Žvairumas (sukryžiuotos akys): priežastys, pasekmės ir gydymo galimybės

Mažiems vaikams kartais atrodo, kad jų akys žiūri kryžmai, nors iš tiesų akis galima visiškai sveikai išsidėsčiusias. Šią būklę vadiname pseudostrabizmu. Dažniausiai tokį vaizdinį sukelia kiek plokštesnis nosies tiltelis arba papildomos odos klostės prie vidinių akių kampų. Augant ir bręstant, veido bruožai keičiasi, todėl klaidingas kryžmai žiūrinčių akių įspūdis paprastai išnyksta.

Strabizmo nustatymo būdai

Daugeliui vaikų galima pastebėti akis kryžiuojančią padėtį profilaktinių apžiūrų metu. Vienas iš pagrindinių tyrimų – tai ragenos šviesos reflekso testas, dar žinomas kaip Hirschbergo testas. Jo metu į vaiko akis nukreipiama ryški šviesa ir stebima, ar atspindžiai abiejose akyse sutampa.

Nustatyti ir patvirtinti tikrąjį žvairumą gali akių gydytojas, dažnai besispecializuojantis vaikų akių ligose. Apklausiama apie ligos pradžią, gretutines sveikatos problemas, taip pat atliekami paprasti testai, kai vieną akį pridengiant, stebima, kaip juda kita akis.

Papildomi tyrimai

• Regos aštrumo patikra. Tai matymo aiškumo įvertinimas, dažniausiai skaitant lentelėje esančias raides. Mažiems vaikams ar neskaitantiems asmenims gali būti taikomi specialūs metodai.
• Refrakcijos tyrimas. Atliekamas naudojant įvairius lęšius. Tokiu būdu išaiškinama, kokie akiniai reikalingi.
• Akių derinimo ir žiūros testai. Vertinama, ar akys vienodai fokusuoja, sinchroniškai juda ir dirba kartu.
• Vykdomas vyzdžių plėtimas. Gydytojas naudoja lašus, kad geriau apžiūrėtų akies vidų ir nustatytų ligas.
• Kiti tyrimai. Atsiradus įtarimui dėl rimtų priežasčių, galima atlikti kraujo tyrimus ar akių srities magnetinį rezonansą.

Strabizmo gydymo galimybės

Žvairumą būtina pradėti gydyti kuo anksčiau, kad išvengtumėte rimtų regėjimo problemų vaikystėje ar net suaugus. Vis dėlto ši būklė gali būti gydoma ir vėliau, nepriklausomai nuo amžiaus.

Pagrindiniai gydymo būdai

• Akiniai arba lęšiai. Kai akių krypimas susijęs su blogu arti ar toli esančių daiktų matymu, tinkamai parinkti akinių lęšiai ar kontaktiniai lęšiai gali išspręsti problemą.
• Prizminiai lęšiai. Kankinantis dvejinimasis gali būti mažinamas specialiais lęšiais, vadinamais prizmais, kurie šviesą pakreipia taip, kad vaizdai susilygiuoja. Tačiau šie akiniai gali sukelti papildomų regos efektų, pavyzdžiui, spalvų kraštus aplink objektus.
• Akinių apklijavimas. Mažiems vaikams, kurių viena akis silpnesnė (ambliopija), gali būti rekomenduojama uždėti pleistrą ant stipresnės akies, kad priverstų silpnesnę akį dirbti.
• Vaistai. Alternatyva pleistrui yra lašai, kurie laikinai susilpnina regėjimą gerojoje akyje, taip treniruodami silpnesnę. Kartais gali būti skiriami ir kiti vaistai.
• Botulinas (botoksas). Botulino toksino injekcijos į akies raumenis gali laikinai sumažinti netaisyklingą akių padėtį. Po procedūros reti atvejai gali pasireikšti vokų nusileidimu.

Chirurginis gydymas

Kai kiti gydymo būdai nepadeda, galima operacija. Dažniausiai ją atlieka vaikams, bet galima ir suaugusiems. Operacijos metu, taikant bendrinę nejautrą, gydytojas atveria akies paviršinę plėvę, po to priveržia arba atlaisvina būtinuosius raumenis, kad akys geriau išsilygiuotų. Kartais prireikia koreguoti abi akis. Naudojamos tirpstančios siūlės, tačiau retkarčiais paliekami reguliuojami siūlai, kad ateityje būtų galima patikslinti akių padėtį. Tokia korekcija labiau galioja vyresniems vaikams ir suaugusiems.

Paruošiamas gydantis tepalas ar lašai, kuriuos reikia naudoti namuose. Sveikimo laikotarpis užtrunka nuo kelių savaičių iki trijų mėnesių. Svarbu žinoti, kad operacija dažnai pagerina akių išvaizdą, bet ne visuomet atstato regėjimą. Taip pat egzistuoja infekcijos, kraujavimo ir akių krypimo pasikartojimo rizika.

Pratimai akims

Prie bet kurio gydymo plano gali būti skiriami ir specialūs akių pratimai – regos terapija. Šiuos pratimus dažniausiai veda ortoptistas arba optometristas, kurie padeda lavinti akių judesių koordinaciją ir susitelkimą. Užsiėmimai gali vykti tiek specialisto kabinete su įvairia įranga, tiek savarankiškai namuose.

• Pieštuko stūmimas. Laikoma pieštuką ištiestoje rankoje ir lėtai artinama prie nosies, neleidžiant jam išsiskirti į dvi dalis. Pajutus dvejinimąsi, pieštukas vėl atitraukiamas. Pratimą galima kartoti kelis kartus per dieną, tačiau vien tik šis metodas žvairumo dažniausiai neišgydo.
• Brocko siūlas. Tai 1,5 metro ilgio virvelė su spalvotais karoliukais. Vienas galas tvirtinamas, kitas laikomas prie pat nosies. Fokusuojama į vis kitus karoliukus paeiliui nuo arčiausio iki toliausio.
• Barelinių kortelių metodas. Kortelės abiejose pusėse nupiešiami trijų dydžių raudoni ir žali vamzdžiai. Kortelė priglaudžiama prie nosies taip, kad matytųsi abi spalvos. Žiūrima į tolimesnį vamzdį, kol vaizdas susilieja, vėliau – į artimesnius.

Galimos negydyto žvairumo pasekmės

• Silpnoji akis (ambliopija). Kai viena akis nuolat nukrypsta, smegenys ima ignoruoti jos siunčiamą vaizdą, todėl ta akis silpnėja, ypač vaikystėje.
• Dvejopas matymas. Suaugusiems gali būti sunku prisitaikyti, todėl kyla nuolatinis dvejinimasis.
• Matymo neryškumas. Tai apsunkina mokymąsi, darbą bei kasdienius darbus.
• Prasta erdvinė (3D) rega. Sunku teisingai įvertinti atstumus bei objektų gylį.
• Akies nuovargis ir įtampa.
• Galvos skausmai.
• Savęs vertinimo problemos. Žmogus gali jaustis nejaukiai dėl savo akių išvaizdos.

Nepastebėtas arba ignoruojamas žvairumas gali būti ženklas ir rimtesnėms sveikatos problemoms, pavyzdžiui, insultui ar augliui, ypač jei simptomai atsiranda staiga vyresniame amžiuje.

Apibendrinimas

Kai akys krypsta skirtingomis kryptimis, tai nėra vien išvaizdos klausimas. Labai svarbu anksti pastebėti žvairumą ir imtis gydymo, ypač vaikystėje, nes jis gali ilgalaikei paveikti regėjimą, kasdienius įgūdžius bei pasitikėjimą savimi bet kuriame amžiuje. Pastebėjus pokyčius ar įtarus žvairumą, rekomenduojama konsultuotis su gydytoju.