Mažamečių ir vaikų dalyvavimas laidotuvėse

Netekus artimo žmogaus, daugelis tėvų ir globėjų ima svarstyti: ar mažylis arba mažas vaikas turėtų dalyvauti laidotuvėse, atsisveikinimo ar atminimo ceremonijoje? O gal verčiau palikti mažąjį namuose pas draugą ar auklę, taip apsaugant nuo stiprių emocijų?

Dažnai tokį sprendimą lydi noras apsaugoti vaikus nuo sunkių ar traumuojančių išgyvenimų. Be to, tėvai dažnai dvejoja – gal visai mažas vaikas vis tiek nesupras, kas vyksta, o gal tokia patirtis paskatins baimes ar nerimą dėl mirties. Vis dėlto, nėra vieno universalaus atsakymo, kuris tiktų visiems. Toliau aptarsime pagrindinius dalykus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, prieš priimant sprendimą dėl vaiko dalyvavimo atsisveikinimo su artimuoju ceremonijose.

Vaiko amžius ir brandumas

Dažnai manoma, kad mažylių ar vaikų iki tam tikro amžiaus nereikia vesti į atsisveikinimo ceremonijas. Esą jie per maži, kad suprastų prasmę, neprisirišę prie mirusiojo arba tiesiog dar neliūdi taip, kaip vyresni. Tokie įsitikinimai nėra visada teisingi. Sprendimą geriau priimti ne vien pagal vaiko metus, o įvertinus ir kitus aspektus – kiek vaikas jaučia ryšį su žmogumi, ką jis geba suprasti pagal savo vystymosi etapą.

Tėvų emocinė būsena

Auginant vaiką kasdien, tėvų jėgų ir kantrybės prireikia visada, o netekties metu rūpesčių ir jausmų gerokai padaugėja. Natūralu, kad planuojant atsisveikinimo ceremoniją kartu su gedėjimu gali iškilti klausimas: ar pakaks jėgų pasirūpinti vaiku, ar jis nepavargs, ar nepradės blaškytis?

Tačiau būtina nepamiršti, kad galite pasirinkti lanksčius sprendimus: vaikui gali padėti kitas šeimos narys, artimas draugas ar net ceremonijos darbuotojas, kurie užimtų vaiką ar nuramintų, jeigu prireiktų. Svarbu ir tai, kad mažieji nebūtinai turi dalyvauti visoje ceremonijoje nuo pradžios iki galo – galima ateiti tik į trumpą dalį, pavyzdžiui, į pradžią ar palydėti tik iki kalbų, po to ramiai išeiti namo ar pasisvečiuoti pas artimą žmogų.

Ką jaučia ir nori vaikas?

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mažamečių neverta klausti jų nuomonės apie dalyvavimą laidotuvėse. Vis dėlto, labai dažnai pakanka paprasčiausio, atviro pokalbio – paaiškinti, kaip vyks ceremonija, kodėl žmonės susirenka atsisveikinti, ką reiškia šis ritualas. Tokia informacija padeda vaikui ne tik suprasti situaciją, bet ir išsakyti savo nuotaikas ar norus.

Taip pat svarbu iš anksto vaikui nupasakoti, kad per tokias ceremonijas žmonės gali verkti, jausti liūdesį – tai natūralu ir priimtina. Jei vaikas norės klausti apie mirtį ar gyvenimo pabaigą, svarbu būti pasiruošusiam atsakyti ramiai, atvirai ir be sudėtingų paaiškinimų ar užuominų.

Jeigu vaikas pasirinks nedalyvauti – nepeikite ir nemoralizuokite. Galite nuraminti jį, kad meilė artimiesiems nepriklauso nuo to, ar žmogus buvo šalia per atsisveikinimą – skirtis su netektimi galima įvairiais būdais, nebūtinai dalyvaujant renginyje.

Jei sprendimą priimti sunku

Vis dar abejojate, koks sprendimas būtų teisingas jūsų šeimai? Kartais verta pagalvoti apie ilgalaikę patirtį – kai kurie paaugliai ar jau suaugę žmonės vėliau apgailestauja, kad vaikystėje buvo neišleisti į artimo žmogaus laidotuves. Gali kilti jausmas, kad taip buvo atimta proga atsisveikinti ar išgyventi gedulą natūraliai.

Vis dėlto neverta versti vaiko dalyvauti, jei jis pats to nenori – toks spaudimas gali sukelti priešingų jausmų ar net priešiškumą. Svarbiausia – apsispręsti atsižvelgus į visumą: vaiko norus, paties pasirengimą ir emocinę šeimos būklę. Vieno teisingo arba neteisingo atsakymo nėra – kiekviena situacija unikali.