Žarnų nepraeinamumas ir užsikimšimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Žarnyno nepraeinamumas – tai būklė, kai žarnos dalis tampa visiškai arba dalinai užblokuota, ir maistas, skysčiai ar dujos nebegali judėti žarnynu įprastai. Toks sutrikimas reikalauja greitos medicininės pagalbos, nes uždelstas gydymas gali sukelti rimtų pasekmių.

Priežastys, dėl kurių kyla žarnyno nepraeinamumas

Yra daugybė situacijų, dėl kurių gali išsivystyti žarnyno nepratekėjimas. Štai keletas dažniausių:

• Žarnos užsisuka aplink savo ašį ir užsidaro (vadinama volvulus). Tai galimas tiek įgimtas, tiek suaugusiųjų įgytas sutrikimas.
• Žarnos uždegimas arba paburkimas. Dažnai tai pasitaiko sergant divertikulitu, kuomet žarnyno sienelėje susiformuoja maži maišeliai.
• Viena žarnyno dalis įsistumia į kitą kaip teleskopas (tai vadinama invaginacija). Tokio tipo užsikimšimas dažniausiai pasitaiko jaunesniems vaikams.
• Pilvo sąaugos – po chirurginių procedūrų susiformavusios randinės juostos tarp žarnyno kilpų gali užblokuoti žarnyną.
• Hernijos arba kitokie randiniai dariniai taip pat gali susiaurinti žarną ir sutrukdyti jos pratekamumui. Tokie randai kartais susiformuoja dėl uždegiminių žarnyno ligų ar gydymo spinduline terapija.
• Navikai ar kiti augliai žarnyne gali labai apriboti žarnyno spindį ir užblokuoti turinio judėjimą. Dažniausiai gaubtinės žarnos nepraeinamumą sukelia storosios žarnos vėžys.
• Prastai tiekiamas kraujas žarnoms lemia tam tikrų audinių žūtį, o tai gali tapti nauju užsikimšimo židiniu.
• Žarnyno užsikimšimas pasitaiko ir prarijus svetimkūnių – tai gali būti plaukai, žaislai, nesuvirškinami daiktai ar net dideli tulžies akmenys.

Maistas, galintis sukelti žarnyno užsikimšimą

Maistas retai būna žarnyno užsikimšimo priežastimi. Tačiau toks pavojus išauga, jei žarnynas juda lėčiau dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, esant hipotirozei, kai kuriems imuninės sistemos sutrikimams ar esant sulėtėjusiai virškinimo veiklai. Buvo aprašytos situacijos, kai žarnyno nepraeinamumą sukėlė:

• džiovintos abrikosai,
• bananai,
• kokosas,
• džiovinti vaisiai.

Kas didina žarnyno nepraeinamumo riziką?

Tam tikros ligos ir anksčiau atliktos procedūros ypač didina šios problemos tikimybę:

• Krono liga
• Divertikulitas
• Išvarža
• Storosios žarnos vėžys
• Skrandžio ar kiaušidžių vėžys
• Ankstesnės chirurginės operacijos pilvo srityje
• Gydymas spinduline terapija
• Plaučių, krūties ar melanomos vėžys, išplitęs į žarnyną

Kaip nustatomas žarnyno nepraeinamumas?

Norint nustatyti diagnozę, atliekamas išsamus pokalbis apie jūsų simptomus ir ligos istoriją. Gydytojas gali apžiūrėti pilvą, ieškoti jautrumo, patinimo ar specifinių garsų, kurie dažni žarnyno nepraeinamumo atvejais. Taip pat gali būti paskirti kraujo tyrimai vertinant dehidrataciją ir infekcijos požymius.

Daugeliu atvejų norint patvirtinti užsikimšimą pasitelkiami vaizdiniai tyrimai:

• Pilvo rentgenograma. Leidžia įvertinti, kurioje vietoje yra blokada ir ar nėra žarnyno sienelės plyšimo arba audinių žuvimo požymių.
• Bario arba oro klizma. Tokiu atveju į tiesiąją žarną suleidžiama kontrastinė medžiaga. Ypač veiksminga vaikams, kai įtariamas žarnyno įslūgimas – ši procedūra kartais netgi išsprendžia bėdą.
• Kompiuterinė tomografija (KT). Detaliai parodo žarnyno struktūrą ir padeda identifikuoti nepraeinamumo priežastį.
• Ultragarsas. Dažniausiai naudojamas vaikų diagnostikai, nes šis tyrimas neskausmingas ir paprastas.

Žarnyno nepraeinamumo gydymas

Sunkiais atvejais šiai būklei reikalinga skubi pagalba ligoninėje. Jeigu užsikimšimas visiškas, dažniausiai reikalinga operacija. Daliniam užsikimšimui daugeliu atvejų pakanka konservatyvaus gydymo, pavyzdžiui, skysčių ir dietos pakeitimų, leidžiančių žarnynui pailsėti.

• Intraveniniai skysčiai. Jei žmogus neteko skysčių, jie yra atstatomi tiesiogiai į kraują.
• Vaistai nuo pykinimo ir skausmo. Jie dažnai leidžiami per veną. Esant infekcijai, skiriami antibiotikai.
• Nasogastrinis zondas. Kartais per nosį į skrandį įvedamas plonas vamzdelis, kuriuo pašalinamos žarnyne susikaupusios dujos ir skysčiai.
• Žarnyno poilsis. Laikinai nevalgoma ir negeriamas skysčiai, kad žarnynas galėtų „pailsėti“ – vietoj to, reikiamus maisto medžiagų kiekius galima gauti specialiais skysčiais į veną.
• Stentas. Kai kuriais atvejais į žarnyną įvedamas metalinis tinklinis vamzdelis, praplečiantis užsikimšusią vietą.
• Dujų ir skysčių nutraukimas (dekompresija). Atliekama vamzdelio pagalba, kurį galima įvesti ir kolonoskopijos metu.

Chirurginis gydymas

Kartais būtina pašalinti žarnyno užsikimšimo priežastį chirurginiu būdu. Jei dalis žarnos nebegali funkcionuoti, ją reikia pašalinti, o likę galai sujungiami. Esant išvaržai, atliekama jos korekcija.

Pavieniais atvejais, ypač jei reikia šalinti didelę žarnos dalį, laikinai ar visam laikui sukuriama žarnos išvedimo anga (kolostoma ar ileostoma).

Pseudo-nepraeinamumo gydymas

Esant vadinamam pseudo-nepraeinamumui (kai nėra fizinės kliūties, tačiau žarnos neveikia tinkamai), dažnai stebima laukimo taktika. Kol simptomai nepraeina, gali būti reikalingas maitinimas per zondą arba infuzijomis. Taip pat gali būti paskirti medikamentai, skatinantys žarnos judesius.

Kai priežastis yra tam tikras vaistas ar kita liga, gydymas pritaikomas prie pagrindinio sutrikimo.

Kaip suprasti, kad žarnynas pradeda vėl veikti?

Dažniausiai ženklas, jog žarnyno veikla atsistato, yra galimybė išleisti dujas ar tuštintis. Sumažėja pilvo pūtimas, išnyksta skausmai.

Ką daryti namuose ir kaip apsisaugoti?

Jei manote, kad turite žarnyno užsikimšimą, svarbu nedelsti ir nesiimti savigydos. Ypač rizikinga sergantiems kitomis ligomis – ši būklė gali būti pavojinga gyvybei.

Jeigu jau esate patyrę žarnyno nepraeinamumą, verta atsižvelgti į šiuos patarimus:

• Reguliariai vartokite pakankamai skysčių, kad nesutriktų virškinimas.
• Suskaidykite racioną į mažesnes, dažnesnes porcijas per visą dieną.
• Maistą kramtykite labai kruopščiai.
• Venkite labai daug skaidulų, žalių vaisių ir daržovių, skaidulų papildų.
• Rūpinkitės fiziniu aktyvumu ir stenkitės judėti bent 30 minučių daugumoje dienų.

Galimos komplikacijos

Kai žarnynas ilgai lieka užblokuotas, komplikacijos gali išsivystyti greitai:

• Trumpasis žarnyno sindromas. Dėl pažeisto žarnyno sumažėja gebėjimas įsisavinti reikalingas maistines medžiagas.
• Pilvo abscesai. Susidaro uždegiminiai pūliniai pilvo ertmės audiniuose.
• Audinių žūtis. Kai kraujotaka žarnai nutrūksta, gali būti audinių žūtis (nekrozė) – tai gali privesti prie gyvybei pavojingų infekcijų.
• Plyšimas. Didėjant spaudimui ar mirus žarnos audiniams, žarnos gali plyšti, ir jos turinys pasklisti pilvo ertmėje.
• Uždegimas ir infekcijos. Į pilvo ertmę patekę žarnos turiniai gali sukelti uždegimą, vadinamą peritonitu, kuris kyla į rimtą infekciją visame organizme.

Pagrindinės žinios apie žarnyno nepraeinamumą

Kai žarnos užsikemša, apsunkėja arba visiškai sustoja turinio judėjimas. Ūmus užsikimšimas reikalauja neatidėliotinos gydytojo apžiūros, ypač jaučiant stiprius pilvo skausmus, pilvo pūtimą, pykinimą ar užkietėjus viduriams. Tinkamai ir greitai suteikta pagalba sumažina sunkias komplikacijas ir leidžia pasveikti be ilgalaikių pasekmių.