6 požymiai, kad suvartojate per daug baltymų

Baltymai – būtina mūsų mitybos dalis, padedanti atstatyti ir auginti raumenis, stiprinti kaulus bei palaikyti imunitetą. Vis dėlto, padidintas baltymų vartojimas ne visuomet reiškia geresnę sveikatą. Kai kurie žmonės, ypač turintys tam tikrų sveikatos problemų, gali patirti daugiau žalos nei naudos, jei jų mityboje dominuoja baltymai.

Pirmieji požymiai, kad baltymų suvartoji per daug

Pernelyg didelis baltymų kiekis mityboje gali sukelti įvairius nemalonius simptomus. Nepaisant to, kad šio makroelemento reikia kūno funkcijoms užtikrinti, svarbu stebėti savo savijautą ir žinoti, kada reikėtų stabtelėti.

Nepageidaujamas burnos kvapas

Itin baltyminga, ypač mažai angliavandenių turinti mityba, gali paskatinti ketozię – būklę, kai organizmas ima deginti riebalus vietoj įprasto gliukozės šaltinio. Šios reakcijos metu išskiriamas acetonas, kuris sukelia vaisių primenantį ar net nagų lako kvapą iš burnos.

Toks kvapas dažnai pasireiškia tada, kai dominuoja baltymų bei riebalų šaltiniai ir trūksta angliavandenių.

Sukeltas dehidratacija

Padidinus baltymų kiekį maiste, organizmas pradeda dažniau šalinti skysčius – inkstai tuo metu stengiasi išskirti papildomas baltymų skaidymo atliekas. Dėl to gali atsirasti dehidratacijos požymių, ypač jei nekompensuojate skysčių geriamuoju vandeniu.

Augantis svoris

Pernelyg dažnas baltymų vartojimas ne visada virsta raumenų augimu – dažniau tai gali tapti papildomų kilogramų priežastimi. Daugelyje baltyminių produktų būna nemažai kalorijų ir sočiųjų riebalų, o organizmas nesunaudotą baltymų perteklių ima paversti riebalais.

Virškinimo pokyčiai

Žmonėms, kurių racione daug baltymų, o mažai skaidulų, būdingas vidurių užkietėjimas, pykinimas, pilvo pūtimas ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai. Ypač sunkiau virškindami mėsą ar blogai sukramtytus riešutus, galite sulaukti nemalonių pojūčių. Papildomi baltyminiai produktai (pvz., batonėliai, milteliai) su saldikliais taip pat gali išprovokuoti viduriavimą ar pilvo skausmą.

Poveikis širdies sveikatai

Baltymų rūšis turi didelę reikšmę širdžiai. Ankštiniai, žuvis ir augaliniai baltymai labiau palaiko širdies veiklą, o didelis raudonos mėsos ar apdorotų mėsos gaminių kiekis gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Inkstų ir kepenų funkcijos pokyčiai

Žmonėms su inkstų ar kepenų problemomis, gausi baltymų mityba kelia papildomą stresą organizmui ir gali paskatinti šių organų veiklos blogėjimą. Kai kuriems asmenims padidėjęs baltymų kiekis gali atvesti net iki inkstų nepakankamumo. Be to, perdirbant baltymus išsiskiria amoniakas, kurio organizmas ne visada gali pakankamai greitai pašalinti.

Kada verta didinti baltymų kiekį?

Padidintas baltymų poreikis išryškėja tam tikrose situacijose: po fizinių traumų, aktyviai sportuojant ar norint išsaugoti raumenų masę su amžiumi. Taip pat baltymų gali prireikti tiems, kurie siekia užgydyti žaizdas arba palaikyti stipresnį organizmą vyresniame amžiuje.

Kiek baltymų iš tikrųjų reikia?

Daugumai žmonių visiškai pakanka laikytis rekomenduojamos paros normos. Viršijus ją nuolat, galite prarasti naudingų medžiagų įvairovę – mityboje trūks maistinių skaidulų ar angliavandenių. Subalansuotas valgymas ir dėmesys tam, kas atsiduria jūsų lėkštėje, padės išlaikyti sveikatą ir energiją.

Pernelyg didelis baltymų kiekis gali iššaukti įvairius nemalonius pojūčius ar net ilgainiui sukelti labiau rimtų padarinių. Vertėtų neviršyti kasdienių rekomendacijų ir rinktis kuo įvairesnį maistą – taip užtikrinsite tinkamą savo organizmo veiklą.