2 tipo diabeto priežastys ir rizikos veiksniai

2 tipo cukrinis diabetas yra dažna lėtinė liga, kurios pagrindinė ypatybė – organizmas nebepakankamai reaguoja į insuliną. Dėl to kraujyje kaupiasi gliukozė ir ilgainiui padidėja odos, kraujagyslių ir vidaus organų pažeidimo rizika. Nors ši liga dažniausiai išsivysto sulaukus vyresnio amžiaus, ją vis dažniau diagnozuoja ir jaunesniems žmonėms. Didelę įtaką čia turi gyvenimo būdas.

Kas provokuoja 2 tipo diabetą

Ši liga atsiranda, kai organizmo audiniai tampa nebe tokie jautrūs insulinui – hormonui, kuris padeda ląstelėms pasisavinti gliukozę iš kraujo ir reguliuoja jos atsargas kepenyse, raumenyse bei riebaliniame audinyje. Kai audiniai nesugeba tinkamai „atpažinti“ insulino, ląstelės negauna būtinos energijos, o cukraus kiekis kraujyje auga.

Reaguodama į didėjantį gliukozės kiekį, kasa pradeda gaminti dar daugiau insulino. Tačiau laikui bėgant, insuliną gaminantys kasos ląstelės nusilpsta ir jų veikla silpnėja. Dėl to cukraus kontrolė tampa dar labiau sutrikusi.

Paveldimi ir prigimtiniai veiksniai

Kai kurios 2 tipo diabeto rizikos faktoriai nesikeičia – tai amžius, genetika ir etninė kilmė. Su metais kasa ir kepenų ląstelės naturaliai praranda efektyvumą, ypač sulaukus 45 metų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais liga vis dažniau užklumpa net vaikus ir paauglius.

Nors cukrinis diabetas nėra tiesiogiai paveldimas, tiriant šeimas ir dvynius pastebėta, kad artimi giminaičiai turi padidėjusią riziką susirgti. Daugeliu atvejų šią riziką lemia ne viena konkreti genetinė mutacija, bet keli genai kartu su gyvenimo būdo įpročiais.

Statistika rodo, kad skirtingos etninės grupės skirtingai linkusios į šią ligą, ir tam įtakos turi tiek biologiniai, tiek socialiniai veiksniai.

Veiksniai, kuriuos galite keisti

Nors kai kurių rizikos veiksnių pakeisti negalime, svarbiausias vaidmuo tenka tiems, kuriuos galime valdyti – ypač mitybai, fiziniam aktyvumui ir kūno masei. Didžiausias rizikos veiksnys – antsvoris ar nutukimas. Kuo daugiau kūno riebalų, ypač liemens srityje, tuo organizmui sunkiau kontroliuoti cukraus lygį. Riebalų kaupimasis kepenyse gali sukelti uždegiminius pokyčius, dėl kurių gliukozės sandėliavimas ir išskyrimas tampa nebeefektyvus.

Dažniausi rizikos veiksniai:

• Didelis kalorijų kiekis maiste
• Perteklinis sočiųjų ir transriebalų vartojimas
• Dažnas pusfabrikačių ar saldžių gėrimų vartojimas
• Fizinis pasyvumas

Tokie veiksniai gali lemti ne tik nutukimą, bet ir kepenų ligas – pavyzdžiui, riebalinę hepatozę (dabar vadinama metaboliniu kepenų suriebėjimu). Šis susirgimas papildomai didina diabeto riziką, nes trikdo kepenų gebėjimą valdyti cukrų organizme.

Kaip sumažinti susirgimo tikimybę

Nors su amžiumi ar genetiniu polinkiu nieko padaryti negalime, gyvenimo būdo pakeitimai dažnai itin veiksmingi. Net ir nedideli pokyčiai daro teigiamą įtaką organizmo jautrumui insulinui ir padeda apsisaugoti nuo cukrinio diabeto.

• Palaikykite normalų kūno svorį. Net 5–7% svorio sumažinimas gali žymiai sumažinti riziką tiems, kurie turi antsvorio.
• Judėkite reguliariai. Rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo penkis kartus per savaitę. Pasirinkite jums tinkamą sporto rūšį, kuri būtų maloni ir saugi.
• Valgykite sveikiau. Mažinti porcijų dydį, vengti greito maisto, riebių ar perdirbtų produktų. Pirmenybę teikite daržovėms, vaisiams, neskaldytiems grūdams, žuviai ir sveikiems riebalams.

Nuoseklus, laipsniškas požiūris į mitybos ir judėjimo pokyčius yra kur kas tvaresnis nei drastiškos dietos ar intensyvios sporto programos, ypač pradedantiesiems.

Trumpa apžvalga

2 tipo cukrinis diabetas išsivysto, kai organizmas tampa atsparus insulinui ir nebesugeba palaikyti normalaus gliukozės kiekio. Genetika, gyvenimo būdas, amžius ir etninė kilmė turi įtakos rizikai, tačiau ypatingai svarbu kontroliuoti svorį, būti aktyviems ir rinktis visavertį maistą. Šie žingsniai gali padėti atitolinti ar net išvengti ligos.