Rankų pulsavimas : priežastys ir gydymas
Sužinosite
- Sudirgę kaklo nervai gali sukelti rankos pulsavimą
- Kas dar galėtų sukelti jūsų rankos pulsavimą?
- Brachialinio rezginio trauma
- Kalcifinė rotatorių sausgyslių tendinitas
- Kaklinė radikulopatija
- Ehlerso-Danlos sindromas (EDS)
- Facetinių sąnarių sindromas
- Facetų sinovinė cista
- Kaklo disko išvarža
- Šoninis epikondilitas (tenisininko alkūnė)
- Medialinis epikondilitas (golfo žaidėjo alkūnė)
- Suspaustas nervas petyje
- Radialinio nervo paralyžius
- Stuburo nestabilumas
- Krūtinės ląstos cista
- Krūtinės ląstos disko degeneracinė liga
- Krūtinės angos sindromas
Pacientus dažnai nustebina, kai jie sužino, kad jų jaučiamas simptomas tam tikroje kūno vietoje iš tikrųjų nesusijęs su ta vieta. Rankos yra puikus to pavyzdys. Jei jūsų ranka kartais jaučiasi įtempta, o raumenys trūkčioja arba pulsuoja, šis diskomfortas gali neturėti nieko bendra su pačia ranka. Iš tikrųjų, daug labiau tikėtina, kad tai sukelia kaklo nervų problema. Įdomiausia tai, kad jūs galite visiškai nejausti jokių kaklo simptomų. Kaip tai įmanoma?
Visų pirma, reikėtų suprasti, kad nervai, atsakingi už rankos raumenų veiklą, kyla iš kaklinės stuburo dalies. Pažvelkime į tai atidžiau.
Sudirgę kaklo nervai gali sukelti rankos pulsavimą
Daugeliui pacientų sudirgę kaklo nervai nesukelia jokių pastebimų simptomų pačiame kakle. Kartais vieninteliai šių problemų požymiai pasireiškia rankos raumenyse kaip įtampa, pulsavimas ar abu simptomai kartu. Nors toks rankos diskomfortas gali būti erzinantis, ypač jei jis pasikartoja, dažnai į tai nekreipiama dėmesio. Tačiau ignoruoti šį signalą nereikėtų, nes jis gali reikšti rimtesnę kaklo problemą.
Šie ryšiai tarp kūno dalių susiformuoja dar embriono stadijoje, kai kaklas, petys ir ranka vystosi kartu su nervų sistema, jungiančia kaklą ir ranką. Todėl, kai nervas kakle yra sudirgęs arba pažeistas, simptomai, tokie kaip pulsavimas, skausmas ar įtampa, gali pasireikšti bet kurioje nervų šakos vietoje nuo peties iki pat pirštų.
Kodėl reikia gydyti sudirgusius kaklo nervus
Jei kaklo nervų problemos nėra sprendžiamos, jos gali sukelti rimtesnes rankos problemas, pavyzdžiui, sausgyslių plyšimus (pvz., tenisininko ar golfo žaidėjo alkūnę). Kodėl sausgyslės? Raumenys yra prijungti prie kaulų per sausgysles ir juda nervų signalų dėka. Kai nervai yra sudirgę, raumenų veikla sutrinka – tam tikros raumenų dalys „atsijungia“. Dėl to atsiranda įtempti trigeriniai taškai, kurie traukia sausgyslių jungtis tarp raumenų ir kaulų, sukeldami sausgyslių uždegimą, kuris laikui bėgant gali progresuoti į plyšimus.
Pavyzdžiui, pacientai, turintys lėtinę tenisininko alkūnę, dažnai iš tikrųjų kenčia nuo kaklo nervų suspaudimo kaklinėje stuburo dalyje (C6 arba C7 srityje), nes šie nervai kontroliuoja dilbio raumenis. Nors simptomai pasireiškia dilbio raumenyse, pagrindinė problema slypi kakle. Šią situaciją gerai supranta intervencinės ortopedijos gydytojai, kurie nustato ir gydo ne tik rankos simptomus, bet ir jų priežastį.
Kaip gydyti rankos pulsavimą ir kaklo nervų problemas naudojant ortobiologinius metodus
Dažnai chirurgija, skirta sumažinti rankos įtampą, apima alkūnės sausgyslės pjovimą. Tačiau žinant, kad kaklo nervai dažnai yra tikroji problema, tokia operacija nebūtų tinkama. Daugelis pacientų po operacijos vis tiek jaučia skausmą ar pulsavimą, nes chirurgija neišsprendė pagrindinės problemos.
Net jei rankos simptomai iš tikrųjų kyla dėl lokalių problemų, pavyzdžiui, tenisininko alkūnės, tyrimai rodo, kad chirurginis gydymas nėra veiksmingesnis nei konservatyvus. Mūsų patirtis rodo, kad ortobiologiniai metodai, pavyzdžiui, gydymas trombocitais praturtinta plazma (PRP), yra efektyvūs gydant sausgyslių problemas. Jei problema kyla dėl sudirgusių kaklo nervų, šie taip pat gali būti gydomi specialiomis trombocitų injekcijomis.
Rankos pulsavimas, ypač naktimis, gali būti erzinantis, tačiau dažniausiai jis nėra tiesiogiai susijęs su ranka. Daugeliu atvejų tai signalas, kad reikėtų patikrinti kaklą. Svarbiausia – neleiskite chirurgui operuoti rankos, prieš tai neatlikę išsamaus kaklo tyrimo, ir kreipkitės į specialistą, kad sužinotumėte apie nechirurginius gydymo būdus.
Kas dar galėtų sukelti jūsų rankos pulsavimą?
Brachialinio rezginio trauma
Brachialinis rezginys apima penkis nervų šaknis nuo C5 iki T1. Šio rezginio traumos gali būti nuo lengvų iki sunkių ir dažnai atsiranda kartu su kitomis traumomis, todėl jų diagnozė yra sudėtinga.
Tačiau šio nervų rezginio pažeidimas gali paveikti visos rankos ir dilbio judėjimą. Šią temą reikėtų nagrinėti detaliau, įskaitant simptomus, diagnozę ir gydymo būdus.
Kalcifinė rotatorių sausgyslių tendinitas
Kalcifinė rotatorių sausgyslių tendinitas – tai dažna, tačiau dažnai netinkamai suprantama peties būklė, kuri pasižymi kalcio kristalų kaupimu rotatorių sausgyslėse. Ši būklė sukelia stiprų skausmą ir riboja judėjimą. Nors dažnai atsiranda staiga, jos priežastys ir eiga yra susijusios su biologiniais procesais, genetika ir galbūt gyvenimo būdo veiksniais.
Kaklinė radikulopatija
Dažni kaklinės radikulopatijos simptomai apima kaklo, rankos ir peties skausmą, plintantį iki pirštų, taip pat tirpimą, dilgčiojimą ir silpnumą. Ši būklė atsiranda, kai kaklo nervai tampa sudirgę ar suspausti. Dažniausios priežastys yra stuburo diskų pažeidimai ar uždegimas.
Ehlerso-Danlos sindromas (EDS)
EDS – tai paveldima jungiamojo audinio liga, paveikianti odą, sausgysles ir raiščius. Šis sindromas gali labai skirtis savo požymiais ir simptomais. Dažniausiai pažeidžiama oda, sąnariai ir kraujagyslės. Trijų dažniausių tipų – hipermobiliojo, klasikinio ir kraujagyslinio – gydymo galimybės apima kaulų čiulpų koncentratą ir PRP injekcijas.
Facetinių sąnarių sindromas
Kaklo facetinių sąnarių pažeidimas arba uždegimas gali sukelti kaklo, pečių ir galvos skausmą. Dažniausiai tai pasitaiko po kaklo traumų, pavyzdžiui, „plaktuko“ smūgio arba po kaklo slankstelių sujungimo operacijų.
Facetų sinovinė cista
Sinovinės cistos – tai skysčių pripildytos kapsulės, susiformuojančios stuburo facetų sąnariuose. Šios cistos dažnai atsiranda dėl sąnarių degeneracijos ir gali sukelti įvairių simptomų, įskaitant skausmą ar silpnumą.
Kaklo disko išvarža
Tarpkaklinio disko išvarža atsiranda, kai minkštasis disko branduolys išsiveržia per jo išorinį sluoksnį, suspausdamas šalia esančius nervus. Tai gali sukelti skausmą, silpnumą ar dilgčiojimą rankoje.
Šoninis epikondilitas (tenisininko alkūnė)
Ši trauma dažniausiai atsiranda dėl dilbio raumenų pertempimo ir paveikia šoninės alkūnės kaulo vietą. Tai sukelia skausmą ir jautrumą išorinėje alkūnės dalyje, ypač atliekant pasikartojančius riešo ir dilbio judesius.
Medialinis epikondilitas (golfo žaidėjo alkūnė)
Ši būklė apima skausmą ar jautrumą vidinėje alkūnės dalyje, dažniausiai dėl pertempimo judesių, tokių kaip kamuolio metimas ar atsuktuvų naudojimas.
Suspaustas nervas petyje
Suspaustas nervas peties srityje gali sukelti stiprų skausmą ir judėjimo apribojimus. Šios būklės priežastys gali būti peties patologijos arba kaklo nervų problemos. Gydymo metodai priklauso nuo konkrečios priežasties.
Radialinio nervo paralyžius
Radialinis nervas – didžiausias viršutinės galūnės nervas, prasidedantis petyje ir keliaujantis per dilbį iki riešo galo. Jis jungiasi su nervų šaknimis nuo C5 iki T1. Radialinio nervo paralyžius atsiranda dėl šio nervo pažeidimo, kuris sukelia raumenų, kuriuos nervas inervuoja, silpnumą. Dažniausias klinikinis požymis – „pakritęs riešas“ (negalėjimas ištiesti riešo). Radialinis nervas inervuoja daugelį viršutinės rankos ir dilbio raumenų. Pažeidimo atveju nervų atsigavimo trukmė gali labai skirtis: nuo kelių savaičių iki metų, priklausomai nuo traumos sunkumo.
Stuburo nestabilumas
Stuburo nestabilumas atsiranda, kai stuburas nesugeba išlaikyti normalios struktūros ir funkcijos veikiant įprastoms apkrovoms. Priežastys gali būti traumos, degeneraciniai pakitimai, infekcijos, augliai ar įgimtos anomalijos. Sveikame stubure kaulai, diskai, raiščiai ir raumenys dirba kartu, apsaugodami nugaros smegenis ir nervų šaknis. Nestabilumo atveju stuburo atraminės struktūros gali būti pažeistos, o tai sukelia nenormalų judėjimą ir papildomą stresą nugaros smegenims bei nervams.
Krūtinės ląstos cista
Cistos yra uždaros ertmės, kuriose kaupiasi skystis, dujos ar pusiau skysta medžiaga. Jos gali atsirasti įvairiose kūno vietose, įskaitant organus, audinius ir kaulus. Cistos gali būti gerybinės (nepiktybinės) arba piktybinės. Krūtinės ląstos stuburo cistos – tai cistos, susidariusios stuburo srityje, esančioje tarp kaklo ir apatinės nugaros dalies. Jų priežastys apima obstrukcijas, infekcijas, lėtinius uždegimus, nestabilumą ar ląstelių anomalijas.
Krūtinės ląstos disko degeneracinė liga
Ši būklė apibūdina laipsnišką krūtinės ląstos stuburo diskų nusidėvėjimą, kuris sukelia skausmą, silpnumą, raumenų spazmus ir ribotą judesių amplitudę. Degeneracinė disko liga gali pasireikšti bet kuriame stuburo lygyje, tačiau krūtinės ląstos srityje dažniausiai pažeidžiami apatiniai segmentai (nuo T7 iki T12). Ši liga dažniausiai pasitaiko žmonėms trečiajame ar ketvirtajame gyvenimo dešimtmetyje.
Krūtinės angos sindromas
Krūtinės anga – tai sritis aplink raktikaulį, kur kaklo nervai susitinka su kraujagyslėmis, kurios aprūpina viršutinę galūnę (petį ir ranką). Čia praeina subklavinės arterijos ir venos bei brachialinis rezginys. Krūtinės angos sindromą sukelia šių struktūrų suspaudimas. Diagnozuoti šią būklę galima klausantis paciento anamnezės ir atliekant fizinę apžiūrą, nors kartais reikia ir detalesnių tyrimų, pavyzdžiui, rentgeno.