10 galimų galvos svaigimo ir pykinimo priežasčių (ir kaip sau padėti)

Galvos svaigimas ir pykinimas dažnai pasireiškia kartu ir daugelio atvejų – pavyzdžiui, esant judesio ligai ar gerybiniam paroksizminiam poziciniam galvos svaigimui (BPPV) – nėra pavojingi. Visgi kartais jie gali įspėti apie rimtas sveikatos problemas, todėl svarbu nustatyti tikrąją šių simptomų priežastį ir pasirinkti tinkamą gydymo būdą.

Vidinės ausies sutrikimai

Neretai galvos svaigimo ir pykinimo priežastis slypi mūsų vidinės ausies, kitaip vadinamos vestibuliniu aparatu, veikloje. Ši sistema atsakinga už pusiausvyros pojūtį, todėl sutrikus jos funkcijai atsiranda nestabilumo pojūtis, padažnėja griuvimų rizika.

Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (BPPV) atsiranda, kai smulkios kristalų struktūros vidinėje ausyje pasislenka iš savo vietos ir sukelia stiprų sukimąsi, pykinimą, svaigimą. Meniere liga – kitas dažnas pusiausvyros sutrikimas. Jai būdingas skysčių kaupimasis ausies labirinte, dėl ko pasireiškia svaigimas, ūžesys, spaudimo jausmas ausyje ar net klausos silpnėjimas. Priežastys gali būti labai įvairios: migrenos, galvos traumos, infekcijos, užsikimšęs skysčių nutekėjimas ar net alergija.

Vestibulinis neuritas reiškia vestibuliarinio nervo uždegimą, kuris dažniausiai pasireiškia virusinės infekcijos fone. Šis sutrikimas trikdo pusiausvyrą, sukelia svaigimą, nestabilų ėjimą, bet rečiau nulemia klausos sutrikimų.

Gydymas priklauso nuo diagnozės. Sergant BPPV dažniausiai padeda specialūs galvos judesiai (Epley manevras), kurie padeda pašalinti išjudintus kristalus iš vidinės ausies. Jei pykinimas labai stiprus, gali prireikti jį slopinančių vaistų. Meniere ligą dažnai valdyti padeda mažai druskos turinti mityba, šlapimą varantys vaistai ar antihistamininiai preparatai. Kai kada taikomos injekcijos arba chirurginis gydymas. Vestibuliniam neuritui dažniausiai užtenka laiko – simptomai silpnėja savaime, tačiau kartais rekomenduojami antihistamininiai ar pykinimą malšinantys vaistai, taip pat vestibuliarinė reabilitacija, stiprinanti pusiausvyros jausmą.

Alkoholis – galvos svaigimo ir pykinimo priežastis

Vartojant per daug alkoholio, dažnas žmogus susiduria su svaigimu ir pykinimu. Šios reakcijos susijusios tiek su alkoholio poveikiu vidinei ausiai, tiek su pokyčiais virškinamajame trakte.

Normaliomis sąlygomis vidinės ausies skysčiai juda reaguodami į kūno judesius ir informuoja smegenis apie mūsų padėtį. Alkoholio vartojimas keičia šių skysčių klampumą, todėl smegenys gauna klaidingus signalus, ima atrodyti, kad žemė svyruoja ar viskas sukasi. Tuo pat metu alkoholis dirgina skrandį, skatina rūgščių gamybą, didina riebalų sankaupas kepenyse – visa tai gali dar labiau paskatinti pykinimą.

Siekiant sumažinti svaigimo ir pykinimo riziką dėl alkoholio, patariama apriboti jo vartojimą arba visiškai atsisakyti šio įpročio. Jei vis tik planuojate vartoti alkoholį – prieš tai pavalgę visavertį maistą, sumažinsite apsinuodijimo pojūtį.

Judesio liga

Važiuojant automobiliu, plaukiant laivu ar skrendant lėktuvu kai kurius žmones suka galvą, pykina, prakaituoja, skauda galvą. Tokios būklės vadinamos judesio liga. Dažniausiai šis reiškinys pasireiškia, kai smegenys gauna tarpusavyje prieštaraujančius signalus iš akių, ausų ir kūno pojūčių.

• Venkite skaitymo transporto priemonėje.
• Gerkite specialius vaistus nuo judesio ligos prieš kelionę.
• Sėskitės kuo arčiau priekinės sėdynės ar prie lango.
• Padidinkite oro cirkuliaciją – atidarykite langą arba įjunkite vėdinimą.
• Daug gerkite skysčių, tačiau venkite alkoholio.
• Prieš kelionę nepersivalgykite.

Retas, bet galimas susirgimas – mal de débarquement sindromas – sukelia nuolatinį siūbavimo ar siūbavimo jausmą net tada, kai žmogus būna visiškai ramus. Šis sutrikimas nėra tapatus nei judesio ligai, nei vertigo, ir dažnai siejamas su vidinės ausies arba galvos smegenų pusiausvyros sistemomis.

Nėštumas

Nėštumo metu pykinimas ir svaigimas – dažni, ypač per pirmuosius mėnesius. Nors neretai vartojama frazė „rytinis pykinimas“, šie simptomai gali pasireikšti bet kuriuo paros metu. Dėl hormonų pokyčių nėščiosioms taip pat sumažėja kraujospūdis, todėl dažnai pasidaro silpna ar ima svaigti galva.

• Keiskite kūno padėtį lėtai, neskubėdami.
• Valgykite dažnai, mažomis porcijomis, venkite riebaus maisto.
• Nesimaudykite per karštose voniose ar dušuose.
• Dėvėkite laisvus, nevaržančius judesių drabužius.
• Gerai hidratuokitės – daug gerkite vandens.
• Venkite gulėjimo ant nugaros, keldamiesi darykite tai lėtai.

Jei pykinimas itin stiprus ar ilgai nepraeina, verta pasitarti su gydytoju dėl saugių vaistų, tinkamų nėštumo metu. Ypatingas dėmesys reikalingas, jei pasireiškia stiprus vėmimas, svorio kritimas ar dehidratacija – gali būti įtariama tokia būklė kaip hiperemesis gravidarum, kuriai reikalinga profesionali pagalba. Jei pykinimas ar vėmimas viduryje nėštumo prasideda netikėtai, būtina pasitikrinti dėl galimų komplikacijų, pavyzdžiui, preeklampsijos.

Mažas cukraus kiekis kraujyje

Kai kraujyje sumažėja gliukozės (hipoglikemija), gali atsirasti svaigulys, pykinimas, drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, odos blyškumas ir sumišimas. Šis sutrikimas ypač dažnas taikant insulino arba kitus gliukozės mažinančius vaistus.

Kai cukrus nukrenta žemiau 70 mg/dL, rekomenduojama suvartoti 15 g angliavandenių (pvz., gliukozės tabletės, vaisių sultys, medus arba razinos), palaukti 15 minučių ir vėl pasimatuoti cukrų. Jei vis dar mažas – pakartoti. Esant dažniems hipoglikemijos epizodams, gydytojas gali koreguoti gydymo planą, kad būtų išvengta naujų atvejų.

Vestibulinė migrena

Vestibulinė migrena – retas migrenos tipas, kuris sukelia stiprų galvos svaigimą, pykinimą, bet dažnai nebūna galvos skausmo. Migrenos metu paprastai padidėja jautrumas šviesai ir garsui, o vestibulinės migrenos metu papildomai jaučiamas pusiausvyros sutrikimas.

Kaip ir kitų migrenų atveju, svarbu pažinti savo ligos sukėlėjus: orų permainos, tam tikri maisto produktai, praleisti valgiai, mirksinčios šviesos ar netgi miego trūkumas gali išprovokuoti simptomus. Vestibulinės migrenos gydymui taikomi tie patys vaistai ir neuromoduliacijos metodai, kaip ir kitų migrenų atvejais. Gyvenimo būdo pokyčiai dažnai taip pat yra svarbūs.

Nerimas ir stresas

Nerimas dažnai pasireiškia ne tik emociniais, bet ir kūno pojūčiais: svaigimu, pykinimu, pagreitėjusiu širdies plakimu. Organizmas į įtampą reaguoja didindamas kraujospūdį, kvėpavimo dažnį, o kraujas atitraukiamas nuo virškinamojo trakto, todėl kyla pykinimas.

• Gilus kvėpavimas
• Meditacija
• Poilsio technikos
• Fizinis aktyvumas
• Dėmesingumo praktikos
• Jausmų užrašinėjimas
• Subalansuota mityba

Jei nerimas trukdo kasdienei veiklai, gali būti reikalinga specialistų pagalba ar medikamentinis gydymas.

Dehidratacija

Kai organizmui trūksta skysčių, dažnai jaučiamas nuovargis, pykinimas, galvos svaigimas. Dehidratacijos metu ypač pavojingas vėmimas, nes dar labiau sumažėja reikalingų skysčių kiekis.

Geriau nuo pat pradžių siekti pakankamai išgerti vandens per dieną. Rekomenduojama vyrams – apie 3,7 litro, moterims – kiek daugiau nei 2,7 litro skysčių (įskaitant gėrimus ir maistą). Jei jau prasidėjo dehidratacijos požymiai, svarbu atstatyti skysčių pusiausvyrą – išgerti daugiau vandens, o sunkesniais atvejais vartoti skysčių su elektrolitais.

Širdies infarktas

Netikėtai užklupęs svaigimas, pykinimas, silpnumas taip pat gali būti širdies infarkto pranašai. Dažni lydintys simptomai – spaudimas ar skausmas krūtinėje, skausmas plintantis į rankas, kaklą, nugarą ar žandikaulį, dusulys, šaltas prakaitas.

Staiga suprastėjus bendrai būklei svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos – kuo greičiau atkuriama kraujotaka užsikimšusioje kraujagyslėje, tuo didesnė tikimybė išvengti didelių pažeidimų. Gydymo būdas parenkamas individualiai pagal ištikusio infarkto tipą – gali būti skiriami tiek vaistai, tiek papildomos procedūros.

Insultas

Galvos svaigimas ir pykinimas neretai įspėja ir apie insultą. Kiti būdingi simptomai – neaiški kalba, silpnumas ar tirpimas vienoje kūno pusėje, veido asimetrija, pusiausvyros sutrikimai, sumišimas, stiprus galvos skausmas.

Įtarus insultą, būtina skubiai kreiptis į gydytojus. Gydymas dažniausiai priklauso nuo insulto tipo ir apima kraujo skiedimą, krešulių šalinimą, kruopštų kraujospūdžio, širdies veiklos bei skysčių ir elektrolitų balanso reguliavimą. Išimtiniais atvejais prireikia ir chirurginio gydymo.