Pusiausvyros ir vaikščiojimo sutrikimai: priežastys

Pusiausvyros ir vaikščiojimo sutrikimai gali pasireikšti nestabilumo jausmu stovint ar einant, dažnesniais kluptelėjimais, šlubavimu ar galvos svaigimu. Staiga prasidėję simptomai, ypač po kritimo arba kartu su kalbos, regos, veido simetrijos ar vienos kūno pusės silpnumo pokyčiais, gali rodyti rimtesnę būklę. Šiame straipsnyje apžvelgiama, kas gali sukelti pusiausvyros ir vaikščiojimo sutrikimus, kaip jie vertinami, ką daryti dabar ir kada būtina skubi pagalba.

Kas yra nenormalus vaikščiojimas?

Nenormalus vaikščiojimas, dar vadinamas vaikščiojimo sutrikimu, yra būklė, kai žmogus nebegali vaikščioti įprastai. Tai gali būti susiję su traumomis, tam tikromis ligomis arba problemomis su kojomis, pėdomis, nervų sistema ar pusiausvyrą užtikrinančiais mechanizmais. Vaikščiojimas gali atrodyti kaip paprasta veikla, tačiau jam reikia sklandaus raumenų, nervų, regos ir vidinės ausies darbo.

Nestabilus vaikščiojimas gali pasireikšti įvairiai, pavyzdžiui:

• svaigimu ar galvos sukimusi vaikštant
• vaikščiojimu šlepsint
• nestabilumo jausmu arba pusiausvyros stoka
• dažnu kluptelėjimu ar netikrumu žengiant žingsnį

Žmonės, kurių eisena ilgą laiką yra nestabili, dažnai vaikšto plačiau pastatę kojas, juda lėčiau ir vaikščiodami būna atsargesni.

Nenormalių vaikščiojimų tipai

Nenormalus vaikščiojimas gali būti klasifikuojamas į kelis tipus, atsižvelgiant į simptomus ar eisenos išvaizdą:

• spastinis vaikščiojimas
• žirklinis vaikščiojimas
• keliantis vaikščiojimas
• klampojantis vaikščiojimas
• stumdomasis vaikščiojimas

Be šių tipų, žmogus, kuris šlubuoja, taip pat laikomas turinčiu nenormalų vaikščiojimą. Šlubavimas gali būti laikinas arba nuolatinis, o kai kuriais atvejais jis gali praeiti ir be medicininės intervencijos.

Priežastys

Kartais vaikščioti tampa sunku dėl ūmios problemos, pavyzdžiui, mėlynės, įpjovimo ar lūžio. Tokios būklės gali sukelti šlubavimą ar laikiną eisenos pakitimą, tačiau jos ne visada laikomos ilgalaikio vaikščiojimo sutrikimo priežastimi. Ilgalaikiai sunkumai dažniau susiję su nervų sistemos, raumenų, regos ar pusiausvyros problemomis.

Dažnesnės nenormalaus vaikščiojimo priežastys apima:

• traumą
• sužalojimą
• uždegimą
• skausmą
• raumenų silpnumą
• jutimų sutrikimą pėdose ar kojose
• ribotą judesių amplitudę
• nuovargį

Vaikščiojimo, pusiausvyros ir koordinacijos problemos dažnai kyla dėl neurologinių ar raumenų sutrikimų. Pavyzdžiui, jei viena koja yra silpnesnė arba sumažėjęs jutimas kojose, žmogui gali būti sunkiau pajusti, kur dedama pėda ir ar ji tvirtai remiasi į grindis.

Ką daryti dabar?

Jei pusiausvyra ar eisena staiga pasikeitė, pirmiausia nutraukite veiklą, atsisėskite arba atsiremkite į stabilų paviršių ir venkite vaikščioti vieni, kol jausmas nepraeis. Jei simptomai kartojasi, stiprėja arba po kritimo atsirado skausmas, patinimas ar galvos smūgis, reikėtų kreiptis į gydytoją. Naudinga užsirašyti, kada simptomai prasidėjo, kas juos sustiprina ir ar buvo kitų požymių, nes tai palengvina įvertinimą.

Diagnostika

• Gydytojas paprastai pradeda nuo išsamios ligos istorijos, įskaitant vartojamus vaistus.
• Svarbu paminėti kritimų ar beveik kritimų istoriją, taip pat alkoholio ar kitų medžiagų vartojimą.
• Pavyzdžiui, nervų laidumo tyrimas ir elektromiograma gali padėti įvertinti raumenų problemas ir periferinę neuropatiją.
• Kraujo tyrimai gali būti paskirti galimoms pusiausvyros problemoms nustatyti.
• Tada gydytojas įvertins jūsų vaikščiojimą ir stebės, kaip judate.
• Gali būti paprašyta eiti tiesia linija, o vertinamas ir laikysenos stabilumas, žingsnio ilgis bei pagalbos poreikis.
• Vaikščiojimas gali būti vertinamas naudojant funkcinio vaikščiojimo skalę, kurioje aukštesnis įvertinimas paprastai rodo savarankiškesnį vaikščiojimą.

Problemoms tiksliau įvertinti gali būti taikomi ir kiti testai. Jie gali apimti:

• klausos testus
• vidinės ausies tyrimus
• regėjimo testus, įskaitant akių judesių stebėjimą

Tada gydytojas įvertins, ar yra susijusių simptomų, dėl kurių reikėtų papildomų tyrimų. Tai gali apimti:

• kraujo spaudimo patikrinimus gulint, sėdint ir stovint
• kraujo tyrimus hemoglobino lygiui, skydliaukės funkcijai, elektrolitams, gliukozei ir vitamino B-12 lygiui nustatyti
• kognityvinės funkcijos testus
• depresijos įvertinimą
• akių tyrimus

Diagnostikos ir tyrimų metodai gali skirtis, nes vaikščiojimo sutrikimą gali lemti skirtingos priežastys. MRT arba KT tyrimas gali būti naudojamas smegenims ir nugaros smegenims ištirti. Gydytojas spręs, kuri nervų sistemos dalis gali prisidėti prie vaikščiojimo ir pusiausvyros problemų.

Gydymas

Gydymas gali apimti vaistus, fizinę terapiją ir pagalbines priemones. Jei nustatoma konkreti priežastis, gydytojas gali skirti gydymą jai valdyti arba koreguoti. Kai kurios būklės gali reikalauti operacijos, kad būtų pašalinta vaikščiojimo sutrikimo priežastis, pavyzdžiui, stuburo problemos, tokios kaip juosmens ar kaklinė stenozė.

Kiti gydymo būdai gali apimti klausos aparatus, jei problema susijusi su klausa, lazdas ar vaikštynes, kad būtų lengviau judėti, ir regėjimo korekciją, jei eiseną blogina regos sutrikimai. Jei nenormalų vaikščiojimą sukelia pagrindinė laikina būklė, žmogaus vaikščiojimas gali normalizuotis, kai ši būklė bus gydoma. Taip gali būti lūžių atveju, kai taikomas įtvaras ar gipsas, arba po kitų traumų, kurioms reikia operacijos ar reabilitacijos.

Ilgalaikiais atvejais gali būti naudojami pagalbiniai prietaisai, tokie kaip:

• kojų įtvarai
• ramentai
• vaikščiojimo lazdelės
• vaikštynės

Nors gydymas ne visada visiškai pašalina vaikščiojimo sutrikimą, jis gali sumažinti simptomų sunkumą. Kai kuriems žmonėms naudinga fizioterapija, reabilitacija ir mokymasis saugiau judėti, kompensuoti prastesnę pusiausvyrą bei mažinti kritimų riziką. Jei pusiausvyros problema susijusi su svaigimu, gali būti mokoma ir judesių ar galvos padėties korekcijos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pasikonsultuokite su gydytoju, jei neseniai kritote arba jei nestabilus vaikščiojimas sukelia jausmą, kad galite kristi. Taip pat svarbu reaguoti, jei kartu pasireiškia kiti požymiai, galintys rodyti rimtesnę problemą.

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei atsiranda:

• trauma dėl kritimo ar galvos smūgio
• aiškus kalbos sutrikimas
• dusulys
• staigus galvos svaigimas
• veido asimetrija
• šlapimo ar žarnyno kontrolės praradimas
• simptomai po galvos traumos
• stiprus, staiga prasidėjęs galvos skausmas
• staigi konfuzija
• staigus nutirpimas vienoje ar daugiau kūno dalių
• staigus vaikščiojimo pokytis

Namų gydymo priemonės

Kadangi pėdos pakibimas ar kiti eisenos sutrikimai gali padidinti kritimo ir sužalojimo riziką, verta imtis kelių atsargumo priemonių namuose:

• laikyti grindis švarias
• vengti kilimėlių
• elektros laidus laikyti toliau nuo koridorių
• užtikrinti, kad kambariai ir laiptai būtų gerai apšviesti
• užklijuoti fluorescencinę juostą ant viršutinių ir apatinių laiptų pakopų

Kada būtina skubi gydytojo apžiūra?

Ne kiekvienas pusiausvyros ar vaikščiojimo sutrikimas reiškia rimtą būklę, tačiau kai kurie požymiai rodo, kad delsti nereikėtų. Ypač svarbu įvertinti, ar simptomai atsirado staiga, ar kartu pasireiškė kiti nervų sistemos sutrikimo ženklai.

Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei kartu su nestabilumu ar pakitusia eisena atsiranda:

• staigus vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas
• kalbos sutrikimas arba sunku aiškiai tarti žodžius
• veido asimetrija
• dažni kritimai arba beveik kritimai per trumpą laiką
• staigus regėjimo pablogėjimas
• stiprus galvos skausmas, ypač jei jis atsirado netikėtai
• naujas sumišimas ar orientacijos sutrikimas

Jei vaikščiojimas tampa nestabilus po kritimo, galvos traumos ar staiga pakinta be aiškios priežasties, tai irgi svarbus signalas. Tokiais atvejais verta ne tik stebėti simptomus, bet ir ieškoti jų priežasties, nes problema gali būti susijusi su nervų sistema, rega, vidine ausimi ar raumenų silpnumu.

Prieš vizitą naudinga pasižymėti, kada simptomai prasidėjo, ar jie nuolatiniai, ar atsiranda tik vaikštant, ir ar buvo kritimų. Tokia informacija gydytojui padeda greičiau suprasti, kur gali slypėti problema.