6 dažniausi alergenai namuose, sukeliantys astmos priepuolius: kaip jų atsikratyti

Alergiją sukeliantys veiksniai namuose dažnai yra pagrindinė kvėpavimo sutrikimų priežastis žmonėms, sergantiems alergine astma. Tokie alergenai – baltyminės kilmės, žmogui įprastai nepavojingos medžiagos – jautresniems asmenims gali sukelti stiprią imuninę reakciją. Kasdien aplinkoje jų gausu, todėl svarbu žinoti, kaip nuo jų apsisaugoti.

Dažniausi namų alergenai

Viduje galimą diskomfortą ar net astmos simptomus dažniausiai sukelia dulkių erkutės, pelėsis, žiedadulkės, vabzdžiai, graužikai ir augintinių pleiskanos. Mažinant sąlytį su šiomis medžiagomis, galima efektyviai apsisaugoti nuo astmos paūmėjimų.

Dulkių erkutės: nematomos, bet pavojingos

Smulkios dulkių erkutės – vienas dažniausių astmos dirgiklių namuose. Jų gausu beveik kiekviename būste, net jei plika akimi jų nematyti. Šie voragyviai palieka savo išmatas, šlapimą bei liekanas, kuriuose gausu alergiją sukeliančių baltymų. Dažniausiai jos kaupiasi audiniuose – kilimuose, čiužiniuose, užuolaidose, minkštuose balduose.

• Laikykite namų oro drėgmę žemiau 50 % – tai trukdo erkutėms daugintis.
• Atsikratykite minkštų paviršių, kaip kilimai ar užuolaidos; rinkitės lengvai valomus paviršius.
• Čiužinius bei pagalves užvilkite specialiomis, sandariai užsegamomis apsauginėmis užvalkalais.
• Patalynę skalbkite karštame (ne mažiau 50 °C) vandenyje bent kartą per savaitę.
• Valykite dulkes drėgna arba mikropluošto šluoste.
• Grindis išsiurbkite dulkių siurbliu su HEPA filtru, kietus paviršius valykite drėgna šluoste.

Vabzdžiai: tarakonai ir jų likučiai

Tarakonai ypač paplitę tankiai apgyvendintose ir šiltose vietose. Nors šie kenkėjai labiau asocijuojasi su tam tikrais geografiniais regionais, jų alergenai randami daugelyje namų. Alergenų yra ne tik paties vabzdžio liekanose, bet ir seilėse bei išmatose.

• Šiukšliadėžes uždenkite sandariais dangčiais.
• Maistą laikykite uždarose talpose, nepalikite jo atvirai.
• Neatidėliokite neplautų indų ir kruopščiai nuvalykite trupinius, maisto likučius nuo paviršių.
• Išvalykite išsiliejusius skysčius ir drėgnas vietas.
• Nepalikite gyvūnų maisto indelių neišplautų, pašalinkite gyvūnų maisto likučius.
• Užtaisykite vandens nuotėkius ir stenkitės išvengti drėgmės, kuri traukia vabzdžius.
• If šalia langų ar grindjuosčių žioji plyšiai – juos sandariai užtaisyti.
• Kenkėjų kontrolei rinkitės spąstus bei jaukus, vengiant purškalų, kurie gali dirginti kvėpavimo takus.

Pelėsis: drėgmės mėgėjas

Pelėsio sporos sklinda oru, o atsiradus drėgmės židiniui (vonioje, prie nuotekio ar po kriaukle), mikroskopiniai grybeliai pradeda greitai daugintis. Pelėsis gali tiek dirginti kvėpavimą, tiek veikti kaip stiprus alergenas – jų sporos, tokios kaip Alternaria, Aspergillus, Cladosporium ar Penicillium, ypač dažnai sukelia astmos paūmėjimą.

• Nuolat tikrinkite ir valdykite oro drėgmę namuose. Požemines patalpas ar drėgnus kampus vėdinkite, naudokite drėgmės surinktuvus.
• Greitai sutvarkykite nusikalusius vamzdžius ar kitus nuotėkius.
• Naudokite ventiliatorius arba oro kondicionierius, užtikrinkite oro cirkuliaciją.
• Reguliariai išvalykite šiukšliadėžes, šaldytuvus, sandėliukus, skalbimo mašinas.
• Nepalikite šlapių rankšluosčių ar kitų audinių – leiskite jiems išdžiūti.
• Jei namuose yra vazoninių augalų, stebėkite, ar žemė nėra per drėgna bei ar nesivysto pelėsis.
• Miegamuosiuose naudokite oro valytuvus, jei pelėsio rizika didesnė.

Žiedadulkės: nematomas pavasario ir vasaros pavojus

Žiedadulkės – smulkios dulkelės, kuriomis augalai dauginasi. Jos lengvai patenka į namus atidarius langą, o jų paskleidžia ir žydintys kambarinių augalų žiedai. Didžiausias jų kiekis būna karštomis, sausomis ir vėjuotomis dienomis.

• Dažnai valykite dulkes, laikykite langus uždarytus, ypač esant dideliam žiedadulkių kiekiui ore.
• Naudokite oro kondicionierių ir oro valytuvus, jei įmanoma.
• Reguliariai skalbkite patalynę, valykite grindis, minkštus baldus.
• Nusiimkite batus prieš įeidami į namus – taip sumažinsite įnešamų žiedadulkių kiekį.
• Prieš eidami miegoti, nusiprauskite po dušu ir nuplaukite plaukus – tai sumažina žiedadulkių ant odos ar plaukų patekimą į lovą.
• Ribokite sąlytį su naminiams gyvūnais, kurie dažnai būna lauke, juos dažnai maudykite ar šluostykite.

Augintiniai ir jų pleiskanos

Naminių gyvūnų kailis ir pleiskanos – pagrindinis baltyminių alergenų šaltinis. Didesnį pavojų kelia plunksnuoti ar gauruoti augintiniai, tačiau net ir katės ar šunys be kailio gali skleisti alergines medžiagas per odos daleles, seiles ar šlapimą.

• Stenkitės riboti buvimą šalia augintinio, ypač jei pastebite kvėpavimo simptomus.
• Gyvūno neįleiskite į miegamąjį ar ant minkštų baldų.
• Dažnai siurbkite, plaukite kilimus, išvalykite baldus ir drabužius.
• Susilietę su gyvūnu, nusiplaukite rankas arba nusiprauskite po dušu.
• Oro valytuvai gali sumažinti pleiskanų koncentraciją ore.

Graužikai: slaptos rizikos namuose

Pelės ir žiurkės – vis dažnesni alergenų šaltiniai tiek miestuose, tiek užmiesčio namuose. Jų šlapimas, išmatos, seilės ir net odos dalelės lengvai plinta ir gali sukelti kvėpavimo takų problemas net tada, kai pačių graužikų nematote. Šiuos kenkėjus sunku aptikti, nes jie judrus ir aktyvūs dažniausiai naktį.

• Iš lauko pusės sandariai užtaisykite visus plyšius ar angas – pelės prasiskverbia vos pro 1,5 cm tarpą, gali pralįsti net pro betoną ar aliuminį.
• Viduje sandarinkite grindų, sienų, lubų plyšius, taip pat ertmes šalia baldų ar vamzdžių.
• Kambarinius augalus sodinkite bent 1 metro atstumu nuo pastato – taip sumažinsite graužikų prieglaudų skaičių.
• Naudokite sandarius šiukšlių konteinerius, laikykite maistą sandariose talpose.

Kaip nustatyti savo alergenus

Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į alergenus namuose, todėl svarbu stebėti savo simptomus ir bandyti suprasti, kas juos provokuoja. Kiekvieno žmogaus alergijos spektras gali skirtis, o alergiją sukeliančių medžiagų galima rasti ištisus metus. Konsultuokitės su sveikatos specialistais, kad tiksliai nustatytumėte jautrumą ir gautumėte tinkamas rekomendacijas.

Galite naudoti specialius sąrašus bei tvarkaraščius, kad aiškiau pastebėtumėte, kurie kambariai ar veiklos sukelia simptomus. Užsirašykite pastebėjimus, fiksuokite laiką ir vietą. Pavyzdžiui, užspringimas ryte gali reikšti, kad problema glūdi pataluose ar ant čiužinio, o užsitęsę simptomai ruošiantis dienai galbūt rodo pelėsį vonioje.

Sistemingai stebėdami, galite tiksliau žinoti, kas sukelia nemalonius pojūčius, ir imtis efektyvių sprendimų namų aplinkai pagerinti.

Pagrindinės mintys

Vidaus alergenai dažnai sukelia astmos priepuolius, net jei apie juos nieko nežinote. Dulkių erkutės, vabzdžiai, pelėsis, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos ir graužikai – pagrindinės priežastys, galinčios išprovokuoti kvėpavimo sunkumus.

Sumažinkite riziką kruopščiai prižiūrėdami drėgmę, reguliariai tvarkydami sandėliavimo vietas, stebėdami namų sandarumą, tinkamai laikydami maistą, valydami paviršius ir ribodami augintinių prieigą – šie paprasti įpročiai padės sumažinti alergenų kiekį namuose ir apsisaugoti nuo astmos paūmėjimų.