Kodėl nuolat jaučiate nuovargį net po gero miego

Nuovargis net po gero miego – dažna, tačiau paini sveikatos problema. Jei visą naktį pramiegate, o ryte jaučiatės taip, lyg nebūtumėte ilsėjęsi, galite jausti sumišimą ar net nerimą dėl savo savijautos. Tokia būsena paveikia darbingumą, nuotaiką ir bendrą gyvenimo kokybę. Kodėl taip nutinka ir ką daryti, jei net ir kokybiškas poilsis nepadeda atsigauti? Straipsnyje aptarsime galimas priežastis, mitus apie miegą ir praktinius būdus, kaip atgauti energiją.

Kas yra nuolatinis nuovargis?

Nuovargis – tai daugiau nei paprastas mieguistumas. Jis apima tiek fizinį silpnumą, tiek psichologinį išsekimą. Nepaisant to, kad žmogus pamiega rekomenduojamas 7–9 valandas per parą, jam vis tiek neatsinaujina jėgos. Medicina tokį pojūtį dažnai apibrėžia kaip “lėtinį nuovargį”, kuris gali būti laikinas arba užsitęsti mėnesius ir reikalauti išsamesnio ištyrimo.

Pagrindinės priežastys – ne tik miego trūkumas

Miego kokybė svarbiau už kiekybę

Nors svarbu miegoti pakankamai, dar svarbiau, kokios kokybės yra Jūsų miegas. Miegas susideda iš kelių ciklų: gilus miegas, REM fazė ir lengvo miego fazės. Jei dažnai prabundate, knarkiate, kenčiate nuo apnėjos epizodų ar miego periodais ilgai neužmiegate, miegas tampa nevisavertis. Net jei lovoje išbuvote aštuonias valandas, Jūsų kūnas negavo pilnavertės poilsio ir dėl to atsiranda lėtinis nuovargis.

Miego apnėja ir kiti miego sutrikimai

Vienas dažniausių energijos stokos kaltininkų – obstrukcinė miego apnėja. Tai būklė, kai miego metu trumpam sustoja kvėpavimas, dėl to sumažėja deguonies kiekis kraujyje ir sutrinka gilus miegas. Apnėja rizikuoja ypač tie, kurie knarkia, turi antsvorio ar kvėpavimo sutrikimų. Kiti miego sutrikimai, tokie kaip nemiga, neramių kojų sindromas, periodiniai galūnių judesiai taip pat gali pažeisti miego kokybę.

Psichologiniai veiksniai ir stresas

Prasta psichinė sveikata dažnai siejama su išsekimu, nepaisant to, kiek iš tiesų miegate. Nerimas, depresija, pervargimas darbe ar asmeniniame gyvenime gali reikšmingai paveikti poilsio kokybę. Daugelis žmonių, išgyvendami emocinę įtampą, miega neramiai, dažnai prabunda ar negali pasiekti gilaus miego fazių.

Mitybos ir fizinio aktyvumo vaidmuo

Netinkama mityba ir judrumo stoka tiesiogiai susiję su energijos lygiu. Nepakankamai gaunant baltymų, geležies, vitamino D, B grupės vitaminų, galima susidurti su energijos stygiumi. Be to, per mažas fizinis aktyvumas neleidžia organizmui efektyviai panaudoti energijos ir gali didinti nuovargį, o lengvas reguliarus judėjimas tam tikriems žmonėms padeda jaustis žvaliau.

Medicininės priežastys, dėl kurių jaučiate nuovargį

Jei nuovargis užsitęsia ir nėra paaiškinamas gyvenimo būdo veiksniais, verta pagalvoti apie medicinines priežastis. Kai kurios dažnos būklės apima:

• Hipotirozė. Skydliaukės hormonų trūkumas gali sukelti nuolatinį nuovargį, svorio augimą, odos ir plaukų problemų.
• Anemija. Nepakankamas hemoglobino kiekis kraujyje trukdo deguonies tiekimui audiniams.
• Diabetas. Nestabilus cukraus kiekis kraujyje išderina energijos balansą organizme.
• Lėtinės infekcijos. Virusiniai susirgimai, tokie kaip mononukleozė, ar imuninės sistemos ligos irgi gali būti nuovargio priežastimi.
• Širdies, plaučių ligos. Nesuteikiant organizmui pakankamai deguonies ar maistinių medžiagų, gali pasireikšti išsekimas net po gero miego.

Mitai apie miegą ir energiją

Dažnai manoma, kad daugiau miegant – išspręsite visas energijos stokos problemas. Deja, tai ne visada tiesa. Kartais net ilgesnis nei 9 valandų miegas gali išsekinti, ypač jei jis fragmentuotas arba sutrikdytas. Kitas paplitęs mitas: energijos stinga tik dėl fizinio darbo stokos. Iš tikrųjų, tiek per mažas aktyvumas, tiek per didelis krūvis gali lemti nuovargį, todėl svarbu atrasti savąjį “aukso vidurį”.

Kaip galima sau padėti?

Pagerinkite miego higieną

• Laikykitės pastovaus miego grafiko – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais.
• Venkite stiprios šviesos ir ekranų likus bent 1-2 valandoms iki miego.
• Pasirūpinkite tamsia, vėsią ir tylią miegamojo aplinka.
• Ribokite kofeino, nikotino ir alkoholio vartojimą prieš miegą.

Rūpinkitės bendra savijauta

• Į racioną įtraukite daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, gerų baltymų bei geležies šaltinių.
• Reguliariai mankštinkitės – net trumpas pasivaikščiojimas gali pagerinti nuotaiką ir energijos lygį.
• Skirkite laiko atpalaiduojančiai veiklai: meditacijai, kvėpavimo pratimams, pomėgiams.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei nuovargis trunka ilgiau nei keletą savaičių, pradėjote prarasti svorį, jaučiate dusulį, vargina naktinis prakaitavimas ar miegodami knarkiate (ypač su kvėpavimo pauzėmis) – būtina konsultuotis su šeimos gydytoju. Jūsų gydytojas, remdamasis simptomais ir tyrimų rezultatais, nustatys tikslią diagnozę bei rekomenduos tinkamą gydymą.

Pabaiga: supraskite savo kūną

Nuovargis nepaisant tinkamo miego gali būti ženklas, kad jūsų organizmui reikia daugiau dėmesio. Kartais sprendimas slypi paprastose kasdienėse detalėse: ramioje aplinkoje, sveikesniame judėjimo režime, geresnėje savijautoje ar atidesnėje mityboje. Visgi, nuolatinis beaiškus energijos trūkumas nėra norma. Įsiklausykite į savo kūno siunčiamus signalus ir nedelskite kreiptis pagalbos, jei įprasti patarimai neveikia.