Ar galima vienu metu susirgti mononukleoze ir streptokoku?

Vaikams susirgus, gydytojai paprastai bando nustatyti vieną pagrindinę diagnozę, todėl retai pateikiamos tiek streptokokinės anginos (gerklės uždegimo), tiek mononukleozės išvados vienu metu. Taip yra todėl, kad šios ligos gali pasireikšti panašiais simptomais: gerklės skausmu, karščiavimu ir patinusiais limfmazgiais.

Simptomų panašumas tarp streptokoko ir mononukleozės

Vaikams, kuriems pasireiškia ilgai trunkantys simptomai, dažniausiai pirmiausia atliekamas streptokokinės anginos testas. Jei greitasis testas yra neigiamas, tačiau vaikas vis tiek jaučiasi blogai, medikai įtaria mononukleozę (dar vadinamą “mono”). Abiejų infekcijų simptomai glaudžiai panašūs, tačiau jų sukėlėjai ir gydymas labai skirtingi.

Kaip atliekami tyrimai?

• Streptokokinės infekcijos nustatymui naudojami greitieji greitieji testai bei pasėlių tyrimai, padedantys išsiaiškinti, ar vaiko gerklėje yra A grupės streptokokų bakterijų.
• Mononukleozės atveju diagnostikai taikomas heterofilinių antikūnų testas (dar žinomas kaip monospot) ir Epšteino-Baro viruso (EBV) antikūnų tyrimas.

Paprastai visi šie tyrimai neatliekami iš karto. Dažniausiai pirmiausia išsitiriama dėl streptokoko. Jei savijauta po kelių dienų nepagerėja, gydytojas imasi mononukleozės tyrimų.

Ar įmanoma vienu metu turėti abi infekcijas?

Susirgti tiek streptokokine angina, tiek mononukleoze tuo pačiu metu – įmanoma, tačiau tokios situacijos nėra dažnos. Dažniau pasitaiko, kad vaikas iš pradžių užsikrečia vienu užkratu, o netrukus – kitu. Kad pasireikštų abiejų infekcijų simptomai, vaikas turėtų pabendrauti su užsikrėtusiu asmeniu per tam tikrus laikotarpius: mononukleozės inkubacinis laikotarpis siekia 4–7 savaites, o streptokoko – 2–5 dienas.

Galimos diagnostinės klaidos

Kartais gali pasitaikyti ir klaidingai teigiamų tyrimų rezultatų. Taip nutinka, jei testai atliekami netiksliai ar jų atsakymai interpretuojami netinkamu metu. Todėl, esant sudėtingiems atvejams, gydytojai atsižvelgia į bendrą vaiko būklę bei simptomų trukmę.

Gydymo ypatumai, kai yra abi infekcijos

Nors retai, bet kartais vaikas tikrai serga abiem ligomis. Gydytojai pastebi, kad šios infekcijos kartais gali sustiprinti viena kitos simptomus ir komplikacijas, pavyzdžiui, sukelti stipresnį gerklės uždegimą ar limfmazgių padidėjimą. Ankstesnės studijos rodė, kad apie 30 proc. mononukleoze sergančių pacientų kartu randama ir streptokokas, tačiau naujausi tyrimai šį skaičių sumažina vos iki kelių procentų.

Jei vaikas yra teigiamas dėl streptokoko, net ir esant mononukleozei, jam būtinas gydymas antibiotikais, kad būtų išvengta pavojingų komplikacijų, tokių kaip reumatinė karštinė. Tačiau pasirinkus kai kuriuos antibiotikus, pavyzdžiui, amoksiciliną, vaikui, sergančiam mononukleoze, gali atsirasti stipri bėrimo reakcija. Dėl šios priežasties itin svarbu, kad gydytojas parinktų tinkamą vaistą.

Kas yra streptokoko nešiotojai?

Paprastesnis, tačiau dažnas atvejis – kai vaikas laikomas „streptokoko nešiotoju“. Tai reiškia, kad A grupės streptokokas vis dar randamas vaiko gerklėje, nors jokių ligos simptomų nėra, arba jie atsiranda dėl kitos infekcijos, pavyzdžiui, viruso. Šie vaikai gali ilgą laiką testuoti teigiamai dėl streptokoko, net jei nebėra užkrečiami kitiems. Paprastai jiems papildomas gydymas nereikalingas, jei nėra jokių tipinių streptokokinės infekcijos požymių.