7 odos nelygumai veide, kurie nėra aknė (su nuotraukomis)

Baltos ir kietos odos iškilimų ant veido priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai tai būna milijos arba užsikimšusios poros, tačiau atsirasti gali ir riebalinių liaukų suvešėjimas, cistos, keratozės, net odos vėžys. Tam tikros baltos dėmelės ar gumbeliai skirtingų tipų, todėl svarbu suprasti jų požymius ir kada kreiptis į gydytoją.

Bėrimų tipai

• Milia
• Užakytos poros
• Riebalinių liaukų suvešėjimas
• Riebalinės cistos
• Seborėjinė keratozė
• Aktininė keratozė
• Odos vėžys
• Ksanteliazma

Kas dažniausiai atsiranda ant veido?

Baltos dėmelės gali išryškėti bet kurioje veido vietoje – akių srityje, ant skruostų, kaktos, smakro ar nosies. Dažniau jos tampa pastebimos vyresniame amžiuje arba nėštumo periodu.

Milia: smulkūs balti guzai

Milia – tai maži, balti, kieti dariniai, primenantys po oda įstrigusius smėlio grūdelius. Jie dažniausiai būna 1–2 mm dydžio, bet gali būti ir didesni. Milijos linkusios formuotis aplink akis, ant skruostų bei kaktos ar nosies.

Pagrindinė jų susidarymo priežastis – užsikimšęs odos paviršius, kai po plona oda susikaupia riebalų ir keratino mišinys. Milijos dažnai atsiranda dėl odos priežiūros pokyčių, senėjimo, nėštumo ar nuo odos pažeidimų, pavyzdžiui, nudegus saulėje. Pastebėta, kad šios baltos dėmelės nėra pavojingos ir paprastai per laiką išnyksta savaime.

Nerekomenduojama jų spausti ar bandyti išimti pačiam, tačiau namuose galima pagreitinti nykimą:

• Valykite veidą švelniu prausikliu, palepinkite odą garų vonia kelias minutes, o vėliau perplaukite drungnu vandeniu.
• Naudokite odos šveitiklius su citrinos, glikolio ar salicilo rūgštimis – kartą per savaitę.

Jei patiems nepavyksta sumažinti milijų arba jos labai trukdo, verta pasikonsultuoti su dermatologu.

Užsikimšusios poros

Komedonai – dažnas baltų iškilimų tipas, dar vadinamas užsikimšusiomis poromis. Jie paprastai būna balti ar šviesūs, suteikia odai nelygų, grubesnį paviršių. Šiuos nelygumus sukelia porose susikaupęs riebalų kamštis. Komedonai dažniau pasitaiko žmonėms su riebia oda, ir laikomi lengva aknės forma.

Jei bėrimai netrukdo, gydymas nebūtinas, tačiau uždegiminiai bėrimai gali tapti skausmingi ir reikalauti papildomo gydymo. Nedidelius komedonus namuose galima bandyti malšinti priemonėmis su salicilo rūgštimi ar benzoilo peroksidu. Jei oda negerėja, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu.

Riebalinių liaukų suvešėjimas

Riebalinių liaukų suvešėjimas išoriškai kartais primena aknę, tačiau čia spuogas susidaro dėl padidėjusios riebalinės liaukos. Ši būklė dažniau pasitaiko po 40 metų, dėl gilesnėse odos sluoksniuose padidėjusių liaukų, kurios iškyla į paviršių. Tokių darinių spalva gali būti balta, gelsva ar natūrali odos spalva. Būdinga, kad centre dažnai matomas mažas įdubimas, ko nėra milijų atveju.

Kadangi riebalinių liaukų suvešėjimas gali būti panašus į tam tikras odos vėžio formas, rekomenduojama pasitikrinti pas gydytoją. Nors šie dariniai nėra pavojingi, dėl estetikos jie gali būti pašalinami vaistais ar gydytojo atliekamomis procedūromis.

Riebalinės cistos

Riebalinės cistos atrodo kaip poodiniai, minkšti, balti, gelsvi arba odos spalvos gumbeliai. Dažniausiai randamos veide, kakle ar galvos odoje, kartais – ant nugaros ar pečių. Šios cistos lyg maži maišeliai pripildyti riebalų ar keratino ir paprastai juda po oda palietus, priešingai nei kieti riebalinių liaukų suvešėjimai.

Mažos cistos dažniausiai nesukelia skausmo, bet uždegus gali būti nemalonios ar net kelti spaudimą. Priklausomai nuo dydžio, galima gydyti steroidų injekcijomis arba, jei didesnė – prireikti chirurginio šalinimo.

Seborėjinė keratozė

Seborėjinė keratozė – labai dažna gerybinė odos išauga. Jos gali būti įvairios – nuo mažų iki daugiau nei 2–3 cm dydžio. Dažniausiai būna rudos, tačiau pradinėse stadijose gali pasitaikyti ir baltos ar natūralaus atspalvio darinių. Gali augti ne tik ant veido, bet ir kitur ant kūno.

Tokių darinių pagrindinis požymis – paviršiuje matomas iškilimas, primenantis vaškinę ar molio lašą, kuris tarsi prilipęs prie odos ir galėtų būti nuluptas. Seborėjinė keratozė dažnesnė vyresniems nei vidutinio amžiaus žmonėms, o jaunesniems pasitaiko retai. Nors grėsmės sveikatai tokie dariniai nekelia, esant poreikiui juos galima šalinti krioterapija, elektros procedūromis ar nuvalymu specialiais instrumentais.

Aktininė keratozė

Aktininė keratozė susiformuoja veikiant ultravioletiniams spinduliams, todėl dažniausiai atsiranda tose odos vietose, kurios dažniau gauna saulės – veidas, ausys, kaklas, pečiai, plaštakų viršus ir skalpas. Šias keratozes dažniau įgauna vyresni žmonės.

Pradžioje tai būna šiurkštūs, pleiskanojantys ploteliai, kurie vėliau tampa kietais ar šerkšnuotais gumbeliais. Spalva gali svyruoti nuo baltos ir raudonos iki rudos ar natūralios odos atspalvio. Aktininės keratozės priskiriamos priešvėžinėms, todėl joms matantis, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.

Dažniausiai jos šalinamos krioterapija, specialiais tepamais vaistais, cheminiais pilingais, lazeriu ar fotodinamine terapija.

Odos vėžys

Odos vėžys, nors ir nėra pagrindinė baltų darinių priežastis, taip pat gali pasireikšti kaip baltas ar perlinis darinys ant odos. Jie kartais būna šviesiai rausvi, rusvi ar natūralios odos spalvos. Odos vėžys neretai atrodo kaip nesveikai atrodantis, negyjantis plotas ar žaizdelė.

Pernelyg dažna saulės spinduliuotė didina riziką susirgti odos vėžiu, bet apsaugos priemonės – nuo apsauginių kremų iki kepurių ir rūbų – gali padėti apsisaugoti. Jei darinys atsirado ar ilgai neišnyksta, pasirodo žaizdelės ar paraudimai, pasikonsultuokite su gydytoju kone greičiau.

Odos vėžio gydymas dažniausiai apima chirurginį šalinimą, kai kurioms formoms gali būti naudojama spindulinė terapija ar specialūs vaistai.

Ksanteliazma: balti-geltoni taškeliai prie akių

Kai kuriems žmonėms atsiranda balti ar gelsvi nelygūs odos guzeliai aplink akis arba ant vokų – tai ksanteliazma. Skirtingai nei milijos, šie dariniai būna netaisyklingos, plokščios formos. Ksanteliazma dažnai siejama su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje – ji susideda iš cholesterolio sankaupų odoje. Tačiau šie dariniai savaime nedingsta.

Ksanteliazma nėra pavojinga sveikatai, tačiau dažnas renkasi ją šalinti dėl estetinių priežasčių – chirurginiu būdu, lazeriu ar šalčiu (krioterapija). Atsiradus tokioms dėmelėms, verta pasidomėti cholesterolio kiekiu ir bendrąja sveikata.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Ne visos baltos dėmelės yra nekenksmingos, todėl reikėtų pasitarti su specialistu, jei:

• Gumbelis ar dėmelė atsiranda per trumpą laiką arba greitai didėja
• Bėrimai plinta ar užima didelį odos plotą
• Jaučiamas niežėjimas, skausmas, kraujuoja
• Nežinote, kas sukėlė išbėrimą, arba savarankiškas gydymas neveiksmingas

Tik tiksliai žinant, kokia priežastis lemia odos pokyčius, galima pritaikyti tinkamą gydymą ar tiesiog ramiai stebėti odą.

Pabaigai

Baltos dėmelės ar kieti spuogai ant veido – dažnas reiškinys, ypač dėl užsikimšusių porų ar milijų. Daugelis jų nelabai trukdo ir nereikalauja gydymo, tačiau daliai atvejų reikalinga specialistų pagalba. Net jei simptomai atitinka čia aprašytus atvejus, visada verta pasitikrinti – geriau laiku nuvykti pas gydytoją ir įsitikinti, kad grėsmingų ligų pavojaus nėra.