Pulso norma

Pulsas, dar vadinamas širdies ritmu, parodo, kiek kartų per vieną minutę susitraukia širdis. Ramybės būsenoje įprastinis širdies ritmas dažniausiai svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę, tačiau jis gali kisti net ir trumpais laiko intervalais.

Pulsui įtakos turi amžius ir bendra sveikatos būklė, todėl svarbu suprasti, kad „normali“ pulso reikšmė nėra vienoda visiems žmonėms.

Kas laikoma padažnėjusiu pulsu?

Kada pulsas laikomas per greitu

Jeigu ramybės metu širdis plaka dažniau nei 100 kartų per minutę, toks ritmas vertinamas kaip padažnėjęs.

Greitas širdies ritmas, mediciniškai vadinamas tachikardija, gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos būklėmis. Pulsas natūraliai padidėja fizinio krūvio metu arba tada, kai organizmas kovoja su infekcija.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją

Jeigu pastebite staigų pulso padažnėjimą ir kartu jaučiate galvos svaigimą, silpnumą, alpimo pojūtį ar širdies permušimus (aiškų, stiprų ar nereguliarų širdies plakimo jutimą), reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.

Kas laikoma suretėjusiu pulsu?

Kada pulsas laikomas per lėtu

Ramybės būsenoje mažiau nei 60 dūžių per minutę siekiantis širdies ritmas laikomas suretėjusiu ir vadinamas bradikardija.

Kada lėtesnis pulsas gali būti normalus

Kai kuriems žmonėms lėtesnis pulsas yra įprastas reiškinys. Tai dažnai būdinga sportininkams, fiziškai aktyviems ir geros sveikatos jauniems suaugusiesiems arba asmenims, vartojantiems tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, beta adrenoblokatorius. Pavyzdžiui, reguliariai sportuojančio žmogaus ramybės pulso dažnis gali siekti 60 dūžių per minutę ar net mažiau.

Kada lėtas pulsas gali rodyti problemą

Jeigu suretėjęs širdies ritmas jums nėra įprastas, ypač jei kartu jaučiatės prastai, tai gali signalizuoti apie galimą širdies veiklos sutrikimą. Pastebėjus, kad pulsas tapo lėtesnis nei įprastai, o kartu atsirado silpnumas, nuovargis ar galvos svaigimas, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.

Ar normalu, kad fizinio krūvio metu padažnėja širdies ritmas?

Taip, fizinio aktyvumo metu širdies ritmas natūraliai pagreitėja. Sportuojant pulsas gali padidėti iki 130–150 dūžių per minutę ar net daugiau, nes širdis intensyviau dirba tam, kad aprūpintų organizmą didesniu kiekiu deguonimi prisotinto kraujo.

Kas gali lemti širdies ritmo pokyčius?

Širdies ritmo svyravimus gali sukelti ne tik fizinis krūvis. Yra daug kitų veiksnių, dėl kurių pulsas gali staiga pasikeisti, įskaitant ligas ar karščiavimą, skysčių trūkumą, nerimą, vartojamus vaistus bei įvairias kitas sveikatos būkles.

Skysčių trūkumas (dehidratacija)

Kai organizmui trūksta skysčių, sumažėja kraujo tūris, todėl širdis turi dirbti intensyviau, kad užtikrintų kraujo cirkuliaciją. Tokiu atveju dažnai pastebimas padažnėjęs pulsas ir širdies permušimų pojūtis – gali atrodyti, kad širdis plaka stipriai, greitai ar nereguliariai.

Pakankamas skysčių vartojimas yra svarbus veiksnys, padedantis palaikyti stabilų širdies ritmą ir bendrą organizmo būklę. Rekomenduojama per dieną išgerti 6–8 stiklines skysčių.

Infekcijos ar karščiavimas (įskaitant COVID-19)

Sergant infekcine liga ar esant pakilus temperatūrai, pulsas dažnai padažnėja. Taip nutinka todėl, kad širdis stipriau pumpuoja kraują, jog organizme greičiau būtų pernešamas deguonis ir imuninės ląstelės, padedančios kovoti su infekcija. Virusinės ligos, tokios kaip gripas ar COVID-19, taip pat gali lemti širdies ritmo pagreitėjimą.

Vaistai

Kai kurie vaistiniai preparatai gali turėti įtakos širdies ritmui. Pavyzdžiui, tam tikri vaistai nuo astmos gali paskatinti pulso padažnėjimą, o širdžiai skirti vaistai, tokie kaip beta adrenoblokatoriai, dažnai sulėtina širdies plakimą.

Jeigu pradėjus vartoti naujus vaistus pastebite staigius pulso pokyčius ir jaučiatės blogai, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Širdies ligos

Kai kuriais atvejais nenormalus širdies ritmas, dar vadinamas aritmija, gali būti susijęs su širdies elektrinės laidžiosios sistemos sutrikimais. Dėl to širdis gali plakti per lėtai, per greitai arba nereguliariai. Vienos aritmijos yra lengvesnės, kitos – rimtesnės ir gali būti susijusios su sunkesnėmis širdies ligomis.

Kitos sveikatos būklės

Širdies ritmo pokyčius gali sukelti ir ligos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su širdies ar kraujotakos sistema. Tarp jų – įvairios infekcijos, mažakraujystė (anemija) ar skydliaukės veiklos sutrikimai.

Informacija apie sveiką gyvenimo būdą

Egzistuoja specializuoti informaciniai leidiniai, kuriuose periodiškai pateikiami patarimai apie širdies sveikatą, mitybą, fizinį aktyvumą ir ligų valdymą. Juose dalijamasi receptais, fizinio aktyvumo idėjomis bei specialistų rekomendacijomis.

Kaip pasitikrinti pulsą?

Mokėjimas savarankiškai patikrinti pulsą gali padėti greičiau pastebėti širdies ritmo ar dažnio pokyčius. Reguliarus pulso stebėjimas leidžia geriau suprasti savo organizmo reakcijas.

Kodėl svarbu vertinti ne tik pulsą, bet ir širdies ritmą?

Matuojant pulsą galima įvertinti ir tai, ar širdies ritmas yra reguliarus. Nereguliarus ritmas gali būti susijęs su įvairiais širdies ritmo sutrikimais, iš kurių dažniausias – prieširdžių virpėjimas. Ši būklė didina insulto riziką, nes širdyje lengviau formuojasi kraujo krešuliai. Jei toks krešulys patenka į smegenis ir užblokuoja kraujotaką, gali įvykti insultas. Antikoaguliantai padeda sumažinti šią riziką.

Širdies ritmą gali patikrinti gydytojas, tačiau jį galima stebėti ir savarankiškai namuose. Pastebėjus naujus simptomus ar įtarus, kad pulsas tapo nereguliarus, būtina apie tai informuoti gydytoją.

Kada reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją?

Svarbu žinoti, kad ne visi pulso pokyčiai reiškia rimtą sveikatos problemą. Vis dėlto, jeigu širdies ritmas nuolat yra per greitas, per lėtas arba nereguliarus, ypač jei tai lydi galvos svaigimas ar silpnumas, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju. Prireikus jis įvertins širdies veiklą ir paskirs papildomus tyrimus.

Taip pat galima kreiptis į specializuotas konsultavimo linijas, kuriose dirba kvalifikuoti širdies sveikatos specialistai.