2 tipo diabeto vaistai ir gydymas

2 tipo diabetas – lėtinė liga, kurios metu organizmas nebenaudoja insulino taip, kaip turėtų. Dėl to gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje. Dažniausiai ligos valdymas prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių, tačiau prireikus pritaikomi ir vaistai, kartais – insulinas ar net chirurginis gydymas. Tinkamai valdant ligą galima pasiekti geresnę savijautą, sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Gyvenimo būdo pokyčių svarba

Dažniausiai gydytojai pirmiausia rekomenduoja keisti gyvenseną. Net nedidelis svorio sumažėjimas (5–10 % kūno svorio) gali teigiamai paveikti cukraus kiekį kraujyje. Pasiteisinę kasdieniai įpročiai apima mitybos korekciją, fizinio aktyvumo didinimą ir rūkymo atsisakymą.

Mityba

Nėra vieno idealaus mitybos plano sergantiesiems diabetu, tačiau svarbu mažinti suvartojamų angliavandenių kiekį, rinktis kuo daugiau natūralių, įvairių maistinių medžiagų turinčių produktų. Dažnai padeda šios rekomendacijos:

• Daugiau lėkštėje turėtų būti neriebios mėsos, žuvies, ankštinių, neskaldytų grūdų ir skaidulų turinčių daržovių.
• Angliavandenių kiekį kiekvieno valgymo metu verta išlaikyti pastovų (pavyzdžiui, pusryčiams visada pasirinkti apie 45 g angliavandenių, pietums – tiek pat, o užkandžiui – apie 15 g, vakarienei – apie 60 g).
• Patariama vengti balto batono, perdirbtų makaronų, saldžių kepinių, saldainių ir gaiviųjų gėrimų. Vietoje jų geriau rinktis šviežius vaisius (2–3 porcijas per dieną).

Kai kurie tyrimai rodo, kad sumažinus angliavandenių suvartojimą galima efektyviau kontroliuoti glikozilinto hemoglobino (HbA1c) kiekį kraujyje ir sumažinti vaistų poreikį. Prieš keisdami mitybą, ypač iš esmės ribodami angliavandenius, pasitarkite su gydytoju arba dietologu.

Fizinis aktyvumas

Fiziniai pratimai svarbūs dėl kelių priežasčių. Sportuojant deginamos kalorijos ir riebalai, didėja raumenų masė ir stiprėja jautrumas insulinui – vadinamasis insulino jautrumas. Raumenys pasižymi kur kas didesniu efektyvumu naudojant gliukozę nei riebalinis audinys, todėl reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.

• Per savaitę rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio ar intensyvaus aerobinio krūvio, paskirstant užsiėmimus bent per 3 dienas (nesportuoti daugiau kaip 2 dienas iš eilės).
• Du–tris kartus per savaitę vertėtų įtraukti jėgos ir tempimo pratimus, ypač vyresniems asmenims patariama lavinti pusiausvyrą ir lankstumą (pavyzdžiui, joga, tai chi).
• Nesėdėkite ilgesnį laiką nejudėdami – kas pusvalandį bent trumpam atsistokite ir pajudėkite.

Rūkymo atsisakymas

Tyrimai atskleidžia, kad rūkaliai 30–40 % dažniau susiduria su 2 tipo diabetu nei nerūkantys. Metimas rūkyti ne tik pagerina cukraus kontrolę, bet ir apsaugo nuo rimtų ligos komplikacijų. Jei ieškote pagalbos mesti rūkyti, pasitarkite su gydytoju ar diabetą išmanančiu specialistu – egzistuoja ne vienas efektyvus būdas mesti rūkyti.

Vaistiniai preparatai sergant 2 tipo diabetu

Kai gyvenimo būdo pakeitimų nepakanka, skiriami vaistai. Jie gali būti geriami arba leidžiami – vartojimo būdas priklauso nuo ligos sunkumo ir organizmo poreikių. Vaistai yra tik gydymo dalis. Dažniausiai jie vartojami kartu su dieta ir fiziniu aktyvumu.

• Metforminas – vienas dažniausių ir saugiausių vaistų. Šis vaistas mažina gliukozės gamybą kepenyse ir didina ląstelių jautrumą insulinui. Jis dažnai išrašomas pradėjus gydyti diabetą, o jeigu gerai toleruojamas, skiriamas ilgesniam laikui.
  • Gali sukelti virškinimo pokyčių: viduriavimą, pilvo pūtimą, skrandžio skausmą, dujų kaupimąsi, rėmenį, virškinimo sutrikimus ar vidurių užkietėjimą.
  • Pavieniais atvejais kai kuriuose produktuose buvo nustatyta didesnė už leistiną teršalo NDMA koncentracija. Svarbu neatsisakyti gydymo savarankiškai ir dėl to pasikonsultuoti su gydytoju apie alternatyvas.
• Sulfonilkarbamidai – tai ilgiausiai naudojama vaistų grupė diabetui gydyti. Jie veikia skatindami kasą išskirti daugiau insulino į kraują. Tai, pavyzdžiui, gliklazidas, glimepiridas, glipizidas ir jų deriniai su kitais vaistais.
• Tiazolidindionai – padeda riebalų ir raumenų ląstelėms geriau panaudoti insuliną. Į šią grupę įeina pioglitazonas ir vaistų deriniai. Kai kurie vaistai priskiriami rizikingiems – jų vartojimas aptariamas individualiai.
• Alfa-gliukozidazės inhibitoriai – sulėtina angliavandenių virsmą gliukoze virškinimo trakte. Tai padeda išvengti didelių cukraus potvynių po valgio. Pavyzdžiui, akarbozė, miglitolis.
• Meglitinidai – stimuliuoja papildomą insulino išsiskyrimą, kai cukraus kiekis pakilęs.
• DPP-4 inhibitoriai – blokuoja fermentą, ardančią inkretinus, kurie skatina insulino gamybą. Priklauso sitagliptinas, saksagliptinas, linagliptinas, alogliptinas ir įvairūs vaistų deriniai.
• SGLT-2 inhibitoriai – padeda inkstams pašalinti gliukozės perteklių su šlapimu. Šiai grupei priklauso dapagliflozinas, empagliflozinas, ertugliflozinas, kanagliflozinas, beksagliflozinas ir jų kombinacijos.
• GLP-1 agonistai (inkretinų mimetikai) – dažniausiai leidžiami vaistai, kurie skatina insulino išsiskyrimą ir lėtina virškinimą. Tarp jų yra eksenatidas, liragliutidas, dulagliutidas, liksisenatidas, semagliutidas (taip pat ir geriamoji forma).
• Amilino analogai – sintetiniai hormonai, kurie, kaip ir insulinas, natūraliai išsiskiria iš kasos, bet sergant diabetu dažnai trūksta. Šie vaistai padeda slopinti gliukagono sekreciją ir lėtina maisto pasišalinimą iš skrandžio.
• Pasirodė naujos kombinacijos, pavyzdžiui, trijų vaistų deriniai vienoje tabletėje arba dvigubi hormonų agonistai, kurie gali efektyviau kontroliuoti cukraus kiekį.

Papildomas insulinas ir stebėsena

Kartais, ypač kai kiti gydymo būdai nepadeda ar kai diagnozės metu fiksuojami itin aukšti cukraus rodikliai, į gydymą įtraukiamas insulinas. Jis gali būti ilgai veikiantis arba trumpalaikis, leidžiamas prieš valgį ar ryte, pritaikant individualiai kiekvienam žmogui.

Injekcijoms dažniausiai naudojamos specialios insulino švirkštimo priemonės, dozatoriai, adatos arba minipompos, o kai kurioms formoms galima naudoti kvėpuojamą insuliną.

Cukraus kiekio kraujyje stebėjimas padeda suprasti, kaip organizmas reaguoja į vaistus, mitybą ir veiklą. Kiek dažnai reikia matuoti cukrų, priklauso nuo gydymo: jei naudojama tik ilgai veikiantis insulinas, pakanka dviejų kartų per dieną (ryte prieš valgį ir prieš vakarienę), o kai leidžiamasi kelis kartus per dieną – matuojama dažniau. Tam naudojami gliukomačiai arba nuolatinio stebėjimo sistemos.

Bariatrinė chirurgija

Pernelyg didelis antsvoris dažnai stiprina diabeto eigą, todėl kai kuriems žmonėms siūloma chirurginė intervencija – bariatrinė, arba nutukimo mažinimo operacija. Jos metu modifikuojamas virškinimo traktas, kad sumažėtų kalorijų įsisavinimas ir greičiau pasiektumėte sotumo jausmą. Viena efektyviausių – Roux-en-Y skrandžio apylankos operacija, kai maistas nustoja keliauti didžiąja skrandžio ir dalies žarnyno dalimi.

Tokios operacijos rekomenduojamos sergantiesiems diabetu, kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 35. Visgi KMI turi ribotumų – jis neparodo raumenų masės, amžiaus, lyties ar etninės kilmės skirtumų.

• Didelės žmonių grupės tyrimas parodė: po chirurginio gydymo beveik 90 % pacientų pagerėjo cukraus kontrolė, sumažėjo vaistų poreikis, pagerėjo su diabetu susijusios sveikatos būklės.
• Remisiją, t. y. iš esmės sumažėjusį ar laikinai išnykusį diabetą, pasiekė 78 % pacientų po sėkmingo svorio mažinimo.
• Didžiausio efektyvumo pasiekta taikant Roux-en-Y skrandžio apylanką (apie 80 % atvejų remisija, dar 15 % – žymi sveikatos pagerėjimą).

Chirurginės intervencijos reikalauja ilgalaikių įpročių pokyčių. Po operacijos būtina laikytis specialios mitybos, papildomai vartoti baltymų, riboti cukrų ir perdirbtus angliavandenius, nuolat naudoti tam tikrus maisto papildus. Apie rizikas ir ilgalaikę naudą pravartu diskutuoti su gydytoju, įvertinus individualias aplinkybes.

Išvados

2 tipo diabeto gydymo pagrindas dažniausiai prasideda nuo sveikos mitybos, reguliarios fizinės veiklos ir rūkymo atsisakymo. Prireikus taikomi ir vaistai – vieni jų geriami, kiti leidžiami. Esant sunkiai ligos eigai gali būti skiriamas insulinas ar atlikta operacija. Reguliarus cukraus kiekio sekimas padeda įvertinti, kaip veikia kiekvienas terapijos būdas. Svarbiausia – individualus planas ir nuolatinis bendradarbiavimas su gydytoju.