ŽIV simptomai ir prevencija

ŽIV, arba žmogaus imunodeficito virusas, yra rimta užkrečiama liga. Ji gali sukelti AIDS, arba įgytą imunodeficito sindromą. Lietuvoje nuo 1988 metų užregistruota 4102 ŽIV užsikrėtimo atvejai. 2023 metais nustatyta 267 nauji atvejai.

Dažniausias ŽIV užsikrėtimo būdas Lietuvoje yra per lytinius santykius, apie 67,8% atvejų. Infekcija gali plisti per kraują, sąlytį su kūno skysčiais ir nuo motinos vaikui. Svarbu pažymėti, kad ligos simptomai gali pasireikšti tik po 2-4 savaičių nuo užsikrėtimo.

Kadangi ŽIV infekcija gali būti besimptomė, reguliarūs testai yra labai svarbūs. Jie padeda laiku nustatyti ligą ir pradėti efektyvų gydymą. Tai ne tik padeda išsaugoti sveikatą, bet ir sumažina viruso plitimą visuomenėje.

Kas yra ŽIV infekcija ir jos paplitimas Lietuvoje

ŽIV priklauso Lentivirus genties retrovirusų šeimai. Šis virusas naikina žmogaus imuninės sistemos ląsteles. Tada organizmas tampa pažeidžiamas įvairioms kitoms ligoms.

Užsikrėtus ŽIV, gali išsivystyti AIDS. Tai yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. Tada organizmas nebepajėgia kovoti su oportunistinėmis infekcijomis.

ŽIV statistika Lietuvoje

Pirmieji ŽIV atvejai Lietuvoje buvo užregistruoti 1988 metais. Per tris dešimtmečius užfiksuoti 3 835 ŽIV užsikrėtimo atvejai. Daugiausiai (54,8%) užsikrėtė švirkščiamųjų narkotikų vartotojai.

Pastaraisiais metais stebimas naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus didėjimas per lytinį kelią.

Rizikos grupės

• Švirkščiamųjų narkotikų vartotojai
• Vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais
• Seksualines paslaugas teikiantys asmenys

Ligos istorija Lietuvoje

ŽIV infekcija Lietuvoje plito trimis etapais. Pirmasis etapas – tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Antrasis etapas – tarp jūreivių. Trečiasis etapas – tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.

Šiuo metu didžiausią riziką patiria švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, ir seksualines paslaugas teikiantys asmenys taip pat turi didelę riziką.

ŽIV

ŽIV, žinomas kaip žmogaus imunodeficito virusas, priklauso retrovirusų grupei. Jis vadinamas lentivirusais. Yra du ŽIV tipai – ŽIV-1 ir ŽIV-2. Šie tipai skiriasi savo paplitimo geografija ir virulenciškumu.

Lietuvoje vyrauja agresyvesnis ŽIV-1 tipas. Jis pirmą kartą buvo išskirtas 1983 metais.

ŽIV yra lėtinė liga, kuri silpnina imunitetą. Darydama organizmą pažeidžiamą įvairioms oportunistinėms infekcijoms. ŽIV simptomai gali nepasireikšti ilgą laiką.

Šiuolaikinėmis laboratorinėmis priemonėmis galima aptikti ŽIV kraujyje po 3-12 savaičių.

ŽIV infekcija skirstoma į keturias stadijas. Pirmoji yra ūminė ŽIV infekcija. Antroji – laikinasis asimptominis periodas.

Trecioji stadija susijusi su pažeista imuniteto sistema. Ketvirtoji – AIDS stadija, kai organizmas tampa itin pažeidžiamas.

2013 metais pasaulyje buvo apie 30-36 milijonai ŽIV užsikrėtusiųjų. 2016 metais – daugiau nei 36,7 milijono.

Lietuvoje pirmasis ŽIV infekuotas asmuo buvo nustatytas 1988 metais. 2019 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 3 323 registruoti ŽIV nešiotojai.

610 iš jų buvo išsivystęs AIDS. 2021 metų lapkričio 1 dienai Lietuvoje buvo registruoti 3 551 ŽIV nešiotojai.

Kaip perduodama ŽIV infekcija

ŽIV, arba žmogaus imunodeficito virusas, plinta trijais pagrindiniais būdais: per kraują, lytiniu keliu ir iš motinos vaikui. Didžiausia šio viruso koncentracija yra kraujyje, makšties išskyrose, spermoje ir motinos piene. Svarbu žinoti, kad ŽIV nepersiduoda per kasdienius kontaktus, bučinius ar vabzdžių įkandimus.

Pagrindiniai perdavimo būdai

• Per kraują, dažniausiai vartojant intraveninius narkotikus, dalijantis užterštais švirkštais ar kitomis injekcinėmis priemonėmis.
• Lytiniu keliu, nesinaudojant apsaugos priemonėmis.
• Perinataliniu būdu, kai ŽIV serganti motina perduoda infekciją savo naujagimiui.

Klaidingi mitai apie užsikrėtimą

Svarbu paneigti klaidingas nuostatas, kad ŽIV perduodamas per kasdienius kontaktus, bučinius ar vabzdžių įkandimus. Tai yra mitai, nes ŽIV nepersiduoda šiomis sąlygomis. Tačiau ŽIV perdavimas gali įvykti per kraujo ar kūno skysčius.

Rizikingo elgesio formos

Pagrindinės rizikos veiksnių formos yra nesaugūs lytiniai santykiai ir dalijimasis švirkštais vartojant intraveninius narkotikus. Apsisaugoti galima naudojant prezervatyvus ir atsisakant dalijimosi švirkštais.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad prevencija yra itin svarbi ŽIV užsikrėtimo atvejų mažinimui. Tinkamai įgyvendinant prevencinės priemones, galima sumažinti ŽIV perdavimą iki minimumų.

Ankstyvieji ŽIV infekcijos požymiai

ŽIV infekcijos pirmieji simptomai gali pasireikšti po kelių savaičių. Šis laikotarpis trunka apie 1-2 savaites. Dažniausiai pasireiškia:

• Karščiavimas
• Raumenų ir sąnarių skausmai
• Viduriavimas
• Bėrimas
• Padidėję limfmazgiai

Po šio laikotarpio prasideda besimptomė ŽIV infekcijos stadija. Ji gali tęstis 5-8 metus. Todėl ankstyvoji ŽIV diagnostika yra labai svarbi.

ŽIV testą patartina atlikti jau po 14 dienų nuo užsikrėtimo. Tada galima laiku nustatyti infekciją ir pradėti reikiamą gydymą.

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 160 naujų ŽIV atvejų. Daugiau nei 80% užsikrėtusiųjų patiria pirmuosius ūmius simptomus. Tačiau daugelis jų nesikreipia į medikus ir lieka nediagnozuoti.

Tai reiškia, kad šalyje gali būti dar apie 250-300 žmonių, kurie yra užsikrėtę, bet nežino apie tai. Todėl ŽIV testavimas ir ankstyvoji diagnostika yra itin svarbūs.

Ligos progresavimas ir AIDS stadija

ŽIV infekcija, jei nepriima gydymo, gali per 5-10 metų pereiti į AIDS stadiją. Šioje stadijoje imuninė sistema smarkiai silpnėja. Tai leidžia oportunistinėms infekcijoms ir vėžiams plinti vis plačiau.

Svarbu suprasti, kaip ši liga vystosi. Taip pat, kaip atsiskleidžia įvairūs požymiai.

AIDS simptomai

AIDS stadijoje pasireiškia dažni simptomai:

• Dažnas ir ilgai trunkantis karščiavimas
• Smarkus nepageidaujamas svorio kritimas
• Nuolatinis prakaitavimas, ypač naktį
• Nuolatinis nuovargis ir silpnumas
• Lėtinis viduriavimas

Oportunistinės infekcijos

Imunodeficito ląstelių (CD4) kiekis sumažėja iki mažiau nei 200/mm³. Tada prasideda oportunistinės infekcijos. Tai yra ligos, kurios sveikam žmonėms nekelia pavojų. Bet gali būti pavojingos, kai imuninė sistema yra silpna.

Šios infekcijos gali būti pneumocistinė pneumonija, toksoplazmozė, citomegalovirusas, kandidozė ir kitos.

Imuninės sistemos pažeidimas

Negydoma ŽIV infekcija silpnina imunines ląsteles (CD4). Kai CD4 ląstelių skaičius sumažėja iki mažiau nei 200/mm³, diagnozuojamas AIDS. Tai yra paskutinis ir sunkiausias ŽIV ligos stadijas.

Šioje stadijoje žmogaus organizmas tampa ypač pažeidžiamas. Įvairioms oportunistinėms infekcijoms ir ligoms.

Šiuolaikinis ŽIV gydymas ir galimybės

Šiuolaikinis ŽIV gydymas remiasi antiretrovirusiniais vaistais. Jie sustabdžia viruso dauginimąsi žmogaus kūne. Valstybė kompensuoja šiuos vaistus, kad visi būtų gali gydyti.

Visuomenėje dažnai manyta, kad ŽIV liga neišgydoma. Bet šiandien ŽIV sergančius žmones laimi tobulinama ŽIV gydymo terapija. Ji padeda gyventi kokybiškai, su mažais šalutiniais poveikiais.

Gydymas prasideda iškart po diagnozės, betokšta nuo ligos stadijos. Reguliarus vaistų vartojimas kontroliuoja viruso dauginimąsi. Tai palaiko sveiką gyvenimą ir sustabdžia ŽIV plitimą.

Lietuvoje ŽIV infekcija registruota 3,360 asmenų. Iš jų 79% yra vyrai, 21% moterys. Lietuvos situacija yra stabilesnė nei kaimyninėse šalyse. Svarbu tęsti profilaktiką ir laiku diagnozuoti infekcijas.

Šiuolaikinis ŽIV gydymas leidžia žmonėms gyventi orų, dirbti, siekti tikslų. Jie gali kurti šeimas ir susilaukti sveikų vaikų. Sėminga gydymo schema, paciento įsitraukimas ir reguliarus stebėjimas užtikrina efektyvų viruso slopinimą.

Prevencijos priemonės ir apsisaugojimo būdai

ŽIV prevencija yra labai svarbi, kad būtumėte saugi. Naudojant prezervatyvus, švirkštų keitimo programas ir PrEP, galite užkirsti kelią ŽIV plitimui. Tai padeda apsaugoti žmonių sveikatą ir saugumą.

Apsisaugojimo priemonės

• Prezervatyvai yra efektyvi apsauga nuo ŽIV. Jie apsaugo nuo viruso per lytinį kontaktą.
• Švirkštų keitimo programos suteikia švarbių švirkštų. Tai sumažina pavojų per švirkštymąsi.
• PrEP yra vaistas, kuris sumažina ŽIV infekcijos riziką. Tai labai pažeidžiamiesiems.

Prevencinės programos Lietuvoje

Lietuvoje yra nemokamos ŽIV testavimo programos. Jų tikslas – užtikrinti privatumą ir laiku diagnozuoti infekciją. NVSPL ir asociacija “Demetra” Vilniuje ir Kaune vykdo šias programas.

Testavimo galimybės

Reguliarus ŽIV testavimas yra svarbus. Jis užkirsto kelią ligai plisti ir suteikia tinkamą gydymą. Lietuvoje yra nemokamos testavimo galimybės, kurios suteikia prieigą prie sveikatos priežiūros.

Pacientų priežiūra ir gyvenimo kokybė

Žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV, svarbu reguliari medicininė priežiūra ir psichologinė pagalba. Tai padeda išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Šiuolaikinis ŽIV gydymas leidžia asmenims gyventi visavertį, kaip sveikas.

ŽIV pacientai turi būti reguliariai gydyti. Jie turi laikytis paskirto gydymo režimo. Psichologinė pagalba padeda kovoti su stresu ir stigmos, susijusiais su ŽIV.

• Reguliari medicininė priežiūra užtikrina, kad ŽIV būklė būtų tinkamai kontroliuojama ir stebima
• Psichologinė pagalba padeda susidoroti su emociniais iššūkiais, kurių gali sukelti ŽIV diagnozė
• Socialinė parama ir integracija į visuomenę gerina ŽIV pacientų gyvenimo kokybę

Tinkamai prižiūrint ŽIV pacientus, šiuolaikiškas gydymas leidžia jiems gyventi sveikai. Kompleksinė medicininė, psichologinė ir socialinė parama yra būtina.

Visuomenės švietimas ir stigmos mažinimas

Visuomenės švietimas yra būdingas ŽIV prevencijai ir stigmos mažinimui. Kasmetinė Pasaulinė AIDS diena, kurios metu gruodžio 1 d., padeda atkreipti dėmesį į ŽIV/AIDS problematiką. 2024 m. šūkis – “Kolektyviniai veiksmai: Išlaikyti ir greitinti ŽIV priežiūros progresą”.

Šie veiksmai padeda žmonėms bet kada ir kur atsiskirti su ŽIV. Tai skatina testavimąsi ir ankstyvą gydymą.

Vis dar yra didelė diskriminacija ir stigmatizacija. Tai trukdo žmonėms atvirai kalbėti apie ŽIV. Būtina mažinti diskriminaciją ir didinti visuomenės supratimą.

Nors ŽIV/AIDS problematika Lietuvoje vis dar aktuali, pastangos švietimo ir stigmos mažinimo srityje prisideda prie pokyčių.

Žinių ir suvokimo didinimas apie ŽIV yra svarbus. Tai suteikia adekvačią ir atvirą pagalbą visiems, kas jos reikalauja. Tik taip bus pasiekta pagrindinių Jungtinių Tautų užsibrėžtų tikslų.