Kodėl keičiasi jūsų odos elastingumas per stresą

Ar kada pastebėjote, kad įtemptais gyvenimo periodais oda atrodo sausesnė, mažiau stangri ar net greičiau raukšlėjasi? Nors dažniausiai stresą siejame su emocine savijauta, jo poveikis odai – ypač pastebimas, ypač kalbant apie odos elastingumą. Kodėl taip atsitinka ir ką galime padaryti, kad stresinių situacijų metu odos būklė neprastėtų? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip stresas veikia odos elastingumą, atskleisime mechanizmus ir pateiksime naudingų patarimų.

Kas yra odos elastingumas?

Odos elastingumas – tai gebėjimas grįžti į pradinę formą po tempimo ar spaudimo. Jį nulemia pagrindinės odos baltyminės skaidulos: kolagenas ir elastinas. Elastinga oda atrodo lygesnė, veidas – gaivesnis, o senėjimo požymiai pasireiškia lėčiau. Prarastas elastingumas išduoda apie senėjimo procesus, tačiau reikšmingi pokyčiai dažnai susiję ir su išoriniais veiksniais, tarp jų – stresu.

Kaip stresas paveikia odą?

Streso hormonai ir jų poveikis odai

Kai patiriame stresą, organizmas išskiria daugiau kortizolio – pagrindinio streso hormono. Nors trumpalaikis stresas gali būti naudingas, padedantis mobilizuoti išteklius, užsitęsęs stresas ilgainiui neigiamai veikia organizmą, įskaitant odą. Kortizolis mažina kolageno ir elastino sintezę, dėl to oda praranda tvirtumą, tampa plonesnė ir mažiau atlaidi tempimui. Mažėja ir natūralus odos apsauginių lipidų kiekis, todėl atsiranda sausumas ir didesnis jautrumas.

Laisvieji radikalai ir oksidacinis stresas

Stresas stimuliuoja oksidacinių procesų pagreitėjimą – tai reiškia, kad organizme padaugėja laisvųjų radikalų. Jie pažeidžia ląstelių struktūras, įskaitant kolageno bei elastino skaidulas, ir spartina odos senėjimą. Dėl to prastėja odos elastingumas, formuojasi smulkios raukšlės.

Fiziologiniai pokyčiai patiriant stresą

Kraujotakos sutrikimai

Stresas veikia kraujagyslių susitraukimą – oda prasčiau aprūpinama deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Be to, sumažėja odos gebėjimas atsinaujinti, todėl prarandamas stangrumas ir sveikas švytėjimas.

Imuninės sistemos nusilpimas

Lėtinis stresas silpnina natūralią odos apsaugą nuo neigiamų išorės poveikių: taršos, UV spindulių ar infekcijų. Susilpnėjus imuninei funkcijai, odos audiniai lėčiau atsistato po pažeidimų – tai dar labiau paspartina elastingumo mažėjimą.

Ar galima sustabdyti streso pasekmes odai?

Nors visiškai išvengti streso neįmanoma, moksliniai tyrimai rodo, jog galima sumažinti arba sulėtinti neigiamą jo poveikį odai. Svarbu derinti tiek fiziologines, tiek psichologines priemones. Pateikiame keletą efektyvių būdų, padedančių saugoti odos elastingumą net įtemptais periodais.

• Miego higiena: Geras miegas stiprina organizmą ir leidžia odai geriau atsinaujinti. Specialistai rekomenduoja bent 7–8 val. miego per naktį.
• Subalansuota mityba: Vaisiai, daržovės, sveiki riebalai ir baltymai aprūpina organizmą antioksidantais, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus.
• Vandens vartojimas: Pakankamas skysčių kiekis būtinas ląstelėms, kolagenui ir elastinui palaikyti.
• Fizinė veikla: Sportas mažina stresą, gerina kraujotaką, skatina odos atsinaujinimą.
• Streso valdymo praktikos: Meditacija, gilūs kvėpavimo pratimai, joga padeda sumažinti kortizolio kiekį kraujyje.
• Odos priežiūra: Naudokite drėkinančius ir regeneruojančius kremus su vitaminu C, E, retinoliu bei hialurono rūgštimi, kurie stiprina odą ir apsaugo nuo ankstyvo senėjimo.

Mitai apie stresą ir odą

Yra daugybė mitų, susijusių su stresu ir odos būkle. Dažniausi – jog stresas veikia tik veido spalvą arba jis gali sukelti negrįžtamus pokyčius. Tiesa yra ta, kad laikinas elastingumo sumažėjimas dažniausiai būna grįžtamas, jei tinkamai rūpinsitės savimi, bet nuolatinis stresas be poilsio ir palaikymo gali ilgainiui pakenkti giluminiams odos sluoksniams. Svarbiausia – kuo ankščiau imtis prevencinių priemonių.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite, kad oda nuolat sausėja, tampa gležna, žymiai sumažėjo elastingumas ar atsirado naujų raukšlių, nors gyvenimo būdas nepasikeitė, pasitarkite su dermatologu. Kai kada tokie pokyčiai gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų – hormonų disbalanso ar lėtinių ligų – ženklas.

Išvados

Stresas yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau jo poveikis neapsiriboja tik nuotaika ar darbingumu. Oda – vienas pirmųjų organų, reaguojančių į streso hormonų svyravimus. Kortizolio ir laisvųjų radikalų perteklius spartina odos elastingumo praradimą, todėl svarbu rūpintis savimi kompleksiškai. Derinkite sveiką gyvenimo būdą, reguliarias atsipalaidavimo praktikas ir kokybišką odos priežiūrą, kad net sudėtingiausi gyvenimo pokyčiai nepaliktų neigiamo pėdsako jūsų išvaizdoje.