Žemi skiepijimo rodikliai lėmė didžiausią tymų protrūkį Teksase per 30 metų

Per pastarąsias tris savaites vakarinėje Teksaso dalyje susirgimų tymais skaičius išaugo iki 58 atvejų. Tokia situacija kelia nerimą dėl šios ligos, kuri prieš 25 metus buvo laikyta visiškai išnykusia šalyje, atsinaujinimo grėsmės.

Tymai grįžta: kodėl protrūkis vėl kelia grėsmę?

Šis protrūkis didžiausias per pastaruosius tris dešimtmečius regione, kuriame liga, panašu, įsibėgėjo po to, kai vienas užsikrėtęs žmogus pateko į neapsaugotą bendruomenę. Dauguma naujų susirgimų nustatyta vaikams nuo 5 iki 17 metų. Pastebėta, kad tik keturi iš užsikrėtusiųjų buvo paskiepyti, o kitų skiepijimo statusas nėra aiškus.

Aštuoni nauji tymų atvejai užfiksuoti ir šalia esančioje Naujosios Meksikos apygardoje, besiribojančioje su Teksasu. Nors įtariama, kad šie atvejai gali būti susiję su pagrindiniu protrūkiu, oficialių patvirtinimų kol kas nėra.

Ligos plitimo priežastys ir rizikos veiksniai

Tymai – itin užkrečiama liga, perduodama oro lašeliniu būdu. Virusas ore gali išlikti ir po to, kai užsikrėtęs žmogus jau paliko patalpą. Jei bendruomenėje nėra pakankamo skiepijimo lygio – bent 95 % žmonių turėtų būti paskiepyti – susirgimų rizika išauga drastiškai. Deja, pastaraisiais metais įvairiuose šalies regionuose skiepijimo apimtys mažėja, o kai kuriose vietovėse šis lygis pasiekęs pavojingai žemas ribas. Pavyzdžiui, Gaineso apygardoje beveik 18 % mokyklinio amžiaus vaikų atsisakė bent vienos vakcinos.

Paskutiniame laikotarpyje padidėjo moksleivių, kuriems suteikiamos išimtys nuo privalomų skiepų: daugiau nei 3 % moksleivių 31 valstijoje turi išimtį nuo tymų, kiaulytės ir raudoniukės (MMR) vakcinos. Prieš keletą metų tokių valstijų buvo 21. Tokios tendencijos sukuria palankias sąlygas virusui plisti, o protrūkiai tampa sunkiau suvaldomi.

Kodėl mažėjantis skiepijimo lygis kelia pavojų?

Kai kolektyvinis imunitetas bendruomenėje aukštas, virusui plisti yra sunku – jis tarsi neturi, kur „įsikibti“. Tačiau, kada į bendruomenę, kurioje yra daug neskiepytų žmonių, atvyksta užsikrėtęs asmuo, liga gali išplisti labai greitai. Problema ta, kad rizikingos, nesiskiepijančios žmonių grupės ilgą laiką išlieka nematomos, kol neprasideda pirmasis protrūkis. Tokiu atveju daugeliui tampa akivaizdu, kiek susilpnėjęs kolektyvinis imunitetas lemia protrūkius.

Kuo tymai pavojingi?

Tymų virusas yra vienas labiausiai užkrečiamų – devyni iš dešimties žmonių, neturinčių imuniteto, susidūrę su ligoniu, suserga. Liga sudaro sąlygas sunkioms komplikacijoms: apie viena iš penkių sergančiųjų prireikia gydymo ligoninėje, vienas iš 20 vaikų serga plaučių uždegimu, o vienam iš tūkstančio išsivysto encefalitas – galvos smegenų uždegimas. Nors mirties rizika nuo tymų nedidelė, vis tiek išlieka – vidutiniškai viena–trys mirtys tūkstančiui susirgusiųjų. Dar retesnės, bet labai sunkios gali būti vėlyvos neurologinės komplikacijos, pasireiškiančios praėjus daugeliui metų po infekcijos.

Svarbu žinoti, kad, nors metų pradžioje susirgimų statistiką galima vadinti žema, net ir kuklus protrūkis gali apsunkinti sveikatos sistemų darbą, ypač kai reikia izoliuoti ligonius ir rūpintis galimomis užsikrėtusiųjų sąlyčio grandinėmis gydymo įstaigose.

Viskas apie MMR vakciną: veiksmingumas ir reikšmė

MMR vakcina, apsauganti nuo tymų, yra labai efektyvi – pirmoji dozė suteikia apie 93 %, o antroji – net iki 97 % apsaugą. Įgauta imuniteto apsauga išlieka per visą gyvenimą. Pagrindinė vakcinos schema: pirmoji dozė skiriama 12–15 mėnesių, antroji – 4–6 metų vaikams. Jei vaikui gresia pavojus dėl protrūkio ar kelionių, antrąją dozę galima paskirti anksčiau – tam sprendimą priima gydytojas.

Apie 5 % žmonių po pirmos dozės gali neįgyti imuniteto, todėl antroji vakcinos dozė ypač svarbi. Vakcina gaminama naudojant susilpnintą tymų virusą, todėl ji netinka žmonėms, kurių imuninė sistema stipriai susilpnėjusi ar nėščioms moterims. Tokiais atvejais labai svarbus visos bendruomenės aukštas skiepijimo lygis, nes tik taip apsaugomi ir tie, kurie negali būti paskiepyti.

Pastebima, kad tėvai dažnai pervertina vakcinų riziką ir neįvertina tikrosios tymų grėsmės. Be to, visuomenėje vis dar plinta dezinformacija apie vakcinas, pavyzdžiui, nepagrįstos sąsajos su vystymosi sutrikimais. Tokios nuostatos didina sergamumo riziką.

Tymų simptomai: kaip atpažinti ligą?

Pirmieji tymų požymiai gali būti panašūs į gripo simptomus – aukšta temperatūra, sausas kosulys, užgulta ar varvanti nosis. Nereti kiti simptomai: jautrumas šviesai, apetito stoka, burnoje – mažos raudonos dėmelės.

Po vienos ar trijų savaičių nuo užsikrėtimo dažniausiai pasireiškia išskirtinis, raudonas, dėmėtas bėrimas. Jis prasideda nuo plaukų augimo linijos, o vėliau išplinta žemyn viso kūno. Sergantysis tampa užkrečiamas jau keturias dienas iki bėrimo atsiradimo ir dar keturias dienas po jo.

Dauguma medikų per visą praktiką nėra susidūrę su tikru tymų atveju, tad šiuo metu ypač svarbu švietimas ir ligos atpažinimas.

Ką daryti įtariant tymų infekciją?

Pajutus tymų simptomus, rekomenduojama dėvėti kaukę ir laikytis izoliacijos. Svarbu vengti kontaktų su kitais ir pasikonsultuoti su sveikatos specialistais dėl tyrimo atlikimo.

Jei kyla įtarimas, kad vaikas galėjo užsikrėsti tymais, patariama pirmiausia susisiekti su gydytoju telefonu ar naudotis nuotolinių konsultacijų paslaugomis – tai padės išvengti galimo plitimo laukimo salėje.

Kada verta skiepytis?

MMR vakcina gali būti skiriama bet kokiame amžiuje – net jei nebežinote, ar esate skiepyti, pasitarkite su gydytoju dėl vakcinacijos poreikio. Jei gyvenate vietovėje, kur fiksuojamas tymų protrūkis, ir jūsų vaikas negavo abiejų MMR vakcinos dozių, gydytojas gali rekomenduoti paankstintą skiepijimo grafiką, kad būtų užtikrinta apsauga.