Kaip nuolatinė baimė keičia jūsų imuninį atsaką

Įsivaizduokite, jog kiekvieną dieną pradedate su nerimu ar intensyvia baime – atrodo smulkmena, tačiau ilgainiui tai gali turėti didelę įtaką jūsų sveikatai. Nors trumpalaikė baimė ar nerimas – įprastos mūsų gyvenimo emocijos, nuolatinis jų pojūtis kūne sukelia rimtų pokyčių, ypač imuninėje sistemoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nuolatinė baimė veikia imuninį atsaką, kodėl taip nutinka ir ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo sveikatą.

Kaip veikia baimės mechanizmas organizme?

Baimė – natūrali apsaugos reakcija, padedanti organizmui išgyventi pavojingose situacijose. Tai vadinamoji “kovos arba bėgimo” (angl. ‘fight-or-flight’) reakcija, kurią įjungia simpatinė nervų sistema. Organizme tuomet išsiskiria streso hormonai – daugiausiai adrenalinas ir kortizolis. Jie mobilizuoja jėgas, didina širdies ritmą, glikozės kiekį kraujyje bei paruošia raumenis veiksmui.

Trumpalaikė ir ilgalaikė baimė: kur slypi skirtumas?

Trumpalaikė baimė – efektyvus mechanizmas esant realiai grėsmei. Tačiau, kai baimė tampa nuolatine, fiziologiniai pokyčiai ima trukdyti normaliai organizmo veiklai. Štai čia prasideda neigiama įtaka imuninei sistemai.

Kaip nuolatinė baimė silpnina imuninį atsaką?

Organizme įsitvirtinus pastoviam stresui ar baimei, sutrinka streso hormonų – ypač kortizolio – balansas. Kortizolis natūraliai slopina uždegiminius procesus, tačiau ilgainiui, jo didesnė koncentracija pradeda slopinti ir imuninės sistemos funkcijas.

Kortizolis ir imuninė sistema

• Limfocitų mažėjimas: Prolonguotas streso hormono kortizolio poveikis mažina limfocitų – baltųjų kraujo kūnelių, kovojančių su infekcijomis – kiekį. Tai lemia menkesnį organizmo atsaką į virusus ar bakterijas.
• Uždegimo balansavimas: Nors pradžioje kortizolis mažina uždegimą, ilgalaikė jo perteklius gali iššaukti netinkamus arba nepakankamus imuninės sistemos atsakus, kartais padidina autoimuninių susirgimų riziką.
• Žaizdų gijimo lėtėjimas: Tyrimai rodo, kad nuolat jaučiant baimę ar stresą, žaizdos gyja lėčiau, nes imuninis atsakas prislopintas.

Kasdienybės pavyzdžiai ir mokslinis pagrindimas

Psichoneuroimunologijos srityje tyrėjai pastebi stiprią sąsają tarp chroniško streso/depresijos ir susirgimų padažnėjimo. Pavyzdžiui, 2012 m. žurnale „Brain, Behavior, and Immunity“ publikuotas tyrimas parodė, kad žmonių, kurie jaučia nuolatinį nerimą ar baimę, kraujyje fiksuotas sumažėjęs pagrindinių imuninės sistemos ląstelių kiekis.

Baimė ir imuninės sistemos disbalansas – kokie simptomai išduoda?

Jei baimė trunka ilgai, pasireiškia įvairūs simptomai, susiję su nusilpusiu imuniniu atsaku:

• Dažnos peršalimo ar kvėpavimo takų infekcijos
• Padidėjęs nuovargis, lėtas jėgų atsigavimas
• Ilgai gyjančios žaizdos ar odos pažeidimai
• Virškinimo problemos (dėl žarnyno mikrobiotos pokyčių)
• Dažnesni alerginiai ar uždegiminiai procesai

Ką sako mitai ir ką rodo faktai?

Mitas: „Stipri baimė užgrūdina organizmą“

Dažnas girdėtas teiginys, kad „nuolatinė baimė ar stresas tik padeda tapti stipresniu“. Iš dalies trumpalaikis stresas gali paskatinti trumpą imuninės sistemos aktyvavimą, bet ilgalaikė nuolatinės baimės būsena, kaip rodo tyrimai, sukelia atvirkštinį efektą – organizmas nusilpsta ir tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms.

Kaip apsaugoti imunitetą nuo ilgalaikės baimės?

Streso valdymas – pirmas žingsnis

• Fizinis aktyvumas: Reguliarus sportas padeda sumažinti kortizolio lygį ir atstato neurotransmiterių balansą.
• Meditacija bei kvėpavimo pratimai: Mindfulness technikos, kvėpavimo pratimai ir meditacija mažina streso hormonų koncentraciją, skatina atsipalaidavimą.
• Kokybiškas miegas: Miegas svarbus taisyklingai imuninei reakcijai ir streso reguliacijai.
• Subalansuota mityba: Įtraukus pakankamai vitaminų, mineralų ir antioksidantų, galima stiprinti imuninį atsaką.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei nuolatinės baimės jausmas nepraeina ilgiau nei kelias savaites, trikdo kasdienį gyvenimą ar sveikatą (dažnos infekcijos, prasta savijauta), rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar psichologą. Specialistas gali įvertinti būklę ir pasiūlyti tinkamiausias pagalbos ar gydymo strategijas.

Papildomi rekomenduojami žingsniai stiprinant imuninę sistemą

• Venkite alkoholio ir kitų žalingų įpročių, kurie papildomai silpnina kūno atsaką į stresą.
• Palaikykite socialinius ryšius – emocinis palaikymas sumažina vidinę įtampą.
• Ribokite neigiamų žinių vartojimą, ypač jei jos kelia ilgalaikį nerimą ar baimę.
• Rinkitės laiką gamtoje – buvimas gryname ore, ypač žaliosiose zonose, mažina streso hormonų kiekį.

Išvada: rūpindamiesi emocijomis rūpinamės ir imunine sistema

Nuolatinė baimė – ne tik psichologinė būsena. Tai iš esmės paveikia imuninę sistemą, padidina fizinių ligų ir infekcijų riziką. Baimės valdymas, sveiki įpročiai ir rūpinimasis emocine sveikata – investicija į stipresnį organizmą. Nepamirškite, kad pasikartojantis, ilgalaikis nerimas ar baimės jausmas yra rimtas signalas pasirūpinti savimi ir kreiptis į specialistus.