15 patarimų, kaip išsaugoti sveiką skydliaukę

Skydliaukės ligomis serga nemaža dalis žmonių visame pasaulyje, tačiau dažnas net nežino apie šį sutrikimą. Moterys rizikuoja susirgti šia liga gerokai dažniau nei vyrai. Dažniausiai pasitaiko dvi priešingos būklės: per aktyvi (hipertirozė) ir nepakankamai aktyvi (hipotirozė) skydliaukė, kurias dažniausiai lemia autoimuniniai procesai organizme.

Skydliaukės sveikata ir kasdieniai įpročiai

Skydliaukės ligų visiškai išvengti neįmanoma, tačiau tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti teigiamos įtakos. Pristatome svarbiausius patarimus, kaip mažinti skydliaukės sutrikimų riziką ir palaikyti jos sveikatą kasdien.

Ribokite cukraus ir perdirbtų maisto produktų vartojimą

Pernelyg didelis saldumynų ir stipriai perdirbto maisto kiekis ne tik išbalansuoja žarnyno mikroflorą, bet ir gali skatinti uždegiminius procesus, didinti autoimuninių susirgimų riziką. Tokie pokyčiai žarnyne lemia didesnį pralaidumą kenksmingoms medžiagoms ir skatina imuninės sistemos hiperaktyvumą. Tai siejama su pagrindinėmis skydliaukės ligomis.

Svarbu suvokti, kad per didelis paprastųjų angliavandenių bei hidrintų riebalų gavimas gali apsunkinti ir cukraus kiekio, ir hormonų pusiausvyrą. Tai ypač aktualu žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, nes neišbalansuotas cukraus kiekis kraujyje glaudžiai susijęs su skydliaukės funkcija.

• Gazuoti ir saldinti gėrimai
• Saldi konditerija, sausainiai, pyragai
• Užkandžiai su daug pridėtinio cukraus
• Balta duona, kepiniai iš perdirbtų miltų
• Kepti greito maisto produktai, gruzdintos bulvytės
• Perdirbti mėsos gaminiai (dešros, šoninė)

Aktyvus gyvenimo būdas

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti skydliaukės hormonų pusiausvyrą. Tyrimai rodo, kad sėdimas gyvenimo būdas mažina T4 lygį kraujyje ir gali tapti hipotirozės rizikos veiksniu. Net paprastas pasivaikščiojimas ar mėgstama fizinė veikla kelis kartus per savaitę turi teigiamos įtakos.

Geriausia derinti vidutinio intensyvumo aerobinius pratimus (apie 150 minučių per savaitę) ir jėgos treniruotes bent du kartus per savaitę. Norint didesnės naudos, galima rinktis aktyvesnes veiklas, pavyzdžiui, bėgimą ar intensyvią mankštą.

Streso valdymas – svarbus prevencijos veiksnys

Nuolatinis stresas stipriai veikia endokrininę sistemą, nes didina kortizolio kiekį. Kortizolis neigiamai veikia skydliaukės veiklą, stabdo hormonų gamybą ir gali sukelti T4 virtimo aktyviu T3 sumažėjimą. Streso mažinimas padeda palaikyti hormonų balansą ir stiprinti bendrą organizmo sveikatą. Rekomenduojama išbandyti šias praktikas:

• Meditacija, ramios kvėpavimo technikos
• Joga ar tai či užsiėmimai
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas
• Vaizdiniai pratimai
• Reguliari mankšta
• Pakankamas miegas

Selenas ir vartojimo ypatumai

Selenas – mineralas, kurio didžiausias kiekis žmogaus organizme kaupiasi būtent skydliaukėje. Jis svarbus hormonų sintezei ir apsaugai nuo oksidacinio streso. Ypač reikšmingas nėščioms, nes gali padėti sumažinti uždegimo ir komplikacijų riziką po gimdymo. Prieš pradedant vartoti papildus, patartina pasitarti su gydytoju, nes per didelis seleno kiekis gali turėti nepageidautinų pasekmių. Dauguma žmonių pakankamą seleno kiekį gauna su maistu, jei jų mityba pilnavertė.

Probiotikai – skydliaukės draugai

Žarnyno mikroflora ir skydliaukė tarpusavyje susijusios. Probiotikų vartojimas padeda palaikyti naudingų bakterijų pusiausvyrą ir gali turėti teigiamos įtakos hormonų gamybai. Fermentuoti maisto produktai (jogurtas, kefyras, kimči, rauginti kopūstai, kombuča, miso) natūraliai prisotina žarnyną „gerosiomis“ bakterijomis ir stiprina imuninę sistemą.

Rūkymo poveikis skydliaukei

Cigaretėse esantys nuodai, ypač tiocianatas, trukdo skydliaukės jodo pasisavinimui, kas silpnina hormonų gamybą. Rūkymas gali išprovokuoti tiek per didelę, tiek nepakankamą skydliaukės veiklą, ir didina komplikacijų, susijusių su tam tikromis skydliaukės ligomis, riziką.

Vitaminas D ir jo svarba hormonų gamybai

Vitaminas D svarbus ne tik kaulams, bet ir skydliaukės funkcijai, nes padeda pavirsti T4 aktyviu T3 hormonu. Jo trūkumas dažnai siejamas su didesne hipotirozės (ypač autoimuninių formų) rizika. Norint užtikrinti pakankamą kiekį, verta vartoti papildus arba reguliariai būti saulėje (tik kelias dešimtis minučių per savaitę). Maisto produktai, kuriuose netrūksta vitamino D, yra riebi žuvis, kiaušiniai, grybai, kepenys, pieno produktai ir stiprinti grūdų gaminiai.

Atsargumas su rentgeno tyrimais

Atliekant dantų, kaklo ar krūtinės rentgeno tyrimus, verta paprašyti specialaus švino kaklo skydelio, kuris saugo jautrią skydliaukės sritį nuo radiacijos poveikio. Tai ypač aktualu dažnai atliekant šios srities tyrimus.

Savikontrolė – kaklo apčiuopa

Namuose galima paprastai patikrinti kaklo sritį – apčiuopiant ar stebint veidrodyje galima pastebėti patinimus ar gumbelius. Pastebėjus bet kokius pokyčius, svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistą. Visgi kai kurie pakitimai būna nepastebimi, tad reguliarių patikrų atsisakyti neverta, ypač jei turite kitų simptomų.

Sojų ir kryžmažiedžių daržovių kiekis maiste

Nors naujausi duomenys rodo, kad sojos dažniausiai nesukelia problemų, itin dideli kiekiai gali sutrikdyti hormonų vaistų (levotiroksino) pasisavinimą – toks maistas turėtų būti valgomas praėjus ne mažiau kaip keturioms valandoms po vaisto vartojimo. Tas pats galioja ir kryžmažiedėms (kopūstinės) daržovėms, kai jų vartojama labai daug. Šios daržovės naudingos sveikatai, bet dideliais kiekiais žmonėms su padidinta rizika gali prisidėti prie hipotirozės išsivystymo. Į šią grupę įeina:

• Brokoliai
• Kopūstai
• Žiediniai kopūstai
• Ropių, ridikų, krapų giminės daržovės
• Kale, rucola, lapiniai kopūstai, brusekiniai kopūstai
• Krienai

Celiakijos ryšys ir skydliaukė

Autoimuninės kilmės celiakija dažnai pastebima tarp žmonių, jau sergančių autoimuninėmis skydliaukės ligomis. Sergant celiakija, žarnynas blogiau įsisavina mineralus, ypač jodą ir seleną, kurie būtini sklandžiai hormonų gamybai. Kai kuriais atvejais, sumažinus ar išvengus glitimo vartojimo, galima pristabdyti komplikacijų atsiradimą ir pagerinti būklę, tačiau tokie pokyčiai turi būti derinami su gydytoju.

Pajutus, kad galimai netoleruojamas glitimas ar įtariant celiakiją, svarbu kuo greičiau kreiptis profesionalios konsultacijos – savavališkai keisti mitybą nerekomenduojama.

Patarimai branduolinės grėsmės atveju

Kalio jodidas gali būti naudojamas tik ypatingomis progomis (branduolinės avarijos atveju), nes paprastomis sąlygomis jo vartoti nereikia. Jis apsaugo skydliaukę, jei į aplinką patenka radioaktyvusis jodas. Tokiu atveju šį preparatą reikia vartoti tik pagal gydytojų, atsakingų už visuomenės saugumą, nurodymus. Nepiktnaudžiaukite – savitoreguliacija gali sukelti papildomų problemų, tarp jų – esamų ligų paūmėjimą.

Fluoras ir perchloratai – ar verta nerimauti?

Kai kurios studijos iškelia galimą ryšį tarp geriamo vandens fluoravimo ir padidintos hipotirozės rizikos. Kol nepatvirtinta aiški sąsaja, rekomenduojama nepervertinti šio veiksnio, tačiau savo sveikata susirūpinusiems verta pasitarti su medikais.

Perchloratai – vandenyje, tam tikrose maisto grandinėse randamos medžiagos, galinčios mažinti jodo pasisavinimą. Jei naudojate šulinio vandenį ar gyvenate teritorijose, kur gali būti teršalų, pasitikrinkite vandens kokybę arba domėkitės nustatytomis leistinomis ribomis.

Konsultacijos ir profilaktika

Reguliarios medicininės apžiūros – svarbus būdas laiku įvertinti skydliaukės būklę, ypač jei jūsų šeimoje jau pasitaikė šios srities ligų. Gydytojai gali patarti, kaip stebėti simptomus ar sudaryti išsamų hormonų tyrimo planą.

Išvados

Skydliaukės ligų prevencija glaudžiai susijusi su sveikais kasdieniais įpročiais: subalansuota mityba, fiziniu aktyvumu, atsisakymu žalingų įpročių ir pakankama vitaminų bei mikroelementų pusiausvyra. Papildai (seleną, probiotikus, vitaminą D) verta vartoti tik pasitarus su specialistu. Stebėdami savo sveikatą ir reguliariai lankydamiesi pas gydytoją, galite sumažinti ne tik skydliaukės, bet ir kitų autoimuninių ligų riziką. Sveika gyvensena svarbi visiems, kad ir kokių rizikos veiksnių turėtumėte.