Žmogaus gyvenimo trukmė ir vidutinė gyvenimo trukmė: skirtumai

Ar kada susimąstėte, kiek ilgai žmogus iš tikrųjų galėtų gyventi, jei nebūtų jokių ligų ar nelaimingų atsitikimų? Žmogaus gyvens trukmė apibūdina didžiausią metų skaičių, kiek užfiksuotai žmogus yra išgyvenęs nuo gimimo iki mirties. Nors tai atrodo aišku, sąvoka dažnai painiojama su kitais su senėjimu susijusiais terminais.

Kuo skiriasi gyvenimo trukmė ir tikėtina gyvenimo trukmė

Neretai žmonės maišo gyvenimo trukmės ir gyvenimo trukmės vidurkio (tikėtiną gyvenimo trukmę) sąvokas. Abi jos aprašo žmogaus gyvenimą metais, tačiau pagrindinis skirtumas – ką tiksliai šie terminai reiškia.

Gyvenimo trukmė – tai didžiausias užfiksuotas metų kiekis, kiek žmogus gali sulaukti. Tuo tarpu, tikėtina gyvenimo trukmė žymi vidutinį metų skaičių, kiek žmogus gali tikėtis gyventi pagal savo sveikatos būklę, paveldimumą ar gyvenimo būdą. Tikėtina gyvenimo trukmė skiriasi kiekvienam iš mūsų ir ją lemia daugybė veiksnių, tokių kaip šeimos ligų istorija ar aplinka.

Kiek gyventi galime teoriškai ir kiek – realiai?

Mokslininkų laikoma, kad visi žmonės dalinasi ta pačia didžiausia gyvenimo trukme, nepriklausomai nuo asmeninių savybių. Kitą vertus, tikėtina gyvenimo trukmė nuolat kinta – ją apsprendžia tokie aspektai, kaip amžius, lytis, gyvenimo sąlygos ar netgi dienos režimas. Jūsų galimi gyvenimo metai gali būti kitokie nei draugo – tačiau žmogaus gyvenimo trukmės riba išlieka vienoda visiems.

Kiek metų gali gyventi žmogus?

Žmogaus gyvenimo trukmė matuojama pagal ilgiausiai gyvenusių žmonių pavyzdžius. Šiuo metu laikoma, kad rekordinė žmogaus gyvenimo trukmė yra 122 metai. Tai amžius, kurio sulaukė viena moteris Europoje, gyvenusi XIX–XX a. sandūroje. Šie duomenys buvo dokumentuoti ir patikrinti. Nors kartais pranešama apie dar vyresnius žmones, nėra patikimai patvirtintų tokio amžiaus atvejų.

Gyvenimo trukmės vidurkis ir tikrosios ribos

Pasaulio rekordas – 122 metai – žymi tą aukščiausią ribą, kurios žmonėms pavyko pasiekti per visą užfiksuotą istoriją. Visgi daugelio mūsų gyvenimas būna gerokai trumpesnis, nes įtakos turi tiek paveldimumas, tiek sveikata, tiek kiti aplinkos veiksniai.

Kaip mažinti atotrūkį tarp tikėtinos ir maksimalios gyvenimo trukmės?

Šiuo metu vidutinė gyvenimo trukmė kai kuriose šalyse siekia apie 77–79 metus, nors teoriškai galėtume gyventi 122 metus. Skirtumą tarp šių skaičių lemia tiek nekontroliuojami veiksniai (pvz., paveldimi genai), tiek mūsų pačių pasirinkimai.

Norint padidinti savo gyvenimo trukmės vidurkį link maksimalios ribos, verta rūpintis sveikata – sveikai maitintis, reguliariai judėti, vengti žalingų įpročių ir kuo mažiau patirti streso. Taip pat svarbu saugotis lėtinių ligų ir rinktis kuo mažiau pavojingą aplinką. Nors visiškai eliminuoti atsitiktinumų nepavyks, nemaža dalis ilgo gyvenimo priklauso ir nuo mūsų pačių kasdienių sprendimų.