9 galimos dusulio atsigulus (ortopnėjos) priežastys

Ortopnėja – tai dusulio jausmas, kuris atsiranda gulint ir pagerėja atsisėdus ar atsistojus. Dažniausiai ši būklė susijusi su širdies nepakankamumu, tačiau ją gali sukelti ir sunkios plaučių infekcijos, miego apnėja, nutukimas bei kitos sveikatos problemos.

Kaip atsiranda ortopnėja?

Gulint kūnas perskirsto skysčius – kraujas ir kiti skysčiai iš kojų bei pilvo srityje lengviau patenka į plaučius. Ši fiziologinė savybė neturi įtakos sveikiems žmonėms, tačiau sergantiems tam tikromis ligomis papildomas skysčių kiekis plaučiuose sukelia dusulį gulint, vadinamą ortopnėja.

Pagrindinės ortopnėjos priežastys

Širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumas – dažniausia ortopnėjos priežastis. Kai širdies raumuo nusilpsta ir nebegali pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo, skystis kaupiasi plaučiuose. Gulint dėl gravitacijos šis kraujo perteklius dar labiau spaudžia plaučius ir sunkina kvėpavimą.

• Dusulys, atsirandantis nepriklausomai nuo padėties ar fizinio krūvio
• Naktiniai prabudimai dėl dusulio
• Širdies plakimo pojūtis, kojų ir pilvo tinimas, kosulys su baltomis ar rausvomis gleivėmis

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

LOPL – tai liga, kai kvėpavimo takai uždegiminiai ir susiaurėję, pažeidžiami plaučių alveoliai (smulkiausios oro pūslės). Dažniausiai ją sukelia rūkymas. Liga vystosi lėtai, simptomai stiprėja laikui bėgant – dažnesnis kosulys, dusulys, ypač fizinio krūvio metu.

Gulint paūmėjęs dusulys susijęs su suspaustu plaučių audiniu ir sutrikusia diafragmos veikla – kvėpuoti tampa sunkiau ypač užleistoje LOPL stadijoje.

Nutukimas

Kai suaugusio žmogaus kūno masės indeksas viršija 30, nutukimas gali veikti kvėpavimą. Riebalų sankaupos krūtinės ir pilvo srityje riboja diafragmos judesius, o gulint šios apkrovos dar labiau padidėja. Tokiais atvejais gali pasireikšti ortopnėja.

• Nutukimas taip pat didina kitų kvėpavimo ligų – tokių kaip astma, plaučių hipertenzija, obstrukcinė miego apnėja – riziką.

Obstrukcinė miego apnėja

Miego metu kvėpavimas gali epizodiškai sunyksti ar visai sustoti dėl minkštųjų audinių užsikirtimo ryklės srityje. Dažnai žmogus pats to nejaučia, bet aplinkiniai pastebi garsų knarkimą, dūsavimą ar staigius oro traukimo judesius. Kartais, ypač gulint, užspaudžiamos kvėpavimo takai išprovokuoja ir ortopnėją.

Diafragmos paralyžius

Labai reta, bet sunki ortopnėjos priežastis – diafragmos, pagrindinio kvėpavimo raumens, paralyžius. Šią būklę gali sukelti stuburo traumos, kaklo srities nervų pažeidimai, ligos, naikinančios nervus.

• Kiti veiksniai: stuburo operacijos komplikacijos, augliai, uždegiminės nervų ligos kaip išsėtinė sklerozė ar Guillain-Barré sindromas.

Pleuros efuzija

Pleuros efuzija – tai skysčio sankaupa tarp plaučių ir krūtinės sienos. Skystis dažniausiai kaupiasi dėl širdies nepakankamumo, navikų, plaučių uždegimo ar kraujo krešulio plaučiuose. Plaučius spaudžiantis skystis trukdo jiems išsiplėsti, todėl dusulys gali sustiprėti ypač gulint.

• Kiti simptomai: aštrus skausmas krūtinėje, ypač kvėpuojant, karščiavimas, kosulys.

Plaučių uždegimas

Plaučių uždegimas (pneumonija) – infekcija, kurią sukelia virusai ar bakterijos. Dėl uždegimo ir iš plaučių apačios į alveoles persikeliančio skysčio sunkėja kvėpavimas, ypač atsigulus. Dažniausi simptomai: karščiavimas, drebulys, krūtinės skausmas, spartus kvėpavimas, žalios arba gelsvos gleivės, kartais virškinimo sutrikimai ar sumišimas.

Ascitas

Ascitas – tai skysčio kaupimasis pilvo ertmėje. Paprastai pasireiškia sergant kepenų ciroze arba onkologinėmis ligomis. Didesnė skysčio sankaupa padidina spaudimą pilve ir diafragmai, todėl gali išsivystyti ortopnėja ar nuolatinis dusulys.

Psichologinės priežastys

Psichologiniai veiksniai, tokie kaip panikos sutrikimas ar nerimo sutrikimai, taip pat gali suklaidinti kvėpavimą. Dažnai žmogus jaučia oro trūkumą net ir esant visiškai sveikiems plaučiams. Manoma, kad panikos metu kvėpavimo sutrikimus lemia nervinės sistemos poveikis kvėpavimo centrams smegenyse ar jautrumas iškvėpiamam anglies dvideginiui.

Kaip sumažinti ortopnėjos simptomus?

Žmonės, kuriuos vargina ortopnėja, dažnai miega su keliomis pagalvėmis po galva ar renkasi pusiau sėdimą padėtį. Tokia padėtis sumažina skysčių judėjimą į viršutinę kūno dalį ir palengvina kvėpavimą.

Pagalvių kiekis gali padėti įvertinti sunkumą – jei žmogus ankščiau miegodavo su dviem, bet prireikia jau šešių pagalvių, tai ženklas, kad ortopnėja ryškėja.

Esmė – gydyti pagrindinę ligą, sukeliančią ortopnėją. Priklausomai nuo priežasties, gydymas gali apimti:

• Kvėpavimo aparatų arba papildomo deguonies naudojimą
• Vaistus nuo širdies nepakankamumo, pavyzdžiui, šlapimo išsiskyrimą skatinančius preparatus
• Antibiotikus, jeigu ortopnėjos priežastis – plaučių uždegimas
• Skysčio pašalinimo procedūras (pvz., pleuros punkcija), jei skysčio kaupiasi plaučius supančiose ertmėse
• Chirurginį gydymą (pvz., širdies vožtuvų operacija)
• Dietą, fizinį aktyvumą ir svorio mažinimą, jei ortopnėją sukelia nutukimas

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Būtina kreiptis į gydytoją, jei atsirado naujas ar stiprėjantis dusulys gulint, ypač jei kartu pastebimi šie simptomai:

• Karščiavimas, šaltkrėtis
• Netikėta širdies plakimo pajauta
• Nuolatinis švokštimas arba kosulys su gleivėmis
• Staigus kūno svorio pokytis
• Patinimai kojose, pėdose, rankose ar pilve
• Krūtinės diskomfortas ar skausmas
• Nepaprastas nuovargis

Santrauka

Ortopnėja – tai kvėpavimo pasunkėjimas gulint, kurį dažniausiai lemia širdies ligos, bet taip pat gali nulemti plaučių infekcijos, pleuros skysčio kaupimasis, nutukimas ar diafragmos pažeidimai. Papildomos pagalvės ar pusiau sėdima miego padėtis dažnai pagerina savijautą, tačiau svarbiausia išsiaiškinti ir gydyti tikrąją ligos priežastį. Jei dusulys atsirado staiga ar smarkiai sustiprėjo, būtina nedelsti pasitarti su gydytoju.