Apsinuodijimas maistu

Apsinuodijimas maistu – tai virškinamojo trakto sudirginimas arba infekcija, kylanti suvartojus netinkamą maistą ar gėrimus. Dažniausiai ši būklė išsivysto tada, kai maiste ar skysčiuose būna patogeninių bakterijų, virusų ar parazitų. Rečiau apsinuodijimą gali sukelti ir kenksmingos cheminės medžiagos, patekusios į maistą.

Tinkamas maisto laikymas, paruošimas ir terminis apdorojimas yra vieni svarbiausių būdų sumažinti apsinuodijimo maistu riziką.

Kaip pasireiškia ir kiek trunka apsinuodijimas maistu

Daugeliu atvejų apsinuodijimas maistu prasideda staiga ir trunka palyginti neilgai – dažniausiai simptomai išnyksta per kelias dienas ar trumpiau nei savaitę. Dauguma žmonių pasveiksta be specialaus gydymo. Vis dėlto kai kuriais atvejais liga gali užsitęsti arba sukelti rimtesnių sveikatos komplikacijų.

Apsinuodijimu maistu gali susirgti bet kuris žmogus, tačiau tam tikros žmonių grupės yra labiau pažeidžiamos ir dažniau patiria sunkesnius simptomus:

• vyresnio amžiaus asmenys
• kūdikiai ir vaikai
• nėščiosios
• žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi

Šiems asmenims apsinuodijimas maistu dažniau gali komplikuotis ir reikalauti medicininės priežiūros.

Apsinuodijimas maistu ir virusinis gastroenteritas: pagrindiniai skirtumai

Virusinis gastroenteritas, dažnai vadinamas „skrandžio gripu“, paprastai išsivysto užsikrėtus virusu nuo kito sergančio žmogaus. Tuo tarpu apsinuodijimas maistu dažniausiai siejamas su nepakankamai termiškai apdorotu maistu arba maistu, kuris per ilgai buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pavyzdžiui, ne šaldytuve.

Abu sutrikimai gali sukelti panašius simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Vis dėlto yra keletas požymių, padedančių atskirti šias būkles.

Simptomų pradžia

Apsinuodijimo maistu požymiai dažniausiai pasireiškia gana greitai – maždaug po 2–6 valandų nuo užkrėsto maisto suvartojimo. Tuo tarpu virusinio gastroenterito simptomai dažniausiai išryškėja tik po 1–2 parų nuo kontakto su virusu.

Ligos trukmė ir intensyvumas

Apsinuodijimas maistu paprastai pasireiškia staigiais ir intensyviais simptomais, kurie gana greitai praeina. Virusinis gastroenteritas dažniau tęsiasi kelias dienas ar net ilgiau. Be to, sergant virusiniu gastroenteritu rečiau pasitaiko tokie simptomai kaip karščiavimas ar šaltkrėtis, kurie dažniau būdingi apsinuodijimui maistu.

Apsinuodijimo maistu simptomai

Dažniausiai pasireiškiantys apsinuodijimo maistu požymiai ir simptomai yra šie:

• viduriavimas, įskaitant ir viduriavimą su kraujo priemaišomis
• vėmimas
• pilvo skausmas ir pykinimas
• galvos skausmas
• karščiavimas

Jeigu apsinuodijimas maistu yra sunkesnės formos, pavyzdžiui, susijęs su botulizmu ar apsinuodijimu žuvimi ar jūros gėrybėmis, gali pasireikšti ir papildomi simptomai:

• neryškus matymas
• dilgčiojimas ar nejautra odoje
• bendras silpnumas
• paralyžius

Tokie požymiai laikomi pavojingais, todėl jiems atsiradus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba vykti į skubiosios pagalbos skyrių.

Kada po apsinuodijimo maistu prasideda vėmimas?

Simptomų atsiradimo laikas priklauso nuo konkretaus mikroorganizmo ar kito veiksnio, sukėlusio apsinuodijimą. Dažniausiai pirmieji požymiai pasireiškia praėjus maždaug 2–6 valandoms po užkrėsto maisto suvartojimo. Tačiau kai kuriais atvejais simptomai gali pasireikšti ir vėliau.

Apytiksliai simptomų pradžios laikotarpiai pagal sukėlėją:

• Campylobacter – po 2–5 dienų
• Escherichia coli (E. coli) – dažniausiai po 3–4 dienų
• Listeria – per laikotarpį iki 2 savaičių
• Salmonella – nuo 6 valandų iki 6 dienų
• Staphylococcus aureus – nuo 30 minučių iki 8 valandų
• Clostridium – nuo 6 iki 36 valandų
• Vibrio – per 24 valandas
• Norovirusas – per 12–48 valandas
• Hepatito A virusas – per 15–50 dienų

Kiek laiko trunka apsinuodijimas maistu?

Daugeliu atvejų apsinuodijimas maistu praeina gana greitai. Dažniausiai savijauta pagerėja per 12–48 valandas, nors simptomų trukmė gali skirtis priklausomai nuo sukėlėjo ir individualios organizmo reakcijos.

Apsinuodijimo maistu priežastys

Apsinuodijimą maistu gali sukelti įvairūs mikroorganizmai – bakterijos, virusai ir parazitai. Taip pat tam tikrais atvejais kaltos gali būti cheminės medžiagos.

Bakterijos

Bakterijos ypač greitai dauginasi, kai maistas laikomas temperatūroje nuo maždaug 4 iki 60 °C. Norint sumažinti apsinuodijimo riziką, šaldytuve turėtų būti palaikoma žemesnė nei 4 °C temperatūra. Taip pat labai svarbu tinkamai termiškai apdoroti maistą – jo vidinė temperatūra turėtų viršyti 60 °C, nes tai sunaikina daugumą bakterijų.

Dažniausios bakterijos, sukeliančios apsinuodijimą maistu:

• Campylobacter – randama užterštame arba netinkamai apdorotame maiste ir gėrimuose
• Escherichia coli (E. coli) – dažniausiai aptinkama žaliose daržovėse ir nepakankamai iškeptoje mėsoje
• Listeria – gali būti perdirbtuose mėsos gaminiuose ir minkštuosiuose sūriuose
• Salmonella – dažna nepakankamai termiškai apdorotoje paukštienoje ir žaliuose kiaušiniuose
• Staphylococcus aureus – bakterija, galinti sukelti ir stafilokokines infekcijas
• Clostridium – gali sukelti botulizmą, dažniau siejama su namuose konservuotu, marinuotu ar fermentuotu maistu
• Vibrio – dažniausiai siejama su žalia ar nepakankamai iškepta jūros gėrybių produkcija

Virusai

Virusais galima užsikrėsti geriant nesaugų vandenį, plaunant vaisius ir daržoves užterštu vandeniu arba valgant maistą, kurį ruošė virusu užsikrėtęs asmuo. Du dažni virusai, sukeliantys apsinuodijimą maistu, yra norovirusas ir hepatito A virusas.

Parazitai

Parazitai į organizmą patenka per užterštą maistą ar vandenį. Nors tokie atvejai pasitaiko rečiau, tam tikri parazitai vis tiek gali sukelti apsinuodijimą maistu.

Galimi parazitiniai sukėlėjai:

• Toxoplasma gondii – galima užsikrėsti tvarkant užkrėstos katės kraiko dėžę, valgant žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą maistą, taip pat per organų ar kraujo transplantaciją
• Giardia – plinta per maistą ar paviršius, užterštus žmogaus išmatomis
• Cryptosporidium – perduodamas liečiant užterštus paviršius arba maudantis užkrėstame vandenyje

Cheminės medžiagos

Apsinuodijimas maistu gali kilti ir ne dėl mikroorganizmų, o dėl kenksmingų cheminių junginių. Tai gali nutikti vartojant:

• neplautus vaisius ar daržoves, ant kurių paviršiaus likę pesticidų
• žuvį ar jūros gėrybes, kuriose susikaupę dumblių ar bakterijų gaminami toksinai
• tam tikrų rūšių laukinius grybus

Ar apsinuodijimas maistu yra užkrečiamas?

Taip, apsinuodijimas maistu gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Tai dažniausiai nutinka, kai sergantis asmuo po viduriavimo ar vėmimo tinkamai nenusiplauna rankų. Užkratas gali patekti į organizmą palietus užterštus paviršius, o vėliau – akis, nosį ar burną, arba jei sergantis asmuo liečia maistą neplautomis rankomis.

Apsinuodijimas maistu nėštumo metu

Nėštumo laikotarpiu apsinuodijimo maistu rizika padidėja, nes imuninė sistema tuo metu veikia silpniau ir ne taip efektyviai kovoja su infekcijomis. Be to, kūdikio imunitetas visiškai susiformuoja tik praėjus keliems mėnesiams po gimimo, todėl jis pats dar negali apsisaugoti nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų. Jei nėščioji užsikrečia tokiais sukėlėjais kaip listerijos, salmonelės ar toksoplazmos, infekcija gali paveikti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą.

Apsinuodijimas maistu nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų, susijusių su nėštumo eiga ir kūdikio vystymusi, įskaitant:

• persileidimą
• vaisiaus žūtį gimdoje
• priešlaikinį gimdymą
• mažą naujagimio gimimo svorį
• gyvybei pavojingas kūdikio infekcijas, pavyzdžiui, smegenų dangalų uždegimą ar bakterijų patekimą į kraują
• kūdikio akių infekcijas
• padidėjusias kepenis ir blužnį
• naujagimio geltą
• traukulius
• skysčių kaupimąsi kūdikio galvos smegenyse

Kaip sumažinti apsinuodijimo maistu riziką nėštumo metu

Norint apsisaugoti, rekomenduojama vengti tam tikrų maisto produktų, kurie dažniau siejami su infekcijų rizika:

• minkštųjų sūrių, tokių kaip bri, kamamberas, ožkos pieno sūriai, rikota, feta, mocarela, bocconcini ir pelėsiniai sūriai
• nepasterizuoto pieno ir sulčių
• žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, žuvies ir jūros gėrybių
• neplautų ar jau supjaustytų vaisių ir daržovių
• minkštų porcinių ledų
• žalių arba nepakankamai išvirtų kiaušinių

Taip pat patariama nevartoti maisto likučių, kurie laikomi ilgiau nei vieną dieną. Visi likučiai turi būti laikomi šaldytuve žemesnėje nei 4 °C temperatūroje ir prieš vartojimą pakartotinai įkaitinti iki ne mažesnės kaip 60 °C temperatūros.

Namų priemonės apsinuodijimo maistu simptomams palengvinti

Kai kurios namuose taikomos priemonės padeda sumažinti nemalonius simptomus, o kitos – apsaugoti organizmą nuo skysčių netekimo.

Skysčių vartojimas

Vėmimas, viduriavimas ir karščiavimas per trumpą laiką gali lemti didelį skysčių netekimą. Dehidratacija gali sukelti silpnumą, nuovargį, širdies ritmo sutrikimus ir, laiku nesuteikus pagalbos, tapti pavojinga gyvybei, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Pakankamas skysčių vartojimas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių organizmui kovoti su infekcija. Rekomenduojama gerti specialius geriamuosius rehidratacijos tirpalus, kurie padeda atkurti ne tik skysčių, bet ir elektrolitų pusiausvyrą. Jei sunku nuryti skysčius, galima čiulpti ledo gabalėlius. Esant sunkiai dehidratacijai, gali prireikti gydymo įstaigoje lašinamų skysčių.

Poilsis

Organizmui kovojant su infekcija labai svarbu skirti pakankamai poilsio. Likimas namuose ir fizinio krūvio ribojimas padeda greičiau atsigauti.

Lengvai virškinamas maistas

Pirmąją ligos dieną apetitas dažnai būna labai sumažėjęs. Kol tęsiasi vėmimas, rekomenduojama apsiriboti skysčiais: vandeniu, skaidriu sultiniu, praskiestomis vaisių sultimis, arbata be kofeino ar izotoniniais gėrimais.

Kai vėl tampa įmanoma valgyti, reikėtų rinktis lengvą, skrandžio nedirginantį maistą ir pradėti nuo mažų porcijų. Dažnai taikoma BRAT mityba, kuri gali padėti sumažinti viduriavimą ir atkurti dalį prarastų maistinių medžiagų. Šią mitybą sudaro:

• bananai
• ryžiai
• obuolių tyrė
• skrudinta duona

Taip pat tinka sausi dribsniai, paprasti sūdyti sausainiai, avižinė košė ar virtos bulvės. Vis dėlto tokios mitybos nereikėtų laikytis ilgiau nei kelias dienas, nes ji nesuteikia pakankamo baltymų ir skaidulų kiekio.

Kol savijauta nepagerėja, patariama vengti produktų, kurie gali sustiprinti pykinimą ar skatinti skysčių netekimą:

• pieno produktų
• riebaus ir kepto maisto
• aštrių patiekalų
• saldumynų
• kofeino
• alkoholio

Vaistai simptomams lengvinti

Jei skysčių vartojimas, poilsis ir lengva mityba nepadeda, kai kuriais atvejais galima pasitelkti be recepto parduodamus vaistus, kurie mažina pykinimą ar viduriavimą. Tačiau tokie preparatai netinka vaikams ir gali būti jiems pavojingi. Mažiems vaikams rekomenduojama apsiriboti skysčiais ir lengva mityba, o dėl gydymo visada pasitarti su gydytoju.

Probiotikų vartojimas

Žarnyne natūraliai gyvena įvairios bakterijos – tiek naudingos, tiek galinčios sukelti ligas. Naudingosios bakterijos yra būtinos normaliai virškinimo veiklai. Apsinuodijimas maistu gali sutrikdyti šią pusiausvyrą.

Probiotikai – tai naudingosios bakterijos, kurios padeda atkurti sveiką žarnyno mikroflorą. Jų vartojimas gali pagerinti virškinimo sistemos būklę ir sumažinti riziką ateityje susirgti panašiomis infekcijomis. Pagerėjus savijautai, žarnyno mikrofloros pusiausvyrą taip pat gali padėti palaikyti fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Daugumą apsinuodijimo maistu atvejų galima sėkmingai gydyti namuose. Vis dėlto yra situacijų, kai būtina medicinos specialisto pagalba. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu pasireiškia bent vienas iš šių požymių:

• kūno temperatūra pakyla aukščiau nei 39 °C
• pastebimas kraujas vėmaluose ar išmatose
• viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas
• vėmimas yra toks dažnas, kad nepavyksta sulaikyti net skysčių
• jaučiamas stiprus, intensyvus skausmas
• atsiranda sunkų apsinuodijimą rodantys simptomai, pavyzdžiui, galūnių dilgčiojimas ar regėjimo neryškumas
• pasireiškia ryškūs dehidratacijos požymiai, tokie kaip labai retas šlapinimasis, burnos ar gerklės sausumas

Apsinuodijimo maistu gydymas

Gydymo taktika priklauso nuo apsinuodijimo priežasties. Jei nustatoma, kad ligą sukėlė bakterijos ar parazitai, gydytojas gali skirti antibiotikų, antiparazitinių vaistų arba preparatų, mažinančių vėmimą.

Antibiotikai

Antibiotikai dažniausiai nėra būtini, nebent liga pasireiškia sunkiai arba pacientui yra didelė komplikacijų rizika, pavyzdžiui, inkstų kraujotakos sutrikimai, smegenų dangalų uždegimas ar sepsis. Esant sunkiai bakterinei infekcijai, gydytojas gali paskirti tam tikrus antibiotikus, pritaikytus konkrečiam sukėlėjui.

Antiparazitiniai vaistai

Jeigu apsinuodijimą sukėlė parazitai, gali būti skiriami specialūs antiparazitiniai vaistai. Jie parenkami atsižvelgiant į nustatytą parazito rūšį, pavyzdžiui, gydant lambliozę ar toksoplazmozę.

Vaistai nuo vėmimo

Esant stipriam ir nuolatiniam vėmimui, gydytojas gali paskirti vaistų, kurie slopina pykinimą ir padeda išvengti dehidratacijos. Tokie preparatai paprastai skiriami tik tada, kai simptomai yra sunkūs ir nepasiduoda paprastesnėms priemonėms.

Apsinuodijimo maistu prevencija

Dažniausia apsinuodijimo maistu priežastis – netinkamas maisto laikymas ir paruošimas. Norint sumažinti riziką, svarbu laikytis pagrindinių maisto saugos taisyklių:

• rankas plauti ne trumpiau kaip 20 sekundžių šiltu vandeniu su muilu prieš ir po maisto ruošimo, ypač dirbant su žalia mėsa, paukštiena, žuvimi ar kiaušiniais
• prieš vartojimą, pjaustymą ar gaminimą kruopščiai nuplauti žalias daržoves ir vaisius
• reguliariai valyti virtuvės įrankius, pjaustymo lenteles, indus ir darbo paviršius
• greitai gendančius produktus, tokius kaip mėsa, paukštiena, žuvis, pieno produktai, pjaustyti vaisiai ir maisto likučiai, per 2 valandas padėti į šaldytuvą ar šaldiklį
• jei iš šaldytuvo ar sandėliuko išimtas maistas atrodo sugedęs, jo nevartoti
• šaldytus produktus atitirpinti šaldytuve, mikrobangų krosnelėje arba šaltame vandenyje ir iš karto termiškai apdoroti
• žalią mėsą, paukštieną ir jūros gėrybes laikyti atskirai nuo kitų maisto produktų
• naudoti maisto termometrą ir įsitikinti, kad patiekalų vidinė temperatūra viršija 60 °C, nes tai padeda sunaikinti daugumą ligas sukeliančių bakterijų

Taip pat svarbu domėtis informacija apie atšaukiamus maisto produktus. Kai nustatoma, kad tam tikri maisto gaminiai kelia pavojų sveikatai, atsakingos institucijos apie tai viešai informuoja vartotojus. Reguliarus tokios informacijos stebėjimas padeda išvengti galimo apsinuodijimo.

 Šaltiniai

1. Pasaulio sveikatos organizacija (World Health Organization) – maisto saugos ir per maistą plintančių ligų gairės ir ataskaitos
2. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (European Centre for Disease Prevention and Control) – per maistą plintančių infekcijų epidemiologiniai duomenys
3. Centers for Disease Control and Prevention – Foodborne Illnesses and Germs – mokslinė informacija apie apsinuodijimus maistu
4. Murray, P. R., Rosenthal, K. S., Pfaller, M. A. Medical Microbiology – akademinis mikrobiologijos vadovėlis
5. Jay, J. M., Loessner, M. J., Golden, D. A. Modern Food Microbiology – maisto mikrobiologijos mokslo šaltinis