Papilomos virusas: simptomai ir gydymo būdai

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija yra labai paplitusi pasaulyje. Tai lėtinė liga, kuri gali pažeisti odą, viršutinius takus ir lytinius organus. ŽPV gali sukelti ikivėžinius pokyčius ir vėžį.

Šiuo metu žinoma daugiau nei 100 ŽPV tipų. Apie 40 jų aptinkama lytiniuose organuose. Kai kurie viruso tipai gali sukelti vėžį, pvz., gimdos kaklelio vėžį.

Norint sėkmingai kovoti su ŽPV, svarbu atpažinti ir diagnozuoja jį. Tada galima pritaikyti tinkamą gydymą. Šiame straipsnyje aptarsime ŽPV simptomus, paplitimą, viruso tipus ir gydymo būdus.

Kas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV)?

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) sukelia lėtinę ligą. Jis paveikia viršutinius kvėpavimo takus ir lytinių organų gleivines. ŽPV yra labai užkrečiamas ir gali sukelti ikivėžinius arba vėžinius susirgimus.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 8 iš 10 lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime susiduria su ŽPV. Virusas gali pažeisti odą, viršutinius kvėpavimo takus, lytinių organų sistemas ir gleivinę.

ŽPV infekcijos apibrėžimas

Apie 120 žmogaus papilomos virusų tipų yra identifikuoti. ŽPV sukeltos vėžio formos sudaro apie 5% visų diagnozuotų vėžių pasaulyje. Genitalinės karpos, sukeliamos ŽPV, nesukelia gimdos kaklelio vėžio.

Žmogus užsikrėtęs ŽPV gali turėti kelis šio viruso tipus. Tarp kurių esama ir gimdos kaklelio vėžį sukeliančio viruso.

Viruso paplitimas pasaulyje

16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 68, 73 ir 82 tipų ŽPV yra kancerogeniški. Priklauso aukštos vėžio rizikos grupei. Gimdos kaklelio vėžys sukeliamas ŽPV atvejais nuo 90 iki 100%.

Skiepijant abiejų lyčių asmenis, Australijoje buvo sumažinta iki 92% gimdos kaklelio vėžio atvejų. Kuriuos sukelia iki 75% viruso tipų.

Kaip virusas paveikia organizmą

Gimdos kaklelio vėžį sukeliantysis ŽPV 16 tipo virusas gali būti organizme iki 16 mėnesių. Nesukeldamas jokių gimdos kaklelio gleivinės pažeidimų.

Virusų tipai, veiksnių įvairovė, šeimininko imuninis atsakas nulemia. Ar lytinių takų ŽPV infekcija išnyks, formuosis gėrybiniai gimdos kaklelio gleivinės pakitimai ar išsivystys vėžys.

Papilomos virusas: tipai ir klasifikacija

Žmogaus kūne yra daugiau nei 150 ŽPV tipų. Jie skirstomi į žemos ir aukštos rizikos grupes pagal onkogeninės rizikos laipsnį.

Žemos rizikos ŽPV tipai dažniausiai susiję su gerybinėmis karpomis. Jie retai sukelia vėžinius susirgimus. Aukštos rizikos ŽPV tipai yra susiję su vėžiniais susirgimais, pvz., gimdos kaklelio vėžiu.

16 ir 18 ŽPV tipai yra labai grėsmingi. Tačiau kiti ŽPV tipai taip pat turi onkogeninių savybių.

ŽPV infekcijos dažniai susidaro jaunųjų ir seksualiai aktyvių asmenų. Aukštos rizikos ŽPV tipai susiję su gimdos kaklelio vėžiu. Pacientai, sergantys ŽIV (AIDS) ar epidermodisplazijos verrukiformis liga, dažniau susiduria su ŽPV infekcijomis.

ŽPV klasifikacija pagal onkogeninės rizikos laipsnį yra svarbi. Žinojimas apie skirtingus viruso tipus padeda diagnozuoti ir gydyti ŽPV susijusias ligas.

ŽPV perdavimo būdai ir rizikos veiksniai

ŽPV dažniausiai perduodamas per lytinį kontaktą. Tačiau virusą galima įgyti ir kitu būdu. Nėščios moterys ŽPV gali perduoti kūdikiui gimdymo metu.

Svarbiausi užsikrėtimo kelių yra:

• Lytiniai santykiai
• Tiesioginis kontaktas su užsikrėtusio asmens oda ar gleivine
• Nėštumo metu iš motinos kūdikiui

Rizikos grupės

Žmonės, kurių lytinių partnerių skaičius didesnis, labiau rizikuoja. Tai taip pat taikomiems, kurie anksti pradėjo lytinį gyvenimą. Riziką didina ir tie, kurie rūko ar kurių imunitetas yra silpnesnis.

Didžiausia rizika būdinga 15-24 metų amžiaus moterims ir 20-29 metų vyrams.

Aplinkos veiksnių įtaka

Viruso plitimui palankioje aplinkoje yra viešos pirtys, baseinai ir dušai. ŽPV dažniau pasitaiko tarp žmonių su silpna imunine sistema. Pavyzdžiui, sergančių ŽIV/AIDS ar gaunančių imunosupresantų poreikšmontransplantacijas.

Akivaizdžiai matomos karpos ant veido, rankų ar kitų vietų gali sukelti psichologinį diskomfortą.

Dažnas tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiais asmenimis didina riziką. Bendrų higienos reikmenų naudojimas taip pat padidina riziką. Svarbu laikytis tinkamos asmeninės higienos ir vengti kontakto su karpomis.

Žmogaus papilomos viruso simptomai

Užsikrėtę ŽPV dažnai nepasireiškia jokiais simptomais. Tačiau kai simptomai atsiranda, dažniausiai pasireiškia lytinių organų karpos. Moterims karpos išauga prie įėjimo į makštį, ant lytinių lūpų ar varputės. Vyrams karpos dažniau susidaro apyvarpės srityje, varpos galvutėje ar kūne.

Kiti simptomai gali būti genitalijų niežėjimas, deginimo pojūtis, skausmas ar kraujavimas. Nors dažnai ŽPV nesuteikia jokių matomų simptomų, virusas gali paveikti lytinių organų ląsteles. Jis gali sukelti įvairius pakitimus ar net vėžinius susirgimus.

Viruso paplitimas ir simptomai

• Apie 150 ŽPV rūšių, dauguma jų ne pavojingos
• Aukštos rizikos tipa:
  1. HPV 16
  2. HPV 18
  3. HPV 31
  4. HPV 33
  5. HPV 35
  6. HPV 39
  7. HPV 45
  8. HPV 51
  9. HPV 52
  10. HPV 56
  11. HPV 58
  12. HPV 59
  13. HPV 66
  14. HPV 68
• Žemos rizikos tipai gali sukelti gerybines karpos, aukštos rizikos – vėžinius susirgimus

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) gali sukelti įvairius simptomus. Nuo lytinių organų karpos iki vėžinių susirgimų. Nors dažnai ši infekcija nepasireiškia jokiais matomas ženklais, ji gali pažeisti lytinių organų ląsteles.

Svarbu reguliariai atlikti prevencinius patikrinimus. Ir, esant poreikiui, laiku pradėti gydymą.

Aukštos ir žemos rizikos ŽPV tipai

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) susideda iš daugiau nei 200 skirtingų virusų. Jie skirstomi pagal vėžio riziką. Žemos rizikos ŽPV tipai dažniausiai sukelia gerybines papilomas ir karpes. Aukštos rizikos ŽPV tipai, priešingai, susiję su vėžiniais susirgimais.

Žemos rizikos viruso tipai

Žemos vėžio rizikos ŽPV tipai, kaip 6, 11, 42, 43, 44, dažniausiai susiję su gerybinėmis papilomomis ir karpomis. Šie virusai retai sukelia vėžinius susirgimus. Tačiau gali sukelti nemalonius išorinius simptomus.

Aukštos rizikos viruso tipai

Aukštos vėžio rizikos ŽPV tipai, kaip 16, 18, 31, 33, 35, 39, 45 ir kt., susiję su vėžiniais susirgimais. Įskaitant gimdos kaklelio vėžį. Šie virusai turi onkogeninės savybės, kurios gali sukelti ląstelių pažeidimus ir vėžio atsiradimą.

Onkogeninės savybės

Tipai 16 ir 18 laikomi labiausiai onkogeniniais ŽPV tipais. Jie sukelia daugumą su ŽPV susijusių vėžinių susirgimų. Šie virusai turi gebėjimą pažeisti ląstelių DNR ir sutrikdyti jų normalų funkcinavimą, skatindami vėžinių ląstelių atsiradimą.

ŽPV diagnostikos metodai ir tyrimai

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) moterims dažniausiai diagnozuojamas atliekant gimdos kaklelio patikrą, PAP testą arba ŽPV testą. Vyrams ŽPV dažniausiai nustatomas pagal matomas lytinių organų karpas arba atlikus įtartino audinio kolposkopijos tyrimą.

Siekiant nustatyti aukštos rizikos genotipo ŽPV virusą, atliekamas onkocitologinis tyrimas skystoje terpėje. Moterims nuo 25 metų rekomenduojama kartą per 3 metus atlikti onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą. Tai padeda laiku aptikti galimas ląstelių pokyčius ir pradėti gydymą.

• Daugiau nei 99 proc. moterų, kurios suserga gimdos kaklelio vėžiu, yra suinfekuotos Žmogaus papilomos virusu (ŽPV).
• Žinoma daugiau nei 150 ŽPV tipų, iš kurių pavojingesni laikomi 16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59 tipai.
• 80 proc. moterų, sulaukusių 50 metų, yra susidūrusios su ŽPV.
• 90 proc. ŽPV infekcijų natūraliai išnyksta per 2 metus.
• Tyrimų rezultatus galima gauti per 1–2 valandas.
• Vokietijoje naudojant abu tyrimo metodus – aukštos rizikos ŽPV testą ir PAP tepinėlį, naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius buvo sumažintas 7000 atvejų, mirties – 2000 atvejų.

Reguliarūs ŽPV PGR ir PAP testai yra rekomenduojami, ypač jei nustatomas aukštos rizikos ŽPV. Tad laiku užkirsti kelią sunkioms onkologinėms ligoms.

Ligos sukeliamos komplikacijos ir pasekmės

ŽPV infekcijos gali sukelti daug problemų žmogui. ŽPV komplikacijos dažnai pasireiškia kaip anogenitalinės karpos ir papilomos. Ilgalaikių pasekmių yra daugiau, kaip vėžiniai susirgimai.

Šie vėžiai gali būti gimdos kaklelio, išangės, varpos, vulvos, makšties ir burnos ertmės. Statistika rodo, kad 90% išangės ir 40% vulvos, vaginos bei varpos vėžiai susiję su ŽPV.

Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai išsivysto per 12-20 metų, kai negydomi ikivėžiniai susirgimai. Tai rodo, kad reguliarių patikrinimų ir tinkamo gydymo svarbu.

Daugumos ŽPV atvejų (apie 90%) išnyksta savaime per 2 metus, net neskyrus gydymo. Tačiau lėtose infekcijose reikia laiku atlikti tyrimus ir paskirti gydymą, kad išvengtų rimtų pasekmių.

Gydymo metodai ir galimybės

Nors ŽPV gydymas nėra įmanomas, tačiau galima sėkmingai gydyti jo sukeltas sveikatos problemas. Vienas dažniausių ŽPV simptomų – genitalijų karpos. Jų galima šalinti medikamentais arba chirurginiu būdu.

Gydymo metodai gali būti įvairūs. Vietiniuose medikamentuose, šalčio terapijoje, elektrokoaguliacijoje ar gydymo lazeriu. Tai visi gali padėti.

Ikivėžiniai ŽPV sukelti pakitimai dažniausiai gydomi chirurgijos pagalba. Tuo tarpu ŽPV sukeltas vėžys gydomas standartiniu būdu. Įskaitant chirurgiją, chemoterapiją ir spindulinį gydymą.

• Iki 90 proc. atvejų ŽPV infekcija iš organizmo gali pasišalinti pati ir nesukelti jokių simptomų.
• Greitai ir gerai sugijo gimdos kaklelio vėžio gydymas, po konizacijos procedūros pacientės lanko gydytoją ilgalaikiams stebėjimams.
• Devynvalentė vakcina nuo ŽPV apsaugo nuo septynių onkogeninių viruso tipų ir yra efektyvesnė už ankstesnes dvi valgomas vakcinas.

Norint pasiekti efektyvią imunizaciją, rekomenduojama paskiepyti apie 80-90 proc. vienuolikmečių mergaičių. Reguliarūs patikrinimas ir tinkamas gydymas yra esminiai žingsniai kovojant su ŽPV infekcijomis.

Prevencijos priemonės ir vakcinacija

Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) yra vakcinacija. ŽPV vakcina yra ypač svarbi, nes šis virusas gali sukelti sunkias ligas. Įskaitant gimdos kaklelio vėžį, kuris yra antras dažniausias vėžio atvejis tarp jaunų moterų Lietuvoje.

Vakcinacijos svarba

Rekomenduojama skiepyti 11-15 metų mergaites ir berniukus dar iki jų lytinių santykių pradžios. Vakcina yra veiksmingiausia, kai organizmas dar neužsikrėtęs virusu. Tačiau pasiskiepyti nuo ŽPV galima ir suaugusiems.

Lietuvoje ŽPV vakcinacija įtraukta į vaikų skiepijimo kalendorių nuo 2016 metų. Tačiau šio vakcinacijos lygio didinimas išlieka svarbiu uždaviniu. Šiuo metu pasiskiepija tik apie 60% mergaičių.

Prevencinės priemonės

• Saugūs lytiniai santykiai – prezervatyvų naudojimas gali sumažinti genitalinių karpų riziką 60-70%.
• Lytinių partnerių skaičiaus ribojimas.
• Reguliarūs gimdos kaklelio patikrinimai – moterys nuo 25 iki 59 metų turi galimybę nemokamai atlikti šiuos tyrimus kartą per trejus ar penkerius metus.

Nors ŽPV infekcijos dažnai išnyksta savaime, profilaktinės priemonės yra labai svarbios. Jų naudojus galima sumažinti žalingų pasekmių riziką. Būtent todėl laikantis šių rekomendacijų galima veiksmingai apsisaugoti nuo ŽPV ir jo sukeliamų sveikatos problemų.

Gyvenimo būdo rekomendacijos sergantiems ŽPV

Sergantiems žmogaus papilomos virusu (ŽPV) svarbu stiprinti imuninę sistemą. Tai padeda organizmui susidoroti su virusu. Laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos yra pagrindas.

Įtraukti į maitinimą maistines medžiagas, palaikančias imunitetą, kaip vitaminas C, sinkas ir antioksidantai. Reguliari fizinė veikla taip pat stiprina sveikatą. Vengti žalingų įpročių, kaip rūkymą, kuris neigiamai veikia imuninę sistemą.

Streso valdymas ir pakankamas miego laikas yra svarbūs. Jie padeda palaikyti gerą organizmo būklę. Vengti atsitiktinių lytinių santykių ir naudoti prezervatyvus.

Pacientams, sergantiems ŽPV, būtina laikytis gydytojo nurodymų. Reguliarus kontrolinis patikrinimas yra būtinas. Tai užtikrina tinkamą ligos kontrolę ir gydymą.