Apsinuodijimas maistu: simptomai, priežastys ir gydymas
Sužinosite
- Maisto apsinuodijimo simptomai
- Maisto apsinuodijimo priežastys
- Virusai, sukeliantys maisto apsinuodijimą
- Virusai, sukeliantys maisto apsinuodijimą
- Dažniausi maisto apsinuodijimo šaltiniai
- Maisto apsinuodijimo gydymas
- Ką reikėtų valgyti apsinuodijus maistu?
- Kaip diagnozuojamas maisto apsinuodijimas?
- Kas turi didžiausią riziką apsinuodyti maistu?
- Kaip išvengti maisto apsinuodijimo?
- Kaip saugiai tvarkyti maistą?
Maisto kilmės ligos, geriau žinomos kaip maisto apsinuodijimas, atsiranda suvalgius užteršto, sugedusio arba toksiško maisto. Dažniausi simptomai – pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
Nors maisto apsinuodijimas yra nemalonus, dažniausiai jis nėra pavojingas gyvybei. Dauguma žmonių visiškai pasveiksta per kelias dienas, net ir be gydymo.
Maisto apsinuodijimas yra gana dažnas reiškinys. Kasmet juo suserga apie vienas iš septynių žmonių.
Maisto apsinuodijimo simptomai
Jei apsinuodijote maistu, tai dažniausiai neliks nepastebėta. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo infekcijos šaltinio, tačiau dažniausiai pasitaiko šie požymiai:
- pilvo spazmai
- viduriavimas
- pykinimas
- vėmimas
- apetito praradimas
- lengvas karščiavimas
- silpnumas
- galvos skausmas
Tačiau kai kurie simptomai gali rodyti pavojingą sveikatos būklę. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia:
- viduriavimas, trunkantis ilgiau nei tris dienas
- kūno temperatūra aukštesnė nei 38,9°C
- regėjimo ar kalbos sutrikimai
- sunkus dehidratacijos požymiai, tokie kaip:
- sausas burnos gleivinės
- mažas ar visiškai sustojęs šlapimo išsiskyrimas
- sunkumas išlaikyti skysčius organizme
- kraujas šlapime
Kiek trunka maisto apsinuodijimas?
Simptomų atsiradimo laikas priklauso nuo infekcijos šaltinio ir gali svyruoti nuo 30 minučių iki 8 savaičių. Tačiau dauguma atvejų išnyksta per vieną savaitę, nepriklausomai nuo to, ar buvo taikytas gydymas.
Maisto apsinuodijimo priežastys
Dauguma maisto apsinuodijimų atsiranda dėl šių trijų pagrindinių veiksnių:
- bakterijų
- parazitų
- virusų
Šie patogenai gali būti beveik visuose maisto produktuose. Tačiau dažniausiai aukšta temperatūra gaminimo metu sunaikina juos prieš patenkant į organizmą. Todėl žali produktai, kurie nėra termiškai apdorojami, dažniausiai sukelia apsinuodijimą.
Kartais maistas gali užsiteršti sąlyčiu su išmatomis ar vėmalais, pavyzdžiui, jei užsikrėtęs žmogus ruošia maistą neplautomis rankomis.
Dažniausiai užteršti maisto produktai
Tam tikri maisto produktai yra dažniausios apsinuodijimo priežastys:
- mėsa
- kiaušiniai
- pieno produktai
- vanduo
Bakterijos – dažniausia maisto apsinuodijimo priežastis
Bakterijos yra pagrindinis maisto apsinuodijimo sukėlėjas. Dažniausiai apsinuodijimą sukeliančios bakterijos:
- E. coli (ypač Shiga toksiną gaminanti E. coli – STEC)
- Listeria monocytogenes
- Salmonella
- Campylobacter
- Clostridium botulinum
- Staphylococcus aureus
- Shigella
- Vibrio vulnificus
Iš šių bakterijų Salmonella yra dažniausias bakterinis apsinuodijimo sukėlėjas. Kasmet nuo Salmonella infekcijos suserga apie 1,35 milijono žmonių, iš kurių 26 500 patenka į ligonines.
Parazitai
Nors parazitai sukelia maisto apsinuodijimus rečiau nei bakterijos, kai kurios parazitinės infekcijos yra itin pavojingos. Dažniausi maistu plintantys parazitai:
- Toxoplasma gondii
- Giardia lamblia
- įvairūs kaspinuočiai:
- jautinis kaspinuotis (Taenia saginata)
- kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium)
- žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum)
- Cryptosporidium
- Ascaris lumbricoides (apvaliosios kirmėlės)
- Kepeninės ir plaučių siurbikės (Opisthorchiidae, Paragonimus)
- Enterobiasis (spalinės)
- Trichinella
Tarp jų Toxoplasma gondii yra viena iš dažniausių mirtinų maisto kilmės infekcijų priežasčių. Šis parazitas taip pat gali būti aptinkamas kačių kraiko dėžėse.
Kai kurie parazitai gali ilgą laiką gyventi žmogaus virškinimo trakte ir nesukelti akivaizdžių simptomų. Tačiau nėščios moterys ir silpnesnę imuninę sistemą turintys asmenys yra labiau pažeidžiami sunkių komplikacijų, jei jų organizme apsigyvena šie parazitai.
Virusai, sukeliantys maisto apsinuodijimą
Maisto apsinuodijimą gali sukelti ir virusai. Dažniausi iš jų:
- Norovirusas (dar vadinamas Norwalk virusu)
- Rotavirusas
- Astrovirusas
- Sapovirusas
- Hepatito A virusas
Iš visų virusų norovirusas yra dažniausia virusinio maisto apsinuodijimo priežastis. Kasmet jis sukelia nuo 19 iki 21 milijono vėmimo ir viduriavimo atvejų. Nors retais atvejais infekcija gali būti mirtina, dauguma žmonių pasveiksta be rimtų komplikacijų.
Kiti virusai sukelia panašius simptomus, tačiau pasitaiko rečiau.
Virusai, sukeliantys maisto apsinuodijimą
Maisto apsinuodijimą gali sukelti ir virusai. Dažniausi iš jų:
- Norovirusas (dar vadinamas Norwalk virusu)
- Rotavirusas
- Astrovirusas
- Sapovirusas
- Hepatito A virusas
Iš visų virusų norovirusas yra dažniausia virusinio maisto apsinuodijimo priežastis. Kasmet jis sukelia nuo 19 iki 21 milijono vėmimo ir viduriavimo atvejų. Nors retais atvejais infekcija gali būti mirtina, dauguma žmonių pasveiksta be rimtų komplikacijų.
Kiti virusai sukelia panašius simptomus, tačiau pasitaiko rečiau.
Dažniausi maisto apsinuodijimo šaltiniai
Toliau pateikiama dažniausiai pasitaikančių maisto apsinuodijimo sukėlėjų, jų simptomų atsiradimo trukmės ir galimų užsikrėtimo šaltinių lentelė:
| Sukėlėjas | Simptomų pasireiškimo laikas | Užsikrėtimo šaltiniai |
|---|---|---|
| Ascaris lumbricoides (apvaliosios kirmėlės) | Retai sukelia akivaizdžius simptomus | Daržovės, augusios užterštoje dirvoje |
| Astrovirusas | 4-5 dienos | Užterštas vanduo |
| Campylobacter | 2-5 dienos | Žalia arba nepakankamai iškepta vištiena, nepasterizuotas pienas, užterštas vanduo |
| Clostridium botulinum | 18-36 valandos | Žali konservuoti produktai (pvz., žalios pupelės, grybai), konservuota tuno žuvis, fermentuota žuvis, kumpis, dešra, naminiai konservai |
| Cryptosporidium | 2-10 dienų (vidutiniškai 7 dienos) | Švieži vaisiai, sultys, daržovės, nepasterizuotas obuolių sidras, nepasterizuotas pienas, užterštas vanduo |
| Diphyllobothrium latum (žuvinis kaspinuotis) | Retai sukelia akivaizdžius simptomus | Žalia arba nepakankamai iškepta žuvis |
| E. coli | 3-4 dienos | Žalia arba nepakankamai iškepta jautiena, žalios salotos, kitos daržovės, daigai, nepasterizuotas pienas, užterštas vanduo |
| Enterobiasis (spalinės) | Retai sukelia akivaizdžius simptomus | Užsikrėsti galima per užterštus paviršius, kontaktuojant su užsikrėtusiais žmonėmis arba netinkamai ruošiant maistą |
| Giardia lamblia | 1-2 savaitės | Užterštoje dirvoje augintos daržovės, užteršta mėsa, užterštas vanduo |
| Hepatito A virusas | 15-50 dienų | Šaldytos uogos, daržovės, nepakankamai termiškai apdorotos jūros gėrybės, užterštas vanduo |
| Listeria monocytogenes | 2 savaitės | Nepasterizuoti pieno produktai, melionai, daigai, rūkytos mėsos gaminiai, rūkyta žuvis |
| Norovirusas | 1-3 dienos | Austrės ir kitos jūros gėrybės, lapiniai žalumynai, švieži vaisiai, užterštas vanduo |
| Opisthorchiidae (kepeninė siurbikė) | Retai sukelia akivaizdžius simptomus | Žalia arba nepakankamai iškepta žuvis, vėžiai |
| Paragonimus (plaučių siurbikė) | 2-15 dienų | Žalias, nepakankamai iškeptas, sūdytas ar raugintas vėžių arba krabų mėsa |
| Rotavirusas | 3-7 dienos | Jūros gėrybės, salotos, užterštas ledas |
| Salmonella | 6 valandos – 6 dienos | Žalia arba nepakankamai iškepta paukštiena, kiaušiniai, švieži vaisiai ir daržovės, užterštas vanduo |
| Sapovirusas | Per 1 savaitę | Austrės, moliuskai, užterštas vanduo |
| Shigella | 1-2 dienos (kartais iki 7 dienų) | Žalios daržovės, šaltieji patiekalai (pvz., tuno salotos, bulvių salotos), sumuštiniai, užterštas vanduo |
| Staphylococcus aureus | 30 minučių – 8 valandos | Pyragai, kreminiai kepiniai, pjaustyta mėsa, šaltieji patiekalai, sumuštiniai |
| Taenia saginata (jautinis kaspinuotis) | Retai sukelia akivaizdžius simptomus | Žalia arba nepakankamai iškepta jautiena |
| Taenia solium (kiaulinis kaspinuotis) | Retai sukelia akivaizdžius simptomus | Žalia arba nepakankamai iškepta kiauliena |
| Toxoplasma gondii | Retai sukelia akivaizdžius simptomus | Nepakankamai termiškai apdorotos jūros gėrybės, užterštas vanduo, dažniausiai perduodama per kontaktą su kačių išmatomis |
| Trichinella | 1-2 dienos (virškinimo simptomai), 2-15 dienų (kiti simptomai) | Žalia arba nepakankamai iškepta mėsa (ypač kiauliena ir laukinių gyvūnų mėsa) |
| Vibrio vulnificus | 24 valandos | Žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos jūros gėrybės, ypač austrės |
Maisto apsinuodijimo gydymas
Daugeliu atvejų maisto apsinuodijimas gali būti gydomas namuose.
Pagrindiniai gydymo būdai:
- Pakankamas skysčių vartojimas – elektrolitų turintys sportiniai gėrimai, vaisių sultys ar kokosų vanduo gali padėti atstatyti skysčių balansą.
- Vengti kofeino – kofeinas gali dar labiau dirginti virškinimo traktą. Vietoj to galima gerti žolelių arbatas, tokias kaip ramunėlių, pipirmėčių ar kiaulpienių arbata.
- Vaistai be recepto – viduriavimą mažinantys vaistai, tokie kaip loperamidas ar Pepto-Bismol, gali padėti valdyti simptomus. Tačiau prieš vartojant tokius vaistus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Receptiniai vaistai
Kai kuriais atvejais, ypač jei pacientas yra pagyvenęs, nėščia moteris arba turi nusilpusią imuninę sistemą, gali prireikti antibiotikų ar antiparazitinių vaistų, priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo. Jei simptomai nepraeina ar stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Ką reikėtų valgyti apsinuodijus maistu?
Kai viduriavimas ir vėmimas praeina, reikėtų palaipsniui grįžti prie įprastos mitybos, pradedant lengvai virškinamais, mažai riebalų turinčiais ir švelniais maisto produktais, tokiais kaip:
- sūrūs krekeriai
- skrudinta duona
- želė
- bananai
- ryžiai
- avižiniai dribsniai
- virtos bulvės be prieskonių
- virtos daržovės
- vištienos sultinys
- negazuoti gėrimai be kofeino, pavyzdžiui, imbierinis limonadas
- praskiestos vaisių sultys
- sportiniai gėrimai
Kokio maisto reikėtų vengti?
Norint išvengti papildomo virškinimo sutrikimo, net jei jaučiatės geriau, rekomenduojama vengti sunkiau virškinamų produktų:
- pieno produktų, ypač pieno ir sūrio
- riebaus maisto
- keptų produktų
- stipriai pagardinto maisto
- daug cukraus turinčio maisto
- aštrių patiekalų
Taip pat reikėtų vengti:
- kofeino – jis gali dirginti virškinimo traktą
- alkoholio – gali apsunkinti skysčių balansą organizme
- nikotino – gali dar labiau pabloginti virškinimo sistemos veiklą
Kaip diagnozuojamas maisto apsinuodijimas?
Gydytojas gali nustatyti maisto apsinuodijimą pagal simptomus.
Jei liga yra sunki, gali būti atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai – padeda nustatyti infekcijos sukėlėją.
- Išmatų tyrimai – leidžia nustatyti bakterijas, virusus ar parazitus.
- Maisto tyrimai – gali būti atliekami siekiant išsiaiškinti užterštą produktą.
- Šlapimo tyrimas – padeda įvertinti, ar nėra dehidratacijos požymių.
Kas turi didžiausią riziką apsinuodyti maistu?
Maisto apsinuodijimas gali pasireikšti bet kam, tačiau tam tikros žmonių grupės yra labiau pažeidžiamos:
- Žmonės su nusilpusia imunine sistema – turintys autoimuninių ligų ar vartojantys imunitetą slopinančius vaistus yra didesnėje rizikoje susirgti sunkesne infekcijos forma.
- Nėščios moterys – nėštumo metu organizme vyksta metabolizmo ir kraujotakos pokyčiai, kurie gali padidinti apsinuodijimo pavojų.
- Vyresnio amžiaus suaugusieji – žmonės, vyresni nei 65 metų, turi silpnesnį imuninį atsaką, todėl jų organizmas gali sunkiau kovoti su infekcija.
- Maži vaikai – vaikų iki 5 metų imuninė sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi, todėl jie lengviau dehidratuoja dėl viduriavimo ir vėmimo.
Kaip išvengti maisto apsinuodijimo?
Geriausias būdas išvengti apsinuodijimo maistu – laikytis tinkamos higienos ir atsargiai elgtis su produktais, kurie gali būti užteršti.
Maisto produktai, dažniausiai sukeliantys apsinuodijimą:
- mėsa
- paukštiena
- kiaušiniai
- jūros gėrybės
Maisto apsinuodijimas gali kilti valgant šiuos produktus nepakankamai termiškai apdorotus arba netinkamai laikant maisto ruošimo aplinką švarią.
Kiti pavojingi produktai:
- sušiai ir kita žalia žuvis
- dešros, karšti sumuštiniai – jei nėra tinkamai pašildyti
- malta jautiena – gali turėti bakterijų iš kelių skirtingų gyvūnų
- nepasterizuotas pienas, sūris ir sultys
- neplauti vaisiai ir daržovės
Kaip saugiai tvarkyti maistą?
Norint sumažinti apsinuodijimo maistu riziką, rekomenduojama laikytis šių principų:
- Plauti rankas prieš ruošiant ir valgant maistą.
- Tinkamai laikyti ir sandarinti maisto produktus.
- Gerai termiškai apdoroti mėsą ir kiaušinius.
- Dezinfekuoti paviršius ir įrankius, kurie kontaktavo su žalia mėsa ar kitais pavojingais produktais.
- Plauti vaisius ir daržoves prieš juos vartojant.
Laikantis šių saugumo priemonių, galima žymiai sumažinti apsinuodijimo maistu riziką ir išvengti sunkių sveikatos problemų.
Sveikaakis.lt – tai sveikatos naujienų ir patarimų portalas, kuriame galite rasti naudingų patarimų ir sužinoti apie galimas sveikatos rizikas.