskiria per daug hormonų (tai vadinama hashitoksikoze). Pasireiškia tokie požymiai:

• Prastai toleruojama šiluma
• Širdies plakimo padažnėjimas
• Padidėjęs prakaitavimas
• Staigus svorio kritimas
• Drebulys, nerimas

Imuninės sistemos aktyvumas taip pat gali lemti:

• Nedidelį, kartais užklumpantį karščiavimą
• Galvos svaigimą
• Sunku susikaupti
• Odos išbėrimus
• Virškinimo sutrikimus
• Bendras negalavimas

Autoimuniniai simptomai dažnai gali sustiprėti periodiškai, tačiau nebūna nuolatiniai.

Kas sukelia Hashimoto ligą?

Tiksliai nežinoma, dėl ko išsivysto autoimuninės ligos, tačiau medikai išskiria keletą veiksnių, kurie gali padidinti Hashimoto ligos išsivystymo riziką:

• Paveldimumas
• Kai kurie virusai, pavyzdžiui, hepatito C virusas
• Medikamentai, skirti kai kurioms psichikos būklėms gydyti
• Širdies vaistai, kuriuose yra jodo

Šia liga dažniau serga moterys, ypač amžiaus grupėje nuo 40 iki 60 metų. Rizika didėja ir tiems, kurių šeimoje buvo nustatyta skydliaukės ligų, taip pat jei moteris neseniai susilaukė kūdikio ar anksčiau sirgo skydliaukės ligomis, buvo atlikta šios liaukos operacija arba taikytas radiacinis gydymas kaklo ar krūtinės srityje.

Kitos autoimuninės ligos, pavyzdžiui, celiakija, vilkligė, reumatoidinis artritas, Sjogreno sindromas ar pirmo tipo diabetas, taip pat prisideda prie Hashimoto ligos išsivystymo tikimybės. Nors rizika didėja su amžiumi, sergančiųjų skaičius apima ir vaikus.

Susiję hormoniniai sutrikimai

Hashimoto liga dažnai eina kartu su kitais endokrininių (hormoninių) ar medžiagų apykaitos sutrikimais, tokiais kaip:

• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – hormonų pusiausvyros sutrikimas, galintis sukelti nevaisingumą
• Ternerio sindromas – pastebimos žemesnis ūgis bei ankstyvas kiaušidžių funkcijos praradimas
• 1 tipo diabetas – kasos negebėjimas gaminti pakankamai insulino

Esant tiek Hashimoto ligai, tiek PKS, moters vaisingumas gali blogėti, padidėja ir širdies bei vėžio rizika.

Kaip nustatoma Hashimoto liga?

Susirgimą diagnozuoti padeda šios priemonės:

• Simptomų įvertinimas
• Apžiūra, ypatingą dėmesį skiriant didesnei skydliaukei (strumai)
• Kraujo tyrimai hormonų lygiui ištirti
• Kraujo tyrimai antikūnams, veikiantiems skydliaukę, nustatyti

Jeigu ištyrimo rezultatai neaiškūs, papildomai atliekamas skydliaukės ultragarsas – matuojama jos apimtis ir ieškoma požymių, būdingų Hashimoto ligai arba kitiems galimiems sutrikimams, tokiems kaip mazgeliai. Ankstyvą ligos stadiją dažniau pavyksta aptikti tiems, kurių artimieji sirgo panašiomis ligomis – tokiu atveju specifinių antikūnų tyrimas gali būti teigiamas, nors hormonų lygis dar normalus ir požymių nėra.

Kaip gydoma Hashimoto liga?

Hashimoto gydymas dažniausiai apima:

• Levotiroksiną – sintetinis tiroksino hormonas (T4), įprastai pagrindinis ir pakankamas vaistas
• Liotironiną – sintetinis trijodtironinas (T3), jei levotiroksinas nepašalina simptomų
• Chirurginį gydymą – kai struma sukelia diskomfortą ar kvėpavimo, rijimo, kalbėjimo sunkumų

Pradėjus vaistus nuo skydliaukės, gydytojas stebės gydymo eigą ir reguliuos vaistų dozę pagal rezultatus. Dažnai reikia keletą kartų koreguoti dozę ar padidinti ją nėštumo metu.

Papildomos priemonės (maisto papildai, žolelės) patys pasirinkti nerekomenduojama – būtinas reguliarių kraujo tyrimų ir specialisto stebėjimas. Vis dėlto kai kuriems žmonėms su Hashimoto liga būdingos vitaminų ar mineralų stokos; gydytojai gali pasiūlyti patikrinti ir papildyti:

• B grupės vitaminai (ypač B12)
• Cinkas
• Selenas
• Jodas

Be to, kai kurios alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, akupunktūra gali pagerinti skydliaukės veiklą, o joga bei meditacija – sumažinti ligos sukeltą stresą. Visada dėl papildomų priemonių pasitarkite su gydytoju.

Mityba sergant Hashimoto liga

Subalansuota mityba labai svarbi norint palaikyti gerą skydliaukės būklę bei efektyviai valdyti ligą.

Yra tam tikra produktų grupė, vadinama goitrogenais, kurių žaliavos trukdo skydliaukei gaminti hormonus. Virimas išskaido šias medžiagas, todėl termiškai apdorotas maistas nebekelia pavojaus skydliaukės sveikatai.

• Brokoliai
• Kopūstai
• Žiediniai kopūstai
• Lapeliai kopūstai
• Lima pupelės
• Sorgas
• Saldžios bulvės
• Ropės

Esant jodo trūkumui, taip pat priskiriamas ir soja. Nors organizmas naudoja jodą skydliaukės hormonų gamybai, per daug šio mineralo sergant Hashimoto liga ir kitomis autoimuninėmis ligomis gali pabloginti būklę.

• Žuvis, jūros gėrybės, jūros dumbliai
• Pieno produktai
• Kiaušiniai

Jei laukiatės, jodo kiekio subalansavimas yra ypač svarbus – pasitarkite su gydytoju dėl tinkamos dienos normos.

Galimos komplikacijos

Nevartojant vaistų arba nesigydant, Hashimoto liga gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip:

• Širdies veiklos sutrikimai
• Sulėtėję pažintiniai procesai
• Sumažėjęs lytinis potraukis
• Įgimti vaikų defektai
• Mišedemos koma (sąmonės sutrikimas, kūno temperatūros ir organų veiklos kritimas)
• Retais atvejais – skydliaukės vėžys

Kaip gyventi su Hashimoto liga?

Neišgydyta liga gali daryti įtaką emocinei savijautai ir protinei veiklai. Gali pasireikšti:

• Nerimas ar liūdesys
• Koordinacijos ar susikaupimo sutrikimai
• Dirglumas
• Atminties silpnėjimas
• Nuotaikų svyravimai

Tokiems simptomams būtina aptarti su gydytoju – jie gali reikšti netinkamą vaistų dozę arba poreikį papildomai pasitelkti psichologinę pagalbą, sportą ar palaikančias bendruomenes. Hashimoto liga gali paveikti socialinį gyvenimą, tad svarbu apie sunkumus kalbėtis su artimaisiais ir gydytoju.

Jeigu dėl ligos suprastėjo lytinis gyvenimas, atvirumas partneriui ir gydytojui padės rasti tinkamų sprendimų.

Perspektyva

Nors Hashimoto liga neišgydoma ir tęsiasi visą gyvenimą, daugumai žmonių pavyksta ją valdyti naudojant seniai įsitvirtinusius vaistus. Liga ilgus metus gali būti stabili, be poreikio keisti gydymą ar vartojamus vaistus. Užtikrinus tinkamą medicininę priežiūrą, gyvenimo trukmė nesutrumpėja. Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo geresnė ilgalaikė prognozė ir gyvenimo kokybė. Jei pastebite simptomus, būdingus skydliaukės sutrikimams, konsultuokitės su gydytoju.