Pusiausvyros ir vaikščiojimo sutrikimai: priežastys

Pusiausvyros sutrikimas yra būsena, kuri sukelia nestabilumo jausmą, pavyzdžiui, stovint ar vaikštant. Tai gali būti lydima svaigimo ar galvos sukimų jausmo. Sužinokite daugiau apie šios būklės priežastis ir gydymo galimybes.

Kas yra nenormalus vaikščiojimas?

Nenormalus vaikščiojimas arba vaikščiojimo sutrikimas yra tada, kai žmogus negali vaikščioti įprastai. Tai gali būti dėl traumų, tam tikrų ligų ar problemų su kojomis ir pėdomis. Vaikščiojimas gali atrodyti kaip paprasta veikla. Tačiau kai kurie iš šių sistemų, atsakingų už judėjimą, gali neveikti tinkamai, todėl atsiranda nenormalus vaikščiojimas. Nestabilus vaikščiojimas gali pasireikšti įvairiais požymiais, pavyzdžiui:

• Svaigimas ar galvos sukimai vaikštant
• Vaikščiojimas šlepsint
• Nestabilumas arba pusiausvyros trūkumas
• Nestabilumas

Žmonės, turintys lėtinį nestabilų vaikščiojimą, dažnai vaikšto plačiai išsidėstę. Jie gali vaikščioti lėtai, būti atsargūs ir netgi klupti.

Nenormalių vaikščiojimų tipai:

Nenormalus vaikščiojimas klasifikuojamas į penkis tipus, atsižvelgiant į žmogaus simptomus ar vaikščiojimo išvaizdą:

• Spastinis vaikščiojimas
• Žirklinis vaikščiojimas
• Keliantis vaikščiojimas
• Klampojantis vaikščiojimas
• Stumdomasis vaikščiojimas

Be šių penkių tipų, žmogus, kuris šlubuoja, taip pat laikomas turinčiu nenormalų vaikščiojimą. Kaip ir kiti sutrikimai, šlubavimas gali būti laikinas arba nuolatinis. Šlubavimas gali išnykti ir be medicininės intervencijos.

Priežastys

Kartais žmogui gali būti sunku vaikščioti dėl ūmios problemos, pavyzdžiui, mėlynės, įpjovimo ar lūžio. Šios problemos gali sukelti šlubavimą ar kitokį vaikščiojimą, tačiau jos nelaikomos nenormalaus vaikščiojimo priežastimis. Tačiau kai kurios ligos gali paveikti nervų sistemą ir kojas, sukeliančios nenormalų vaikščiojimą. Dažnesnės nenormalaus vaikščiojimo priežastys apima:

• Trauma
• Sužalojimas
• Uždegimas
• Skausmas

Ilgalaikiai sunkumai dažnai kyla dėl neurologinių raumenų problemų. Vaikščiojimo, pusiausvyros ir koordinacijos problemos dažnai kyla dėl tam tikrų būklių, įskaitant: Kitos priežastys gali būti ribota judėjimo amplitudė ir nuovargis. Raumenų silpnumas gali pasireikšti vienoje kojoje, todėl vaikščiojimas tampa sunkus. Apčiuopiamumas kojose ir kojose gali apsunkinti jausmą, kur juda kojos ar ar jos liečia grindis.

Diagnostika

• Jūsų gydytojas pradės nuo išsamaus medicininės istorijos surinkimo, įskaitant informaciją apie jūsų vartojamus vaistus.
• Svarbu atskleisti bet kokią kritimų, beveik kritimų istoriją, taip pat alkoholio ar rekreacinių narkotikų vartojimą.
• Pavyzdžiui, nervų laidumo tyrimas ir elektromiograma gali įvertinti raumenų problemas ir periferinę neuropatiją.
• Kraujo tyrimai taip pat gali būti paskirti, siekiant nustatyti galimas pusiausvyros problemas.
• Tada gydytojas įvertins jūsų vaikščiojimą ir stebės, kaip jūs vaikštote.
• Jums gali būti paprašyta vaikščioti išilgai, o kiti veiksniai, tokie kaip laikysena, žingsnio ilgis ir pagalbos poreikis vaikštant, bus vertinami.
• Gydytojas gali įvertinti jūsų vaikščiojimą naudojant Funkcinio vaikščiojimo vertinimo skalę, kuri svyruoja nuo nulio iki penkių. Penkių balas rodo nepriklausomą vaikščiojimą be kitų pagalbos.

Veiklos testai gali būti naudojami individualioms vaikščiojimo problemoms įvertinti. Kiti galimi testai priežasčių nustatymui apima:

• Girdėjimo testai
• Vidinės ausies testai
• Regėjimo testai, įskaitant akių judesių stebėjimą

Tada gydytojas apsvarstys, ar turite susijusių simptomų, kurie gali reikalauti papildomų tyrimų. Tai gali apimti:

• Kraujo spaudimo patikrinimai gulint, sėdint ir stovint
• Kraujo tyrimai hemoglobino lygiui, skydliaukės funkcijai, elektrolitams, gliukozei ir vitamino B-12 lygiui nustatyti
• Kognityvinės funkcijos testai
• Depresijos nustatymas
• Akių tyrimai

Diagnostikos ir tyrimo metodai gali skirtis, nes priežastis gali būti nestabilus vaikščiojimas. MRT arba KT tyrimas gali būti naudojamas jūsų smegenims ir nugaros smegenims ištirti. Gydytojas nustatys, kuri nervų sistemos dalis prisideda prie jūsų vaikščiojimo ir pusiausvyros problemų.

Gydymas

Gydymas gali apimti vaistus ir fizinę terapiją. Gydytojas gali paskirti vaistus, kad sumažintų nestabilų vaikščiojimą, jei turite tam tikrų būklių: Kai kurios būklės gali reikalauti operacijos, kad būtų ištaisyta nestabilaus vaikščiojimo priežastis. Tai apima stuburo problemas, tokias kaip juosmens stuburo stenozė ir kaklinė stenozė. Kiti gydymo būdai gali apimti klausos aparatus klausos problemoms, lazdas ar vaikštynes, kad palengvintų vaikščiojimą, ir regėjimo korekciją su akinių receptu. Jei nenormalų vaikščiojimą sukelia pagrindinė būklė, žmogaus vaikščiojimas turėtų normalizuotis, kai ši būklė bus gydoma. Tai paprastai taikoma lūžusiems kaulams, nes jie gali būti gydomi gipsu. Kiti sužalojimai gali reikalauti operacijos arba fizinės terapijos, kad padėtų vaikščiojimui sugrįžti į normalų. Ilgalaikiais nenormalaus vaikščiojimo atvejais asmuo greičiausiai naudos pagalbinius prietaisus gydymui. Tai gali apimti:

• Kojų įtvarai
• Ramentai
• Vaikščiojimo lazdelės
• Vaikštynės

Nors gydymas negali visiškai išgydyti nenormalaus vaikščiojimo, jis gali sumažinti simptomų sunkumą daugeliu atvejų. Kai kurie žmonės taip pat gali pasinaudoti fizioterapijos paslaugomis, kad išmoktų vaikščioti su pėdų problemomis, tokiomis kaip pėdų nutirpimas. Jums gali prireikti reabilitacijos, kad išmoktumėte, kaip judinti raumenis, kompensuoti prastą pusiausvyrą ir išmokti kaip išvengti kritimų. Dėl pusiausvyros problemų, sukeltų svaigimo, galite išmokti, kaip teisingai laikyti galvą, kad atgautumėte pusiausvyrą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pasikonsultuokite su gydytoju, jei neseniai kritote arba jei jūsų nestabilus vaikščiojimas sukelia jausmą, kad galite kristi. Imkitės priemonių, kad būtumėte saugūs ir sumažintumėte būsimų sužalojimų riziką, kartu su bet kuriuo iš šių požymių:

• Trauma dėl kritimo ar galvos smūgio
• Negalite aiškiai kalbėti
• Dusulys
• Svaigimas
• Kritimas ant vienos veido pusės
• Šlapimo ar žarnyno kontrolės praradimas
• Atsiranda po galvos traumos
• Stiprus, duriantis galvos skausmas
• Staigi konfuzija
• Staigus nutirpimas vienoje ar daugiau kūno dalių
• Staigus vaikščiojimo modelio pokytis

Namų gydymo priemonės

Kadangi pėdų kritimas gali padidinti kritimo ir sužalojimo riziką, apsvarstykite galimybę imtis šių atsargumo priemonių namuose:

• Laikyti grindis švarias
• Vengti kilimėlių
• Laikyti elektros laidus toliau nuo koridorių
• Užtikrinti, kad kambariai ir laiptai būtų gerai apšviesti
• Užklijuoti fluorescencinę juostą ant viršutinių ir apatinių laiptų žingsnių