Skoliozė: kas tai yra, tipai, priežastys, simptomai ir gydymas

Skoliozė – tai nenormalus stuburo išlinkimas į šoną. Nors natūraliai stuburas turi nedidelę išlinkimo į priekį ir atgal formą, skoliozės atveju jis išlinksta į kairę arba dešinę, įgaudamas C arba S formą.

Dauguma skoliozės atvejų yra lengvi ir nesukelia jokių simptomų ar poreikio gydymui. Tačiau sunkesnės formos gali lemti netolygią laikyseną ir skausmą. Tokiais atvejais gydymui gali būti taikomi specialūs stuburo įtvarai arba operacija.

Skoliozės tipai

Yra trys pagrindinės skoliozės rūšys:

Idiopatinė skoliozė

Tai dažniausia skoliozės forma. Terminas „idiopatinė” reiškia, kad tiksli ligos priežastis nėra žinoma. Tyrimai rodo, kad ji gali būti paveldima, nes dažnai pasireiškia šeimose.

Įgimta skoliozė

Ši reta stuburo anomalija gali būti nustatyta jau gimimo metu. Ji atsiranda, kai stuburo slanksteliai vaisiaus vystymosi metu nesusiformuoja tinkamai.

Neuromuskulinė skoliozė

Ši forma atsiranda dėl raumenų ir nervų, palaikančių stuburą, sutrikimų. Ji dažniausiai pasireiškia kartu su neurologinėmis ar raumenų ligomis, tokiomis kaip cerebrinis paralyžius, spina bifida ar raumenų distrofija.

Suaugusiesiems nustatyta skoliozė gali būti vadinama suaugusiųjų skolioze arba degeneracine skolioze. Kai kuriais atvejais žmonės gali turėti lengvą, nediagnozuotą skoliozę visą gyvenimą, o simptomai išryškėja tik su amžiumi dėl stuburo diskų ir sąnarių susidėvėjimo ar kaulų tankio mažėjimo (osteoporozės).

Priklausomai nuo amžiaus, kada nustatoma idiopatinė skoliozė, ji skirstoma į:

• Kūdikystės skoliozę (iki 3 metų amžiaus)
• Vaikystės skoliozę (nuo 4 iki 10 metų)
• Paauglių skoliozę (nuo 11 iki 18 metų)
• Suaugusiųjų idiopatinę skoliozę (diagnozuojama po 18 metų, kai stuburas jau pilnai susiformavęs)

Kaip dažnai pasitaiko skoliozė?

Skoliozė paveikia apie 2 % pasaulio gyventojų.

Skoliozės simptomai

Dauguma atvejų simptomų nesukelia, tačiau kai kurie žmonės gali patirti:

• Nugaros skausmą
• Sunkumą išlaikyti tiesią laikyseną
• Silpnus pagrindinius raumenis
• Kojų skausmą, tirpimą ar silpnumą

Skoliozės požymiai

Šie požymiai gali rodyti stuburo išlinkimą:

• Nelygūs pečiai
• Labiau išsikišusi viena mentė
• Galva nėra tiesiai virš dubens
• Netolygus liemuo
• Vienas klubas pakeltas aukščiau nei kitas
• Nuolatinis palinkimas į vieną pusę
• Kojų ilgio skirtumas
• Odos pokyčiai ties stuburu (duobutės, plaukų sankaupos, odos spalvos pakitimai)

Jei pastebite šiuos požymius, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Laikui bėgant gali atsirasti:

• Kūno ūgio sumažėjimas
• Nelygus dubens ar klubų išsidėstymas

Kuri stuburo dalis dažniausiai pažeidžiama?

• Paaugliams dažniausiai skoliozė pasireiškia krūtinės ląstos srityje (thoracic spine).
• Suaugusiesiems dažniausiai paveikiama apatinė stuburo dalis (juosmens sritis), nes ji labiausiai pažeidžiama senstant ar dėl degeneracinių pokyčių.

Kas sukelia skoliozę?

Skoliozės priežastys priklauso nuo jos tipo ir gali apimti:

• Stuburo slankstelių formavimosi sutrikimus vaisiaus vystymosi metu
• Genetinius pokyčius
• Stuburo traumas
• Navikus stuburo srityje
• Neurologinius ar raumenų sutrikimus

Dažniausiai tiksli priežastis nenustatoma (idiopatinė skoliozė).

Skoliozės rizikos veiksniai

Skoliozės išsivystymo riziką didina:

• Paveldimumas – jei šeimoje buvo skoliozės atvejų, rizika susirgti yra didesnė
• Nervų ar raumenų ligos arba stuburo sužalojimai

Skoliozė vienodai dažnai pasireiškia visų lyčių asmenims, tačiau moterims dažniau prireikia gydymo dėl didesnio stuburo išlinkimo.

Ar skoliozė yra paveldima?

Jei šeimoje yra buvę skoliozės atvejų, padidėja tikimybė ja susirgti. Tačiau ne visais atvejais ji yra paveldima.

Kokios gali būti skoliozės komplikacijos?

Negydant sunkios skoliozės formos gali kilti šios problemos:

• Lėtinis skausmas
• Fiziniai pakitimai (kūno deformacija)
• Vidaus organų pažeidimai
• Nervų pažeidimai
• Artritas
• Nugaros smegenų skysčio nutekėjimas
• Kvėpavimo sutrikimai

Jei jaučiate kvėpavimo sutrikimus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kas yra skoliozės patikra?

Pirmasis skoliozės diagnozavimo žingsnis yra patikra. Daugelis prisimena, kad vaikystėje gydytojas ar mokyklos slaugytojas atlikdavo skoliozės patikrą. Jos metu sveikatos priežiūros specialistas gali paprašyti:

• Nusivilkti marškinėlius, kad matytųsi nugara
• Atsistoti tiesiai
• Pasilenkti į priekį, tarsi siektumėte pirštų galiukų

Tokiu būdu gydytojas įvertina laikyseną, stuburo išlinkimus ir bendrą stuburo būklę. Jei gydytojas įtaria skoliozę, jis gali rekomenduoti išsamesnį tyrimą pas pagrindinį sveikatos priežiūros specialistą ar ortopedą.

Skoliozės patikros dažniausiai atliekamos vaikystėje ir paauglystėje, siekiant anksti nustatyti stuburo išlinkimus. Ankstyva diagnozė leidžia gydytojams pasiūlyti daugiau gydymo galimybių, jei jų prireiktų.

Kaip diagnozuojama skoliozė?

Skoliozė diagnozuojama atlikus fizinę apžiūrą. Gydytojas gali atlikti skoliozės patikrą savo kabinete – paprašyti atsistoti tiesiai, tuomet pasilenkti į priekį ir siekti pirštų galiukų. Šio tyrimo metu jis stebi stuburo formą, laikyseną ir judesius.

Be to, gydytojas gali patikrinti nervų būklę, įvertindamas:

• Refleksus
• Raumenų jėgą

Kad galėtų sudaryti gydymo planą, gydytojas užduos klausimus apie:

• Jūsų asmeninę ir šeimos medicininę istoriją
• Kada pirmą kartą pastebėjote stuburo pokyčius
• Simptomus (jei jų yra)
• Žarnyno, šlapinimosi ar judėjimo sutrikimus, kurie gali rodyti nervų pažeidimą

Jei reikės, gydytojas paskirs vaizdinius tyrimus. Rentgeno nuotraukos iš priekio ir šono padės pamatyti stuburo būklę ir išlenkimo laipsnį. Esant sudėtingesniems atvejams, gali būti atliktas MRT (magnetinio rezonanso tomografijos) arba KT (kompiuterinės tomografijos) tyrimas.

Jei nustatoma skoliozė, kuri reikalauja gydymo, pacientas dažniausiai siunčiamas pas ortopedą, specializuojantį stuburo ligose.

Kada dažniausiai nustatoma skoliozė?

Skoliozė dažniausiai diagnozuojama paauglystėje, tarp 10 ir 15 metų amžiaus.

Tačiau suaugusieji taip pat gali gauti skoliozės diagnozę. Dažniausiai tai nutinka, jei vaikystėje išlinkimas buvo lengvas ir nepastebėtas. Su amžiumi stuburas natūraliai keičiasi dėl diskų susidėvėjimo ir degeneracinių pokyčių, todėl skoliozės simptomai gali išryškėti tik vėliau.

Kaip matuojama skoliozė?

Gydytojas matuoja stuburo išlinkimą laipsniais ir įvertina jo sunkumą:

• Nėra skoliozės: mažiau nei 10°
• Lengva skoliozė: nuo 10° iki 24°
• Vidutinė skoliozė: nuo 25° iki 39°
• Sunki skoliozė: daugiau nei 40°

Šis matavimas yra panašus į kampo matavimą geometrijos pamokoje – gydytojai naudoja specialų įrankį, vadinamą skoliometru, kurį deda ant paciento nugaros. Be to, išlinkimo laipsnis gali būti tiksliai nustatytas atlikus rentgeno tyrimą.

Kaip gydoma skoliozė?

Ne visais atvejais skoliozei reikalingas gydymas. Jei gydytojas rekomenduoja gydymą, jis įvertins keletą veiksnių:

• Skoliozės tipą
• Stuburo išlinkimo laipsnį
• Šeimos istoriją (ar giminėje buvo skoliozės atvejų)
• Paciento amžių
• Kiek laiko liko iki visiško kaulų augimo pabaigos

Gydymo tikslas – ne būtinai ištiesinti stuburą, o sumažinti simptomus, užkirsti kelią ligos progresavimui ir pagerinti stuburo funkciją.

Pagrindiniai skoliozės gydymo būdai:

• Konservatyvus gydymas (be operacijos)
• Chirurginis gydymas (operacija)

Konservatyvus skoliozės gydymas

Daugeliu atvejų operacijos neprireikia – pirmiausia rekomenduojamas konservatyvus gydymas, kuris gali apimti:

• Reguliarias gydytojo konsultacijas (paprastai kas šešis mėnesius), siekiant stebėti stuburo išlinkimą
• Skausmą malšinančius ir uždegimą mažinančius vaistus (jei reikia)
• Fizinę veiklą, stiprinančią pagrindinius raumenis ir gerinančią lankstumą
• Specialius stuburo įtvarus
• Kitų ligų, kurios gali turėti įtakos stuburui, valdymą

Gydytojas gali rekomenduoti kineziterapiją, kuri padeda stiprinti raumenis ir mažinti skausmą. Kineziterapeutas gali pasiūlyti:

• Postūros korekcijos pratimus
• Lengvus, mažo poveikio pratimus, pavyzdžiui, plaukimą
• Kasdienius tempimo pratimus
• Fizinių pratimų rekomendacijas, atsižvelgiant į individualią būklę

Skoliozės operacija

Chirurginis gydymas gali būti rekomenduojamas tais atvejais, kai konservatyvios priemonės nepadeda. Operacijos tikslas – stabilizuoti stuburą, atkurti pusiausvyrą ir sumažinti nervų spaudimą.

Yra keletas chirurginių metodų:

• Stuburo fuzija (suaugusiesiems dažniausiai taikoma operacija): Chirurgas sujungia stuburo slankstelius, kad stuburas būtų stabilus. Naudojami metaliniai implantai, kurie laiko stuburą tinkamoje padėtyje.
• Išplečiama lazdelė (vaikams su progresuojančia skolioze): Chirurgas įtvirtina specialią reguliuojamą lazdelę prie slankstelių, kuri padeda palaikyti stuburą augant vaikui. Ilgis koreguojamas pagal poreikį.

Šiuolaikinės technologijos ir minimaliai invazinės chirurginės procedūros leidžia sumažinti operacijos riziką ir pagreitinti atsigavimą.

Ar skoliozės operacija gali sukelti komplikacijų?

Nors tai yra saugi procedūra, operacijos metu galimos tam tikros komplikacijos, pavyzdžiui:

• Infekcija
• Kraujavimas
• Kraujo krešuliai
• Nervų pažeidimai
• Ribotas stuburo judrumas

Ar galima išvengti skoliozės?

Šiuo metu nėra žinomo būdo, kaip visiškai išvengti skoliozės.

Jei pacientui diagnozuota skoliozė, gydytojas gali rekomenduoti nugaros ir pilvo raumenų stiprinimą tempimo bei fiziniais pratimais. Tai gali padėti užkirsti kelią skoliozės progresavimui.