Skrandžio vėžys : simptomai ir gydymas

Vėžys gali susiformuoti bet kurioje skrandžio vietoje. Kai kuriose šalyse, kuriose skrandžio vėžys dažnesnis, jis dažniausiai vystosi pagrindinėje skrandžio dalyje. Kitose, kur šis vėžys pasitaiko rečiau, dažniausiai pažeidžiama vieta, kur skrandis jungiasi su stemplė (vadinamoji gastroezofaginė jungtis).

Apie 95 % atvejų skrandžio vėžys prasideda nuo skrandžio gleivinės sluoksnio ir progresuoja lėtai. Negydomas jis gali suformuoti darinį (naviką) ir išplisti giliau į skrandžio sieneles. Šis navikas gali pereiti į aplinkinius organus, tokius kaip kepenys ir kasa.

Kam būdingas skrandžio vėžys?

Skrandžio vėžys gali išsivystyti bet kam, tačiau tam tikri demografiniai veiksniai padidina riziką. Tikimybė susirgti yra didesnė, jeigu:

• Jums 65 metai arba daugiau.
• Esate vyras.
• Jūsų etninė kilmė yra iš Pietų ar Centrinės Amerikos arba Rytų Europos.

Kaip dažnai pasitaiko skrandžio vėžys?

Skrandžio vėžys yra vienas iš dažniausių vėžių pasaulyje, tačiau kai kuriose šalyse jis pasitaiko rečiau. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse jis diagnozuojamas tik apie 1,5 % visų vėžio atvejų per metus, o jo paplitimas pastarąjį dešimtmetį nuosekliai mažėja.

Kokie yra skrandžio vėžio požymiai ir simptomai?

Skrandžio vėžio pradžioje dažniausiai nejaučiama jokių simptomų. Net ir dažniausi ankstyvieji požymiai, tokie kaip nepaaiškinamas svorio kritimas ar skrandžio skausmas, paprastai pasireiškia tik ligai pažengus.

Skrandžio vėžio simptomai:

• Apetito praradimas
• Sunku ryti
• Nuovargis arba silpnumas
• Pykinimas ir vėmimas
• Nepaaiškinamas svorio kritimas
• Rėmuo ir virškinimo sutrikimai
• Juodos spalvos išmatos arba vėmimas su krauju
• Pūtimas ar pilvo išsipūtimas po valgio
• Skrandžio skausmas, ypač virš bambos
• Sotumo jausmas net po nedidelio valgio ar užkandžio

Daugelis šių simptomų gali būti susiję ir su kitomis ligomis, todėl svarbu pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli jų priežastis.

Ar galima rankomis užčiuopti skrandžio naviką?

Gydytojas gali užčiuopti darinį pilve apžiūros metu, priklausomai nuo ligos pažangumo. Tačiau dažniau jaučiami bendri pojūčiai skrandyje. Gali būti dažnas pilvo pūtimas, sotumo ar skausmo jausmas. Pradžioje skausmas būna nestiprus, bet ligai progresuojant jis stiprėja.

Kas sukelia skrandžio vėžį?

Skrandžio vėžys atsiranda dėl genetinės mutacijos (pokyčio) skrandžio ląstelių DNR. DNR yra tarsi ląstelių “instrukcija”, nurodanti, kada joms augti ir kada mirti. Kai įvyksta mutacija, ląstelės pradeda sparčiai daugintis, vietoj to, kad natūraliai žūtų, ir susiformuoja navikas. Vėžinės ląstelės pradeda dominuoti prieš sveikas ląsteles ir gali išplisti į kitas kūno vietas (metastazuoti).

Veiksniai, didinantys skrandžio vėžio riziką:

• Skrandžio vėžio atvejai šeimoje
• Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija
• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
• Skrandžio gleivinės uždegimas (gastritas)
• Epstein-Barr viruso infekcija
• Skrandžio opų ar polipų istorija
• Riebus, sūrus, rūkytas ar raugintas maistas
• Vaisių ir daržovių trūkumas mityboje
• Dažnas kontaktas su anglimi, metalais ar guma
• Rūkymas, garinimas ar tabako kramtymas
• Pernelyg dažnas alkoholio vartojimas
• Nutukimas
• Autoimuninė atrofinė gastritas

Genetinės būklės, susijusios su didesne rizika:

• Linčo sindromas
• Peutz-Jeghers sindromas
• Li-Fraumeni sindromas
• Šeiminė adenomatozinė polipozė
• Paveldimas difuzinis skrandžio vėžys
• Pirminis imunodeficitas (CVID)

Skrandžio vėžys dažniau pasitaiko asmenims, turintiems A kraujo grupę, tačiau kodėl taip yra, mokslininkai kol kas tiksliai nežino.

Kaip diagnozuojamas skrandžio vėžys?

Gydytojas pirmiausia peržiūri jūsų ligos istoriją, pasiteirauja apie simptomus ir atlieka fizinę apžiūrą, kurios metu gali bandyti apčiuopti darinį skrandyje. Diagnozei ir ligos stadijai nustatyti dažnai paskiriami keli tyrimai.

Ligos stadijos nustatymas

Ligos stadijavimas leidžia įvertinti, kiek vėžys išplitęs. Skrandžio vėžio stadijos svyruoja nuo 0 iki IV:

• 0 stadija reiškia, kad vėžys neperžengė skrandžio gleivinės.
• IV stadija rodo, kad vėžys jau išplitęs į kitus organus.

Diagnostikos metodai

Viršutinė endoskopija

Tai vienas dažniausių tyrimų skrandžio vėžiui nustatyti. Procedūros metu į burną įvedamas plonas vamzdelis su maža kamera gale (endoskopas), kuris pasiekia skrandį. Per endoskopą galima paimti audinio mėginį (biopsiją), kuris vėliau tiriamas laboratorijoje, siekiant nustatyti vėžines ląsteles.

Endoskopinis ultragarsas

Tai speciali endoskopijos rūšis su ultragarsiniu zondeliu gale, kuris padeda nustatyti, ar vėžys išplito iš gleivinės į gilesnius skrandžio sluoksnius. Tai ypač naudinga vėžio stadijai įvertinti.

Radiologiniai tyrimai

Radiologiniai tyrimai padeda aptikti navikus ir kitas galimas pakitimo vietas:

• Kompiuterinė tomografija (KT)
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
• Bario tyrimas, kurio metu išgeriamas skystis, leidžiantis aiškiau matyti skrandžio gleivinę rentgeno nuotraukose
• Pozitronų emisijos tomografija (PET) – leidžia nustatyti, ar vėžys išplitęs po visą kūną

Kraujo tyrimai

Šie tyrimai padeda įvertinti organų veiklą. Jei tam tikro organo funkcijos sutrikusios, tai gali rodyti, kad vėžys jau yra išplitęs į tą organą.

Laparoskopija

Tai chirurginis metodas, kai per mažus pjūvius pilvo srityje įvedama maža kamera, leidžianti gydytojui tiesiogiai apžiūrėti organus. Laparoskopija taikoma, kai kiti – mažiau invaziniai – tyrimai nepateikia pakankamai informacijos apie vėžio išplitimą.

Ar taikomas skrandžio vėžio profilaktinis tikrinimas?

Kai kuriose šalyse skrandžio vėžys nėra dažnas, todėl bendrinė profilaktinė patikra netaikoma. Visgi, jei turite padidintą riziką (pvz., šeimos istorija ar tam tikros ligos), gydytojas gali rekomenduoti reguliarius tyrimus, tokius kaip viršutinė endoskopija, kad būtų galima anksčiau aptikti pakitimus. Pasitarkite su savo gydytoju, kokios rekomendacijos taikomos jūsų situacijoje.

Kaip gydomas skrandžio vėžys?

Gydymas priklauso nuo to, kiek vėžys yra išplitęs, nuo jūsų bendros sveikatos būklės ir nuo asmeninių gydymo pasirinkimų. Gydymą dažniausiai atlieka kelių specialistų komanda: šeimos gydytojas, onkologas ir gastroenterologas. Jie padeda parinkti tinkamiausią gydymo planą.

Chirurginis gydymas

Priklausomai nuo vėžio išplitimo, gydytojas gali rekomenduoti operaciją pašalinti ikivėžinius pakitimus, naviką ar visą arba dalį skrandžio.

Viršutinė endoskopija

Jei vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje ir apsiriboja tik paviršiniais skrandžio sluoksniais, jis gali būti pašalintas per viršutinę endoskopiją. Šios procedūros metu (endoskopinė gleivinės arba pogleivio rezekcija) gastroenterologas nupjauna naviką nuo skrandžio sienelės ir pašalina jį per burną.

Gastrektomija

Jeigu navikas jau išplitęs giliau nei į paviršinius sluoksnius, reikia atlikti operaciją:

• Daline gastrektomija pašalinama ta skrandžio dalis, kuri pažeista vėžio.
• Visiška gastrektomija pašalinamas visas skrandis. Po to stemplė sujungiama su plonąja žarna, kad būtų galima toliau maitintis.

Kiti gydymo būdai

Papildomi gydymo metodai veikia tiesiogiai vėžines ląsteles.

Chemoterapija

Naudojami vaistai, kurie naikina arba mažina vėžinių ląstelių kiekį. Chemoterapija gali būti taikoma prieš operaciją (kad navikas sumažėtų) arba po jos (kad būtų sunaikintos likusios vėžinės ląstelės). Dažnai ji derinama su spinduline terapija ir/ar taikinių terapija.

Spindulinė terapija

Naudojami energijos spinduliai (pvz., rentgeno), skirti sunaikinti vėžines ląsteles. Nors vien spindulinė terapija nėra labai efektyvi gydant skrandžio vėžį, ji dažnai naudojama kartu su chemoterapija – tiek prieš, tiek po operacijos. Ji taip pat gali padėti sumažinti simptomus.

Taikinių terapija

Šis gydymas taikosi į specifinius vėžinių ląstelių silpnumus ir skatina jų žūtį. Paprastai taikoma kartu su chemoterapija, ypač atsinaujinusiam ar pažengusiam vėžiui.

Imunoterapija

Stiprina imuninės sistemos gebėjimą atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles, kurios gali būti sunkiai aptinkamos. Dažniausiai naudojama pažengusio ar pasikartojančio vėžio atveju.

Paliatyvioji priežiūra

Paliatyvioji priežiūra siekia pagerinti gyvenimo kokybę susirgus vėžiu. Tai specializuota medicinos pagalba, apimanti gydytojų, slaugytojų ir kitų specialistų komandą, padedančią mažinti simptomus, skausmą ir emocinį stresą. Ji gali būti taikoma kartu su kitais gydymo metodais.

Kaip galima sumažinti skrandžio vėžio riziką?

Nors visiškai išvengti skrandžio vėžio negalima, tam tikri veiksmai gali reikšmingai sumažinti jo riziką:

Gydykite H. pylori infekciją

Jei tyrimai rodo, kad esate užsikrėtę Helicobacter pylori, svarbu šią infekciją gydyti. Ši bakterija yra vienas svarbiausių skrandžio vėžio rizikos veiksnių.

Gydykite opas, gastritą ir kitas skrandžio ligas

Negydytos skrandžio ligos, ypač sukeltos H. pylori bakterijų, didina vėžio tikimybę. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją dėl bet kokių skrandžio sutrikimų.

Rinkitės sveiką mitybą

Sveika mityba gali padėti sumažinti riziką:

• Vartokite daugiau vaisių ir daržovių
• Rinkitės maistą, kuriame gausu vitamino C, beta-karoteno ir karotenoidų – pvz., citrusinius vaisius, tamsiai žalias lapines daržoves, morkas
• Venkite didelio druskos kiekio ir sumažinkite raudonos mėsos vartojimą

Venkite rūkymo ir tabako

Tabako gaminių vartojimas didina skrandžio vėžio, kaip ir daugelio kitų vėžio formų, riziką.

Išlaikykite sveiką kūno svorį

Perteklinis svoris taip pat siejamas su didesne skrandžio vėžio rizika. Sveikas kūno svoris kiekvienam žmogui gali skirtis, todėl pasitarkite su gydytoju, koks svoris yra tinkamas jūsų atveju.

Skrandžio vėžys gali būti išgydomas, jeigu nustatomas ankstyvoje stadijoje. Tačiau dažniausiai jis diagnozuojamas vėliau, kai jau pasireiškia simptomai. Gydymo galimybės ir tikimybė visiškai pasveikti priklauso nuo daugelio veiksnių. Apie individualius atvejus geriausia pasikalbėti su gydytoju.

Kokia yra skrandžio vėžio prognozė?

Ligos prognozė labai priklauso nuo jos stadijos diagnozavimo metu. Ankstyvose stadijose skrandžio vėžiu sergantys asmenys turi kur kas geresnes išgyvenimo perspektyvas nei tie, kurių liga pažengusi:

• 5 metų išgyvenamumas gali siekti apie 70 %, jei vėžys dar nėra išplitęs.
• Jei vėžys pažengęs ir išplitęs į kitus organus, išgyvenamumo rodiklis sumažėja iki 6 %.

Tikslią prognozę gali įvertinti tik gydytojas, atsižvelgdamas į vėžio tipą, jo išplitimą, jūsų sveikatos būklę ir tai, kaip organizmas reaguoja į gydymą.

Gyvenimas su skrandžio vėžiu

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei priklausote padidintos rizikos grupei, pasitarkite su gydytoju dėl reguliarios patikros galimybės. Kitais atvejais svarbu stebėti simptomus, nes daugelis skrandžio vėžio požymių gali būti susiję ir su kitomis ligomis.

Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate:

• Skrandžio skausmą
• Nepaaiškinamą svorio kritimą
• Sunkumų valgant
• Viduriavimą
• Pykinimą
• Išmatas su krauju arba juodą spalvą

Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?

• Kurioje vietoje yra vėžys?
• Kokia mano vėžio stadija? Ką tai reiškia mano prognozei?
• Kokie gydymo būdai yra prieinami?
• Kokia yra šio gydymo nauda ir galimi pavojai?
• Ar yra alternatyvių gydymo galimybių?
• Kaip vėžio diagnozė ir gydymas paveiks mano kasdienį gyvenimą?
• Ar verta kreiptis dėl antros gydytojo nuomonės?