Astigmatizmas

Astigmatizmas yra dažna regėjimo problema, atsirandanti dėl netaisyklingos ragenos formos. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, tačiau dažniausiai pasireiškia neryškiu matymu ir sunkumais matyti tamsoje.

Astigmatizmo atveju akies lęšiukas arba ragena, kuri yra priekinė akies dalis, turi netaisyklingą kreivę. Tai keičia šviesos lūžimo kryptį ir neleidžia jai tinkamai susitelkti tinklainėje, todėl regėjimas tampa neryškus, iškraipytas arba miglotas.

Trumparegystė ir toliaregystė taip pat yra susijusios su šviesos lūžio pakitimais. Trumparegystė vadinama miopija, o toliaregystė – hiperopija.

Šiame straipsnyje išsamiau aptariamas astigmatizmas, jo rūšys, rizikos veiksniai bei diagnozavimo ir gydymo būdai.

Kokios yra astigmatizmo rūšys?

Astigmatizmas skirstomas į dvi pagrindines rūšis: rageninį ir lęšinį. Rageninis astigmatizmas atsiranda dėl ragenos defektų ar iškraipymų, o lęšinis – kai netaisyklinga lęšiuko forma.

Astigmatizmas taip pat gali būti skirstomas į reguliarią ir nereguliarią formas. Reguliariam astigmatizmui būdinga tai, kad akis nėra visiškai apvali. Vietoj to, ji gali būti labiau ovalo formos, primenanti regbio kamuolį. Tai sukelia neryškų, iškraipytą vaizdą.

Nereguliarus astigmatizmas yra retesnis. Jis taip pat atsiranda, kai akis nėra visiškai apvali, tačiau jos forma yra netolygi. Šis defektas taip pat sukelia iškraipytą ir neryškų matymą.

Kas sukelia astigmatizmą?

Tikslios astigmatizmo priežastys nėra žinomos, tačiau genetika yra svarbus veiksnys. Dažniausiai jis būna įgimtas, tačiau gali išsivystyti ir vėliau. Taip pat jis gali atsirasti dėl akių sužalojimų arba po akių operacijų. Dažnai astigmatizmas būna kartu su trumparegyste ar toliaregyste.

Retais atvejais astigmatizmą sukelia liga, vadinama keratokonusu. Ši būklė paveikia rageną – ji plonėja ir išsipučia, dėl ko regėjimas tampa neryškus ir jautrus ryškiai šviesai. Manoma, kad keratokonuso priežastis taip pat gali būti paveldimumas.

Svarbu žinoti, kad skaitymas prietemoje ar esant silpnam apšvietimui nekenkia regėjimui ir nesukelia astigmatizmo. Tačiau jei jau turite šią akių būklę, gali būti, kad silpname apšvietime jūsų matymas taps dar labiau išblukęs.

Kas yra refrakcijos pakitimai?

Astigmatizmas yra vienas iš refrakcijos pakitimų – tai dažni regėjimo sutrikimai, dėl kurių sunku aiškiai matyti. Akis negali tinkamai nukreipti šviesos į tinklainę, todėl vaizdas gali tapti miglotas, iškraipytas arba dvigubas.

Trumparegystė

Trumparegystė (miopija) yra refrakcijos pakitimas, dėl kurio tolimi objektai atrodo neryškūs ar iškraipyti. Papildomi simptomai gali būti galvos skausmai, akių įtampa ir dažnas prisimerkimais. Ši būklė atsiranda, kai akies obuolys yra per ilgas arba ragena pernelyg išlenkta.

Toliaregystė

Toliaregystė (hiperopija) pasireiškia tuo, kad sunku sufokusuoti arti esančius objektus, tačiau tolumoje esantys objektai matomi aiškiai. Ši problema atsiranda, kai akies obuolys yra per trumpas arba ragena nėra pakankamai išlenkta.

Kas turi didesnę riziką susirgti astigmatizmu?

Astigmatizmas gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Rizika susirgti šia būkle yra didesnė, jei turite:

• šeimos istoriją, susijusią su astigmatizmu ar kitais akių sutrikimais, tokiais kaip keratokonusas (ragenos degeneracija);
• ragenos randus ar jos suplonėjimą;
• stiprią trumparegystę, dėl kurios sunku matyti tolimus objektus;
• stiprią toliaregystę, dėl kurios sunku matyti arti esančius objektus;
• akių operacijų istoriją, pavyzdžiui, po kataraktos pašalinimo.

Kokie yra astigmatizmo simptomai?

Astigmatizmo simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, o kai kurie žmonės jų gali visiškai nejausti. Pagrindiniai astigmatizmo požymiai yra:

• neryškus, iškraipytas arba miglotas matymas tiek iš arti, tiek į tolį;
• sunkumas matyti naktį;
• akių nuovargis;
• dažnas prisimerkimais;
• akių dirginimas;
• galvos skausmai.

Jei pastebite šiuos simptomus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes jie gali būti susiję ne tik su astigmatizmu, bet ir su kitomis regėjimo ar sveikatos problemomis.

Kaip diagnozuojamas astigmatizmas?

Astigmatizmą diagnozuoja optometras arba oftalmologas atliekant išsamų akių tyrimą.

Optometras – tai specialistas, kuris nustato regėjimo problemas ir akių ligas.Oftalmologas – tai gydytojas, kuris ne tik diagnozuoja regėjimo sutrikimus, bet ir gydo juos mediciniškai arba chirurginiu būdu.

Yra keli pagrindiniai tyrimai, kuriuos gydytojai naudoja diagnozuojant astigmatizmą.

Regėjimo aštrumo testas

Šio tyrimo metu pacientas skaito raides iš specialios lentelės tam tikru atstumu. Taip nustatoma, kaip aiškiai jis gali matyti.

Refrakcijos testas

Šio testo metu naudojamas specialus optinis prietaisas, turintis daugybę skirtingo stiprumo lęšių. Pacientas skaito lentelę pro įvairaus stiprumo lęšius, kol randamas tinkamiausias koreguojantis lęšis.

Keratometrija

Tai metodas, leidžiantis išmatuoti ragenos kreivumą. Gydytojas stebi akį per keratometrą, kad įvertintų ragenos formą.

Kaip nustatomi astigmatizmo rodikliai?

Astigmatizmas matuojamas dioptrijomis, kurios nusako lęšio optinę galią. Jei žmogaus akis neturi astigmatizmo, dioptrijų vertė yra 0. Jei astigmatizmas yra, šis rodiklis dažniausiai būna didesnis nei 0.5. Nedidelio laipsnio astigmatizmui gydymas paprastai nereikalingas, tačiau jei dioptrijų vertė yra 1.5 ar didesnė, gali prireikti akinių arba kontaktinių lęšių.

Astigmatizmui koreguoti naudojami du pagrindiniai recepto parametrai:

• Cilindras (CYL) – matuoja ragenos ar lęšio nelygumus.
• Ašis (AXIS) – nurodo netaisyklingos formos vietą ragenoje.

Kaip gydomas astigmatizmas?

Lengvas astigmatizmas gali nereikalauti gydymo. Tačiau jei jis trukdo regėjimui, gydytojas gali rekomenduoti vieną iš šių gydymo būdų.

Korekciniai lęšiai

Akiniai ir kontaktiniai lęšiai yra dažniausiai naudojamas ir mažiausiai invazinis astigmatizmo gydymo būdas.

Ortokeratologija (Ortho-K)

Tai metodas, kai naudojami specialūs kietieji kontaktiniai lęšiai, kurie laikinai pakeičia ragenos formą. Lęšiai dažniausiai nešiojami naktį, o dieną juos galima išsiimti. Tačiau poveikis išlieka tik tol, kol tęsiamas Ortho-K gydymas. Nutraukus lęšių nešiojimą, regėjimas grįžta į pradinę būseną.

Refrakcinė chirurgija

Jei astigmatizmas yra stiprus, gali būti rekomenduojama chirurginė korekcija. Šio tipo operacijos metu naudojami lazeriai arba chirurginiai įrankiai, kad būtų pakeista ragenos forma ir nuolatinai ištaisytas astigmatizmas.

Dažniausiai atliekamos operacijos:

Visos operacijos turi tam tikrą riziką, todėl prieš priimant sprendimą būtina pasitarti su gydytoju.

Kokios gali būti astigmatizmo komplikacijos?

Negydomas astigmatizmas gali sukelti tam tikras komplikacijas. Pavyzdžiui, gali išsivystyti tingios akies sindromas (ambliopija), kai viena akis turi stipresnį astigmatizmą nei kita, o skirtumas nėra koreguojamas. Be to, astigmatizmas gali sukelti akių įtampą ir galvos skausmus.

Chirurginis gydymas taip pat turi tam tikrą riziką. Laikinos pooperacinės komplikacijos dažniausiai išnyksta per kelias savaites. Tai gali būti:

• sausos akys,
• jautrumas šviesai,
• prastesnis matymas naktį.

Retais atvejais gali pasireikšti rimtesnių komplikacijų, tokių kaip nuolatinis regėjimo pablogėjimas arba grįžimas į priešoperacinę būseną. Dėl to prieš operaciją svarbu apsvarstyti visas galimas rizikas.