Kaip gydoma depresija?

Patyrus depresiją, labai svarbu žinoti, kad pagalba egzistuoja – sprendimų spektras platus, o gydymas gali būti pritaikytas kiekvieno žmogaus individualiems poreikiams. Vieniems depresijos epizodas gali būti vienkartinis, kitus ši būklė lydi daugelį metų, tad gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali būti ilgalaikiai.

Depresijos gydymo galimybės

Depresijos gydymas dažniausiai remiasi vaistų ir psichoterapijos deriniu. Vis daugiau dėmesio skiriama ir sveikam gyvenimo būdui, kuris gerokai prisideda prie geresnės savijautos. Kai kurios intervencijos padeda tik laikinai, tačiau daugelis ugdo įgūdžius, kurie naudingi visą gyvenimą.

Vaistai nuo depresijos

Gydytojai dažnai skiria antidepresantus, kurie padeda suvaldyti simptomus ir sumažina atkryčio tikimybę. Skirtingi antidepresantai veikia skirtingus smegenų cheminius junginius, atsakingus už nuotaikos reguliavimą, tačiau jų tikslas vienas – pagerinti emocinę būklę ir grąžinti galimybę aktyviai gyventi kasdien.

Antidepresantai ypač veiksmingi esant vidutinei, sunkiai ar lėtinei depresijos formai. Švelnesniais atvejais šių vaistų nauda gali būti mažesnė. Gydytojas detaliai aptars, ką verta žinoti apie naudas ir galimus nepageidaujamus poveikius, prieš paskirdamas gydymą.

• SSRI grupės antidepresantai – tai dažniausiai skiriami vaistai, nes jie pasižymi santykinai mažesniu šalutinių poveikių kiekiu ir veiksmingai padeda išvengti atkryčių. SSRI veikia didindami serotonino kiekį smegenyse – šis tarpininkas stipriai susijęs su nuotaikos valdymu.
• SNRI vaistai lemia tiek serotonino, tiek noradrenalino lygio padidėjimą. Abi šios medžiagos padeda subalansuoti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus.
• NDRI preparatai didina noradrenalino ir dopamino lygius. Jie gali būti skiriami ir tiems, kuriems SSRI ar SNRI vaistai netinka ar neduoda laukto poveikio.
• TCA grupės vaistai – tai vieni pirmųjų antidepresantų rūšių, dabar rečiau rekomenduojami dėl didesnių šalutinių poveikių, tačiau kartais pasirenkami sunkesniems ar atsparesniems atvejams.
• MAOI antidepresantai blokuoja fermentus, skaudančius nuotaiką reguliuojančias medžiagas. Jie taikomi tik tuomet, kai kitos priemonės neveiksmingos, nes šie vaistai dažnai sąveikauja su kitais vaistais bei kai kuriais produktais.

Pastaruoju metu pasirodė ir naujos kartos antidepresantai – kai kurie taikosi į specifinius serotonino receptorius, kiti veikia per NMDA receptorius. Tokie vaistai plečia gydymo galimybes tiems, kuriems įprastos priemonės netinka.

Psichoterapijos rūšys

Šalia vaistų, ypač svarbi psichoterapija. Populiariausia ir daugiausiai tyrimų pagrindo turinti – kognityvinė elgesio terapija (KET). Jos metu mokoma keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei lavinami kasdienio gyvenimo įgūdžiai, padedantys išvengti atkryčių.

Kita svarbi metodika – tarpasmeninė terapija (IPT), kuri padeda gerinti santykius su aplinkiniais, spręsti konfliktus, ugdo emocijų raišką ir gerina įgūdžius bendrauti.

Psichodinaminė terapija orientuojasi į praeities patirtis, konfliktus ar traumas, o jos esmė – išmokti suprasti savo emocijų šaknis ir jas transformuoti. Prireikus, taikomos ir kitos, trumpesnės terapijos (palaikomoji pagalba, elgesio aktyvinimas, problemų sprendimo metodai, šeimos ar porų terapija).

Alternatyvūs depresijos gydymo būdai

Papildomos priemonės – populiarios, bet jomis reikėtų naudotis apdairiai. Įvairūs augaliniai preparatai, pavyzdžiui, jonažolė, gali sąveikauti su vaistais, tad prieš juos naudojant būtina pasitarti su specialistu. Moksliniai tyrimai parodė, kad kai kuriems žmonėms jonažolė gali būti veiksminga lengvos ar vidutinės depresijos eigai, tačiau kartu egzistuoja nesuderinamumo su antidepresantais grėsmė.

Folio rūgštis irgi yra susijusi su nuotaikos reguliavimu – dalis depresija sergančių asmenų turi šios medžiagos trūkumą. Visgi prieš papildant foliu svarbu patikrinti ir kitus vitaminų rodiklius kraujyje.

Judėjimas yra dar viena priemonė, galinti padėti pagerinti nuotaiką. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų (laimės hormonų) išsiskyrimą ir gerina mezginius smegenyse, siejamus su emocine pusiausvyra.

Streso ir savikontrolės mokymasis

Streso valdymo pratimai, įvairios relaksacijos technikos, giluminio kvėpavimo pratimai, sąmoningumo meditacija, joga ar savhipnozė – visa tai padeda ne tik trumpam geriau jaustis, bet ir stiprina atsparumą gyvenimo sunkumams bei mokymąsi geriau tvarkytis su sunkumais kasdienybėje. Minėti metodai veiksmingiausi derinant juos su kasdienės veiklos ir įpročių pokyčiais – sveika mityba, mankšta, bendravimu su artimaisiais.

Gyvensenos vaidmuo sergant depresija

Nors depresijos savarankiškai išsigydyti neįmanoma, tačiau kasdieniai įpročiai gali labai pagerinti kasdienę būseną ir pagreitinti sveikimą. Štai keletas būdų, kaip galite sau padėti:

• Subalansuota mityba: Įtraukite į racioną daugiau daržovių, vaisių, ribokite cukraus ir stipriai apdorotų produktų vartojimą.
• Bendravimas: Nebūtina praleisti ilgų valandų tarp daugybės žmonių – užtenka trumpų, bet kokybiškų bendravimo akimirkų ar bendros veiklos, kuri teikia malonumą.
• Kokybiškas miegas: Laikykitės pastovaus miego režimo, venkite išmaniųjų įrenginių šviesos arti miego, išsiugdykite vakarinius ritualus poilsiui.
• Kontaktas su gyvūnais: Jei neturite nuosavo augintinio, pasibūkite su draugų ar šeimos narių gyvūnais, apsilankykite gyvūnų prieglaudose, zoo soduose ar net savanoriaukite – visa tai skatina teigiamas emocijas.

Paskutinės mintys

Kiekvieno žmogaus kelias per depresiją – savitas. Nors emocinis palaikymas iš aplinkos labai svarbus, dėl gydymo būdų visada verta tartis tik su savo gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Tinkamai parinktas gydymo planas, kantrybė ir profesionali pagalba leidžia pasiekti geresnę savijautą ir sugrąžina visavertį gyvenimą.