Viduriavimas nėštumo metu: ką svarbu žinoti

Viduriavimas nėštumo metu gali pasirodyti nemažai nerimo keliantis, tačiau ar jis visada susijęs su pačiu nėštumu? Iš tikrųjų priežastys gali būti įvairios. Hormoniniai pokyčiai, fiziologiniai organizmo prisitaikymai prie nėštumo arba infekcijos bei kitos sveikatos problemos – visa tai gali lemti dažnesnius ar skystesnius tuštinimosi epizodus.

Kodėl nėštumo metu gali pasireikšti viduriavimas

Nėštumo laikotarpiu moters organizmas patiria daug pokyčių, tarp jų – ir virškinimo sistemos veiklos pasikeitimus. Hormonų svyravimai, kurie dažni pirmosiomis nėštumo savaitėmis, gali paveikti žarnyno judesius: vienoms moterims pasireiškia vidurių užkietėjimas, kitoms – viduriavimas.

Auganti gimda antroje ir trečioje trimestre gali spausti virškinamąjį traktą, keičiasi ir vidaus organų pozicija, todėl gali kisti tuštinimosi dažnis ar konsistencija.

Dažniausios priežastys

• Hormonų įtaka: Pokyčiai hormonuose, ypač nėštumo pradžioje, gali paveikti žarnyną ir keisti virškinimo tempą.
• Kūno pokyčiai: Augantis pilvas spaudžia žarnyną, todėl žarnyno veikla gali tapti neprognozuojama.
• Mitybos kaita: Nėštumo metu dažnai keičiasi skonis ir potraukis įvairiems maisto produktams. Didesnis vaisių ar skaidulų vartojimas gali sužadinti žarnyno veiklą.
• Prenataliniai vitaminai: Kai kurios moterys pastebi, kad su vaistais ar vitaminais atsiranda skrandžio jautrumas ir laisvesnės išmatos.
• Prasidedantis gimdymas: Vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu viduriavimas gali būti signalas, kad artėja gimdymas, tačiau tai pasitaiko ne visoms.

Taip pat viduriavimas gali kilti dėl priežasčių, nesusijusių su nėštumu:

• Bakterinės, virusinės ar parazitinės infekcijos
• Maisto netoleravimas ar alergijos
• Virškinimo sistemos ligos, tokios kaip Krono liga
• Skydliaukės sutrikimai
• Antibiotikų ar kitų vaistų vartojimas
• Didelis pieno produktų, kofeino ar dirbtinių saldiklių vartojimas

Kai viduriavimas nėštumo metu tampa pavojingas

Nors trumpalaikis viduriavimas dažnai būna nekaltas ir susijęs su lengva infekcija, maistu ar laikinu sutrikimu, kartais jis gali signalizuoti apie rimtesnę problemą.

• Jei viduriavimas trunka ilgiau nei kelias dienas
• Jei atsiranda stiprus pilvo skausmas, traukuliai, karščiavimas
• Jei matai kraują ar gleives išmatose
• Pastebimi dehidratacijos požymiai: didelis troškulys, sausa oda ar burna, nuovargis, silpnumas, sumažėjęs šlapinimosi dažnis
• Kyla svorio netekimas

Tokiais atvejais būtina susisiekti su gydytoju. Ypač svarbu užtikrinti, jog nenutiktų dehidratacija, kuri nėštumo metu gali paveikti tiek motinos, tiek vaisiaus savijautą.

Kaip gali būti nustatoma priežastis?

• Atliekamas fizinis ištyrimas
• Užduodami klausimai apie mitybą, vartojamus vaistus ir simptomus
• Gali būti paskiriami išmatų ar kraujo tyrimai ieškant infekcijos žymių

Jei nusprendžiama, jog būklė yra sunki ar reikia stacionarinio gydymo, gali būti taikomas gydymas intraveniniais skysčiais ir tolimesnė stebėsena ligoninėje.

Namų priemonės, padedančios įveikti viduriavimą nėštumo metu

Svarbiausia – papildyti netektus skysčius norint išvengti dehidratacijos. Dažniausiai rekomenduojama gerti daug vandens ir gėrimų, turinčių elektrolitų (pavyzdžiui, sultinio arba sportinių gėrimų be cukraus). Kol simptomai po truputį slopsta, tinka švelnus, lengvai virškinamas maistas.

• Venkite saldintų gėrimų, kofeino ar pieno produktų, jei jie sustiprina simptomus.
• Geriausia rinktis minkštą, neutralią mitybą, atsižvelgiant į savo savijautą.
• Prieš vartojant bet kokius nereceptinius vaistus nuo viduriavimo būtina pasitarti su gydytoju.
• Rankų higiena ir dažnas paviršių dezinfekavimas ypač svarbus, jei įtariama, kad kaltas virusas ar bakterijos.

Lengvas, trumpalaikis viduriavimas, neatlėgstantis per kelias dienas ar lydimas kitų įspėjamųjų simptomų, turėtų būti aptartas su gydytoju. Kartais tokia būsena gali rodyti kitus sveikatos sutrikimus.

Santrauka

Nėštumo laikotarpiu viduriavimas gali pasireikšti dėl hormoninių pokyčių, infekcijų, mitybos pokyčių ar kitų lėtinių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai ši būsena nėra pavojinga, tačiau svarbu stebėti, ar simptomai nemažėja ir ar nėra dehidratacijos požymių. Jei atsiranda stiprūs simptomai arba būklė nepraeina per kelias dienas, būtina kreiptis į gydytoją. Rūpestingas požiūris į skysčių pusiausvyrą ir laiku suteikta medicininė pagalba leis išlaikyti vienodai gerą savijautą ir jums, ir būsimam mažyliui.