Kas sukelia depresiją?

Depresija – itin dažnas psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam nėra vienos aiškios priežasties. Ji pasireiškia dėl daugelio veiksnių: genetinių, biologinių, psichologinių ir aplinkos. Ši būsena dažnai atsiranda po sudėtingų gyvenimo įvykių, esant kitų ligų fonui, ar net be aiškios priežasties.

Kas lemia depresijos atsiradimą?

Mokslininkai sutaria, kad nėra vieno dalyko, kuris tiesiogiai sukeltų depresiją. Dažniau ji išsivysto susidūrus su įvairiais rizikos veiksniais. Jei žmogus patyrė vaikystėje emocinį ar fizinį smurtą arba buvo apleistas, tikimybė susirgti depresija suaugus pasidaro gerokai didesnė. Stiprus ryšys pastebėtas tarp ilgalaikės psichologinės traumos ir vėlesnių depresijos epizodų.

Šeimos nariai, kuriems diagnozuota depresija, taip pat padidina riziką, tačiau iki šiol nė vienas konkretus genas nebuvo tiesiogiai susietas su šiuo sutrikimu. Daugeliu atvejų genetinis polinkis nėra pagrindinis depresijos variklis, ypač lengvesnių formų atvejais.

Dar svarbu pažymėti, kad depresija dažnai eina kartu su kitais psichikos sutrikimais, pavyzdžiui, nerimo sutrikimais – daugiau nei du trečdaliai sergančių depresija taip pat patiria nerimo simptomų. Tai rodo, jog šios būsenos tarpusavyje glaudžiai susijusios.

Ar depresiją sukelia cheminis disbalansas?

Ilgą laiką buvo manoma, kad depresiją lemia cheminis disbalansas smegenyse. Nors tam tikrų neurotransmiterių, pavyzdžiui, serotonino ar dopamino kiekis depresijos metu sumažėja, šis paaiškinimas nėra išsamus. Tiesioginė sąsaja tarp cheminių procesų ir depresijos iki galo neįrodyta – kiti veiksniai, tokie kaip gyvenimiški sunkumai, mintys bei elgesys, taip pat gali paveikti cheminę pusiausvyrą smegenyse.

Netgi mūsų kasdieniai įpročiai ar emociniai išgyvenimai prisideda prie cheminių pokyčių. Pavyzdžiui, dėkingumo praktikos gali padidinti serotonino ir dopamino lygį.

Gyvenimo įvykiai ir depresija

Depresijos pradžią dažnai išprovokuoja reikšmingi gyvenimo pokyčiai. Net malonūs įvykiai, tokie kaip santuoka ar kūdikio gimimas, gali sukelti emocinius svyravimus dėl padidėjusio streso. Sunkūs įvykiai – netektis, skyrybos, nutrūkę santykiai, problemos darbe ar ilgas nedarbingumas – taip pat susiję su didesne depresijos rizika.

Sunki depresija: kodėl simptomai kartais stipresni?

Kai kuriuos žmones depresija paveikia ypatingai stipriai. Tokiais atvejais specialistai išskiria kelių rūšių rizikos veiksnius:

• Asmeniniai: lėtinės ligos, priklausomybės, finansiniai sunkumai
• Tarpuoseminiai: patyčios, nesutarimai šeimoje ar draugų rate, socialinės paramos trūkumas
• Bendruomeniniai: sudėtingas priėjimas prie sveikatos paslaugų, didelis nusikalstamumo lygis
• Visuomeniniai: psichikos sveikatos stigmų paplitimas, ribotas informacijos ar pagalbos prieinamumas

Sunki depresija pasireiškia ryškesniais simptomais: svorio ar apetito pokyčiais, energijos trūkumu, miego sutrikimais, prarastu susidomėjimu kasdieniais užsiėmimais, beviltiškumo jausmu, kaltės ar bevertiškumo išgyvenimais.

Kai kuriems žmonėms depresijos simptomai nepraeina net išbandžius kelis gydymo būdus; šiuo atveju diagnozuojama „gydymui atspari depresija“. Tokiu atveju svarbu nenuleisti rankų ir kartu su gydytoju ieškoti kitų gydymo galimybių, kurios dažnai apima kompleksinius sprendimus: vaistus, gyvenimo būdo pokyčius, psichoterapiją.

Antriniai depresijos veiksniai

Daugeliui depresija išsivysto dėl kelių susikirtusių priežasčių. Pavyzdžiui, moteriai, kuri vaikystėje patyrė traumą, vėliau gali išsivystyti pogimdyvinė depresija – šiuo atveju lemtingi ir psichologiniai, ir biologiniai veiksniai.

Depresijai įtakos turi ir sveikatos sutrikimai: lėtinės ligos, onkologiniai susirgimai, autoimuniniai sutrikimai, skydliaukės, cukrinis diabetas ar širdies ligos – visa tai padidina emocinės sveikatos problemų riziką. Chroniniai skausmai ar ilga trunkantis fizinis negalavimas taip pat daro stiprią emocinę įtaką.

Taip pat pastebėta, jog žmonės, kurių gyvenamoji vieta susijusi su žemesnėmis pajamomis ar ribotu sveikatos paslaugų prieinamumu, dažniau susiduria su depresija. Kiti gyvenimo iššūkiai – bedarbystė, patiriama diskriminacija, paramos trūkumas – taip pat dažni veiksniai.

Kai depresijos priežastis neaiški

Ne visada pavyksta tiksliai nustatyti, kodėl žmogų užklupo depresija. Kartais prie šios būsenos prisideda hormoniniai pokyčiai – pavyzdžiui, brendimo metu, menopauzės pradžioje ar nėštumo laikotarpiu.

Depresija dažniau pasireiškia ir tam tikru metų laiku (paprastai vėlyvą rudenį ar žiemą), vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu. Maistinių medžiagų trūkumas, pavyzdžiui, jei organizmui stokojama omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų B ir D, magnio, geležies ar cinko, taip pat gali turėti įtakos nuotaikai.

Vaikų ir paauglių depresijos priežastys

Vaikų bei paauglių depresija dažniausiai kyla dėl panašių priežasčių kaip ir suaugusiesiems. Jie yra ypač paveikūs stresui mokykloje, patyčioms, šeimos problemoms arba kitoms kasdienio gyvenimo sunkybėms.

Reikšmingu veiksniu tampa ir socialinių tinklų naudojimas: vaikai ir paaugliai, praleidžiantys prie ekranų kelias valandas per dieną, yra žymiai labiau linkę patirti emocinių sunkumų.

Todėl svarbu atvirai ir jautriai kalbėtis apie vaikų ir paauglių emocinę savijautą, padėti jiems išmokti atpažinti ir įvardyti savo pojūčius.

Kaip ir kada kreiptis pagalbos?

Jei jaučiate depresijos požymius ar įtariate psichologinius sunkumus, svarbu nedelsti kreiptis į specialistą. Gydytojai gali padėti nustatyti tinkamiausią pagalbos būdą: jeigu turite šeimos gydytoją, pradėkite nuo jo – šis padės susirasti psichikos sveikatos specialistą ar terapeutą. Atviras pokalbis ir išsakytos mintys bei jausmai padės jums gauti reikiamą pagalbą.

Santrauka

Depresiją lemia daugybė fizinių, psichologinių ir socialinių veiksnių. Kartais ji kyla dėl akivaizdžių priežasčių – traumos, ligos, patirto streso, o kartais priežasties identifikuoti nepavyksta. Svarbiausia – ieškoti pagalbos, pasitarti su specialistu ir domėtis galimais sprendimais bei gydymo būdais.