Kaip per ilgas ekranų žiūrėjimas veikia jūsų virškinimo veiklą

Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai verčia mus praleisti daugybę valandų žiūrint į ekranus – kompiuterius, planšetes, telefonus ar televizorius. Dauguma tyrimų jau įrodė, kad per didelis ekranų naudojimas neigiamai veikia regėjimą, miego kokybę ar psichinę sveikatą. Tačiau retai susimąstome, kaip ilgas laikas prie ekranų gali paveikti mūsų virškinimo sistemą. Mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria šiam ryšiui, o pastarųjų metų tyrimai atskleidžia intriguojančias sąsajas tarp ekrano laiko ir virškinimo sveikatos.

Kas vyksta su jūsų kūnu, kai ilgai žiūrite į ekraną?

Nors atrodo, kad ekranų žiūrėjimo poveikis tiesiogiai neturi nieko bendro su skrandžiu ar žarnynu, mūsų organizmas yra sudėtinga ir tarpusavyje susijusi sistema. Ilgalaikis ekranų naudojimas veikia kelis pagrindinius veiksnius, lemiančius gerą virškinimą:

• Sumažėjęs judrumas – sėdimas gyvenimo būdas lėtina žarnyno veiklą.
• Streso lygio padidėjimas – patiriama daugiau informacinio triukšmo, kas gali kelti nerimą.
• Mitybos įpročiai – dažnas valgymas prie ekranų keičia kramtymo ir sotumo pojūčius.
• Drėgmės ir poilsio trūkumas – ilgai žiūrint į ekraną dažnai pamirštama gerti vandenį ar ilsėtis.

Kaip ekranai ir sėdėjimas lemia sulėtėjusią virškinimo veiklą

Judėjimo stoka ir žarnyno veikla

Ilgas sėdėjimas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, galinčių paveikti virškinimo sistemą. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas skatina žarnyno peristaltiką – ritmiškus žarnyno sienelių judesius, padedančius stumti maistą virškinimo traktu. Ilgai sėdint, ši funkcija silpsta, todėl gali išsivystyti vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, sunkumas ar net ilgalaikės žarnyno problemos.

Be to, fizinis aktyvumas skatina kraujotaką pilvo srityje, o tai svarbu virškinimo fermentų ir maistinių medžiagų judėjimui. Praleisdami valandas prie ekranų ir sumažindami judėjimą, ilgainiui rizikuojame ne tik pabloginti žarnyno veiklą, bet ir prisidėti prie nutukimo ar metabolinio sindromo vystymosi.

Sėdėjimo poza ir spaudimas pilvui

Sėdint netaisyklingai, ypač pasilenkus į priekį prie kompiuterio ar planšetės, didėja spaudimas pilvo ertmei ir diafragmai. Tai gali apsunkinti ne tik kvėpavimą, bet ir trukdyti normaliam skrandžio išsituštinimui bei dirginti virškinimo traktą. Ilgalaikė bloga sėdėsena net gali lemti refliukso ar rėmens simptomus.

Stresas ir emocijų įtaka virškinamojo trakto sveikatai

Ilgas laikas prie ekranų dažnai susijęs su padidėjusiu informaciniu krūviu, socialiniu spaudimu, darbo terminais ar nuolat pasiekiama informacija. Visa tai gali didinti lėtinio streso lygį. Stresas, įjungdamas simpatinę nervų sistemą, tiesiogiai veikia virškinimo funkcijas:

• Lėtina maisto perėjimą žarnynu.
• Gali sumažinti skrandžio sulčių ir fermentų išsiskyrimą.
• Didina spazmų ir skausmo tikimybę, ypač žmonėms su jautresniu virškinamuoju traktu.

Specialistų pastebėjimai ir gausėjantys tyrimai rodo aiškų ryšį tarp ekranų naudojimo, padidėjusio streso ir funkcinių žarnyno sutrikimų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas, gastritas ar kartais net opaligė. Tai patvirtina mintį, kad virškinimo sistemai kenkia ne tik fizinė, bet ir emocinė įtaka.

Kodėl valgymas prie ekranų gali būti žalingas?

Išsiblaškymas ir sotumo pojūčio praradimas

Pagrindinė problema – dėmesio nukreipimas nuo paties valgymo proceso. Skaitant naujienas, žiūrint serialus ar naršant socialiniuose tinkluose, daugiau dėmesio skiriame ekranui, nei savo kūno poreikiams. Tyrimai parodė, kad valgant išsiblaškius smegenys negauna visų signalų apie sotumą. Tai reiškia, kad suvalgome daugiau nei reikia, kramtome nepakankamai, o tai apsunkina virškinimą ir didina riziką persivalgyti.

Greitesnis ir mažiau sąmoningas valgymas

Nepastebėtas ar paskubintas valgymas, būnant prie ekrano, apsunkina skrandžio darbą. Maistas prastai sukramtomas, todėl virškinimo sistema turi dirbti intensyviau, didėja pilvo pūtimo, sunkumo ir refliukso rizika. Ilgainiui šis įprotis gali lemti ir svorio didėjimą, netenkant galimybės pastebėti, kada tikrai esame soti ar sotūs.

Ar egzistuoja mitai apie ekranus ir virškinimą?

Gana dažnas mitas teigia, kad žiūrėjimas į ekraną „tiesiogiai užkemša skrandį“ ar „lėtina virškinimą fiziškai“. Nors ekranų žiūrėjimas pats savaime nekenkia skrandžiui, būtent elgsenos pokyčiai – ilgas sėdėjimas, netinkama poza, streso padidėjimas, išsiblaškęs valgymas – užtikrintai turi nepageidaujamos įtakos virškinimo sistemai.

Todėl svarbu suprasti, jog rizika kyla ne nuo pačio ekrano, bet nuo mūsų kasdienių įpročių, susijusių su technologijų naudojimu.

Kaip saugoti virškinimą naudojant daug ekranų?

• Ribokite ekranų laiką: stenkitės planuoti pertraukas kas 45-60 minutes, trumpai pasivaikščioti ar išsitiesti.
• Valgykite sąmoningai: stenkitės nevalgyti prie ekranų, kiek įmanoma sutelkite dėmesį į maistą.
• Laikykitės taisyklingos sėdėsenos: patikrinkite, ar nugara tiesi, kojos remiasi į grindis, o ekranas yra akių lygyje.
• Nepamirškite vandens: pastatykite šalia stiklinę vandens ir kuo dažniau gurkšnokite.
• Tvarkykite stresą: skirkite laiko kvėpavimo pratimams, trumpam atsipalaidavimui ar meditacijai darbe.
• Įtraukite fizinį aktyvumą: net trumpos, keletą minučių trunkančios judesio pertraukos gali paskatinti žarnyno veiklą.

Išvados

Ilgas ekranų žiūrėjimas, atrodytų, nėra tiesioginė virškinimo problemų priežastis, tačiau sukelia įvairius pokyčius mūsų elgsenoje ir organizme, kurie ilgainiui gali pakenkti virškinimo sistemos sveikatai. Tam reikšmės turi sėdėjimas, stresas, mitybos ir poilsio įpročiai, kurie neatsiejami nuo šiuolaikinio gyvenimo būdo. Supratimas apie šią grandinę padeda keisti savo kasdienius įpročius, o sveikas požiūris į ekranų naudojimą – svarbus žingsnis siekiant išsaugoti gerą virškinimo veiklą ir bendrą savijautą.