9 dažniausios depresijos priežastys ir kaip jas valdyti

Depresija gyvenime paliečia daugelį žmonių. Tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, didelis stresas, miego trūkumas ar net metų laikų kaita, gali paskatinti depresijos epizodų atsiradimą. Kai kurie susiduria su depresija nuolat, kiti – tik tam tikrais laikotarpiais.

Kas yra depresijos trigeriai?

Trigeriai vadinami veiksniai ar situacijos, galinčios sukelti ar sustiprinti depresijos simptomus. Tai nebūtinai tiesioginiai sutrikimo kaltininkai, tačiau dažnai būtent jie išprovokuoja ligos paūmėjimą. Trigeriai gali būti įvairūs – nuo tam tikro kvapo ar garso, iki vietų ar prisiminimų apie trauminius įvykius.

Dažniausi depresijos trigeriai

• Stresą keliantys gyvenimo įvykiai ar netektis
• Hormoniniai pokyčiai
• Kitos ligos ir sveikatos būklės
• Metų laikų kaita
• Žalingų medžiagų vartojimas
• Miego kokybės stoka
• Gyvenimo būdas ir įpročiai
• Kai kurie vaistai
• Gydymo nutraukimas

Stiprus stresas ir netektys

Netekus artimo žmogaus ar patyrus kitą reikšmingą pokytį, gali prasidėti depresijos epizodas. Gedulas ir liūdesys po sunkių įvykių yra natūrali reakcija, tačiau jei liūdesys užsitęsia arba stipriai trikdo kasdienybę, verta atkreipti dėmesį į galimą depresijos pradžią. Gedulo ir depresijos skirtumai gali būti nedideli – pavyzdžiui, per gedulą liūdnos mintys dažniausiai būna susijusios su prarastuoju, o per depresiją – su beviltiškumo jausmu ar žema saviverte.

Stiprų stresą keliantys įvykiai, net ir teigiami (pvz., vestuvės, šeimos pagausėjimas ar išėjimas į pensiją), taip pat gali tapti depresijos trigeriu.

Pokyčiai hormonų pusiausvyroje

Augimas, nėštumas, gimdymas ar menopauzė – visi šie biologiniai pokyčiai smarkiai veikia hormonų balansą ir gali paspartinti depresijos vystymąsi. Pavyzdžiui, pogimdyminė depresija (PPD) dažniausiai pasireiškia mamoms, tačiau simptomų gali patirti ir jų partneriai.

Fizinės ligos ir kitos būklės

Žmonės, turintys tam tikrų sveikatos problemų, gali labiau būti linkę patirti depresiją. Skydliaukės sutrikimai (net ir lengvi) neretai sukelia depresijos požymių, tačiau šie simptomai paprastai išnyksta sureguliavus skydliaukės veiklą. Kai kurios kitos ligos – kaip širdies ar kraujagyslių ligos, neurologiniai sutrikimai, vitaminų trūkumai, hormonų, imuninės sistemos arba tam tikros infekcijos ir net onkologinės ligos – taip pat gali būti susijusios su nuotaikos sutrikimais.

• Neurologiniai degeneraciniai susirgimai
• Insultas
• Vitamino B12 stoka
• Endokrininiai ir autoimuniniai sutrikimai
• Kai kurios virusinės ar kitos infekcijos
• Onkologinės ligos
• Galvos traumos

Metų laikų kaita

Dalis žmonių pastebi, kad depresijos simptomai paūmėja rudens ir žiemos mėnesiais, kai sumažėja saulės šviesos. Tokiu atveju kalbama apie sezoninį nuotaikos sutrikimą, kuris medikų vadinamas sezonine depresija. Dažniausiai simptomai vargina šaltuoju metų laiku, tačiau pasitaiko, kai kai kuriems blogiau būna vasarą.

Žalingos medžiagos

Nikotino ar alkoholio vartojimas dažnai persipina su depresijos simptomais. Kai kurie žmonės gali pradėti rūkyti ar dažniau vartoti alkoholį bandydami sušvelninti slogią nuotaiką, tačiau tokie įpročiai ilgainiui tik pablogina savijautą. Asmenys, turintys priklausomybių, rizikuoja dažniau patirti stiprius depresijos epizodus.

Miego sutrikimai

Blogas ar per trumpas miegas dažnai eina koja kojon su depresija – kuris iš šių sutrikimų atsiranda pirmiau, nustatyti ne visuomet įmanoma. Kai kuriuos žmones užklumpa nemiga dar prieš išsivystant depresijai. Priešingai, esant depresijai, gali keistis ir miego pobūdis – vieni ima nemiegoti, kiti gali miegoti pernelyg ilgai.

Gyvenimo būdo reikšmė

Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir kasdienio gyvenimo rutina turi nemažą poveikį nuotaikai. Tyrimai pastebi, kad subalansuota mityba – daug šviežių daržovių, vaisių, žuvies, gerų riebalų ir mažiau perdirbtų produktų ar pridėtinio cukraus – gali padėti sumažinti depresijos riziką.

Fizinis aktyvumas taip pat naudingas nuotaikai. Pastebėta, kad reguliari mankšta (apie tris kartus per savaitę bent kelis mėnesius) gali reikšmingai sumažinti depresijos simptomus, padėti išvengti atkryčių.

Vaistai ir jų poveikis nuotaikai

Kai kurie vaistai gali turėti nepageidaujamą poveikį nuotaikai. Tai dažniausiai steroidai, kai kurie kraujospūdžio vaistai, kartais – hormoninė kontracepcija. Prieš keičiant ar nutraukiant gydymą visuomet svarbu pasitarti su gydytoju – ypač jei vaistas skirtas depresijai ar kitai lėtinei būklei gydyti.

Gydymo keitimas ar nutraukimas

Nusprendus nebetęsti gydymo, depresijos simptomai gali atsinaujinti. Tyrimai rodo, kad net po visiško ligos remisijos atkrytis įvyksta nemažai daliai žmonių, kurie per greitai atsisako antidepresantų. Pratęsus gydymą mažiausiai pusmetį ar metus po simptomų išnykimo, atkryčio rizika sumažėja.

Ar galima išvengti depresijos trigerių?

Nors išvengti visų trigerių neįmanoma, riziką galima sumažinti. Sveikos gyvensenos palaikymas, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir gera miego higiena – visa tai padeda ne tik bendrai sveikatai, bet ir emocinei savijautai. Svarbu stebėti, kas dažniausiai iššaukia blogą nuotaiką, ir atpažinti pasikartojančius modelius. Jokiais būdais nereikėtų nutraukti gydymo savarankiškai – bet kokie pokyčiai turėtų būti derinami su gydytoju.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Jei jaučiate ilgalaikį liūdesį, nuolatinį nuovargį, praradote susidomėjimą mėgstama veikla ar pastebite kitus stiprius nuotaikos pokyčius, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus. Ypač jei simptomai nepraeina bent dvi savaites.

Santrauka

Didžioji depresija dažniausiai pasireiškia epizodais, o įvairūs gyvenimo įvykiai, sezonų kaita, sveikatos būklės ar net vaistai gali tapti jos trigeriais. Ne visuomet įmanoma numatyti, kada ateis dar vienas epizodas, tačiau atpažinus savo jautrumą tam tikriems veiksniams galima efektyviau pasirūpinti emocine sveikata ir sumažinti atkryčio tikimybę.