2 tipo diabeto diagnostika

2 tipo cukrinis diabetas ilgą laiką gali nesukelti pastebimų simptomų. Dažnai ši liga nustatoma tik patikrinimų metu arba kai žmogus kreipiasi į specialistus dėl bendrų negalavimų. Norint patvirtinti ligą, atliekami specialūs laboratoriniai kraujo tyrimai, kurie padeda įvertinti cukraus kiekį kraujyje ir ilgalaikius glikemijos pokyčius. Tikslus ir ankstyvas diagnozavimas yra svarbus tam, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų ir išvengta rimtų komplikacijų.

Į ką atkreipti dėmesį: simptomai

Nors kai kuriems žmonėms diabeto pradžioje simptomai gali būti neryškūs arba sutapti su kitų ligų požymiais, yra tam tikrų ženklų, kurie gali parodyti padidėjusį cukraus kiekį kraujyje:

• Dažnas šlapinimasis
• Nuolatinis troškulys
• Padidėjęs alkio jausmas
• Nuovargis, energijos stoka
• Dilgčiojimas ar nejautra galūnėse
• Neryškus matymas
• Ilgai gyjančios žaizdos ir mėlynės

Kai kuriems žmonėms išsivysto odos pokyčių, pavyzdžiui, smulkūs odos dariniai (papilomos) ant kaklo ar pažastų, arba tamsesni, sutirštėję odos plotai raukšlėse (ypač ant kaklo, pažastuose, alkūnių linkiuose, virš kelių ar tarpkojyje). Šiuos požymius dažnai lemia atsparumas insulinui.

Kaip nustatomas 2 tipo diabetas

Diabetas nustatomas remiantis kraujo tyrimų rezultatais. Paprastai pradžioje gydytojas arba slaugytoja atlieka piršto dūrio testą – šis patikrinimas parodo momentinį cukraus kiekį kraujyje. Siekiant tikslesnio įvertinimo, taikomi tokie tyrimai:

• Gliukozės koncentracijos nevalgant (po 8–10 valandų nevalgius) matavimas
• Gliukozės toleravimo mėginys (po išgerto saldaus tirpalo tiriamas cukraus kiekis praėjus 2 valandoms)
• Glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimas – atspindi pastarųjų 2–3 mėnesių vidutinį cukraus kiekį kraujyje ir nereikalauja nevalgyti

Didžiausią informacinę vertę dažniausiai turi glikuoto hemoglobino tyrimas. Tačiau kai kurių žmonių hemoglobino sandara gali turėti genetinių savitumų, dėl kurių rezultatai būna netikslūs – tokiu atveju reikalingi alternatyvūs tyrimai.

Kada rekomenduojami tyrimai

Rizikos grupei priklausantiems žmonėms vertėtų tikrintis dažniau. Priklausote grupei, jei:

• Turite artimųjų, sergančių diabetu
• Jūsų cholesterolio rodikliai (HDL mažesnis nei 35 mg/dL arba trigliceridai didesni nei 250 mg/dL) nėra palankūs
• Anksčiau sirgote gestaciniu diabetu
• Buvo diagnozuota širdies liga ar aukštas kraujospūdis
• Mažai judate, turite antsvorio, sergate policistinių kiaušidžių sindromu ar kitomis ligomis, susijusiomis su atsparumu insulinui

Profilaktinis diabeto tyrimas rekomenduojamas nuo 35 metų kas trejus metus, o sergantiems lėtiniuose pokyčiuose – pagal gydytojo nurodymus.

Skirtingi tyrimai – ką jie rodo?

Gliukozės kiekio nevalgius tyrimas (FPG) parodo, kiek cukraus yra kraujyje po naktinio badavimo. Vertės virš 126 mg/dL dviem ar daugiau kartų patvirtina 2 tipo diabeto diagnozę. Gliukozės toleravimo mėginys atliekamas, jei reikia įvertinti organizmo reakciją į staigų cukraus padidėjimą – jei praėjus 2 valandoms po tirpalo gliukozės kiekis viršija 200 mg/dL, didelė tikimybė, kad sergate diabetu.

Glikuoto hemoglobino tyrimas laikomas aukso standartu, o vienas jo privalumų – nereikia laikytis bado. Kai kuriems žmonėms šis tyrimas gali suteikti klaidingų rezultatų dėl genetinių savybių, todėl kartais prireikia papildomos diagnostikos.

Retkarčiais būtina išskirti ir kitus susirgimus, nes padidėjęs cukraus kiekis gali būti ir kitų endokrininių ligų, pavyzdžiui, skydliaukės hiperfunkcijos, požymis. Gydytojai atlieka papildomus laboratorinius tyrimus, jei įtaria kitą priežastį.

Kokios yra galimos painiavos diagnozuojant?

Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali pasireikšti ne tik sergant 2 tipo diabetu. Šiek tiek padidėjusi glikemija (prediabetas) žymi būklę, kai organizmas tampa mažiau jautrus insulinui, tačiau dar nėra aiškių ligos požymių. Laiku pritaikius gyvensenos pokyčius, galima žymiai atitolinti arba net išvengti diabeto išsivystymo.

Metabolinis sindromas – tai kelių rizikos veiksnių (padidėjęs liemens apimtis, sutrikę kraujo riebalai, padidėjęs kraujospūdis ir kt.) visuma, dažnai susijusi su atsparumu insulinui. Diabetui būdingi simptomai tam tikrais atvejais gali būti susiję ir su skydliaukės veiklos sutrikimais.

Kaip galima padėti sau

Patvirtinus 2 tipo diabeto diagnozę, rekomenduojama kuo greičiau pradėti keisti gyvenimo būdą. Net 5 % kūno svorio sumažinimas gerokai pagerina būklę ir sumažina komplikacijų riziką. Jei esate linkę į prediabetą, pakanka sumažinti svorį vos 7–10 % – taip išvengiama ligos progresavimo.

Kompleksinį poveikį duoda įvairūs veiksniai: subalansuota, sotinanti mityba, reguliarus fizinis aktyvumas (pvz., spartus ėjimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu po pusvalandį penkias dienas per savaitę), prireikus – medikamentai, papildai bei streso valdymo įgūdžiai. Gydytojų komanda padeda sudaryti individualų planą, nes dramatiškų mitybos suvaržymų dažniausiai neprireikia. Tiesą sakant, kartais susidurimas su šia diagnoze paskatina pasirūpinti savimi labiau nei anksčiau.