Kodėl pasikeičia šlapimo spalva po streso

Ar kada pastebėjote, kad po įtemptos dienos ar patirto didelio streso jūsų šlapimo spalva atrodo kitokia nei įprastai? Nors apie tai retai kalbama garsiai, šlapimo spalvos pokyčiai dažnai kelia nerimą. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl po stresinių situacijų šlapimo spalva gali keistis, kokie veiksniai dalyvauja šiame procese ir kada verta sunerimti. Taip pat aptarsime, kaip sumažinti riziką ir pasirūpinti savo sveikata.

Kaip šlapimo spalva susijusi su kūno būkle

Šlapimo spalva – svarbus organizmo „signalas“, rodantis, kas vyksta kūne. Dažniausiai sveiko žmogaus šlapimas būna šviesiai geltonos spalvos, tačiau ji gali varijuoti nuo skaidrios iki sodrios gintaro spalvos. Šią variaciją lemia šlapime ištirpusio urobilino kiekis – pigmento, susidarančio skaidant hemoglobiną kepenyse. Tačiau šlapimo spalvą keičia ne tik tai, ką valgome, geriame ar vartojame vaistus. Daugeliui netikėta, bet įtakos gali turėti ir emocinė būsena, ypač stresas.

Kodėl stresas veikia šlapimo spalvą?

Stiprus stresas sukelia fiziologinių pokyčių organizme. Kai patiriame nerimą, mūsų kūno „kovok arba bėk“ reakcija aktyvuoja simpatinę nervų sistemą. Padidėja kortizolio lygis, keičiasi hormonų ir įvairių kūno procesų veikla. Tai tiesiogiai ir netiesiogiai paveikia šlapimo spalvą keliais būdais.

Dehidratacija dėl streso

Per stresą organizmas linkęs daugiau prakaituoti, pagreitėja kvėpavimas ir net gali sumažėti noras gerti vandenį. Dėl šios priežasties kūnas praranda daugiau skysčių, o šlapimas tampa koncentruotesnis, tamsesnis. Kuo šlapime daugiau pigmento ir mažiau vandens, tuo sodresnė bus jo spalva.

Kortizolio ir hormonų poveikis

Kortizolis – pagrindinis streso hormonas – turi įtakos inkstų funkcijai. Esant aukštam streso lygiui, kortizolio perteklius gali pakeisti, kaip inkstai filtruoja kraują ir reabsorbuoja vandenį. Tai lemia pokyčius šlapimo sudėtyje ir, kartais, spalvoje.

Poveikis virškinimo sistemai

Stresas kartais sukelia virškinimo sistemos sutrikimų: pykinimą, pilvo skausmus ar viduriavimą. Tokios būklės taip pat gali prisidėti prie skysčių netekimo, o tai vėlgi lemia tamsesnę šlapimo spalvą.

Ar šlapimo spalva visada rodo problemą?

Ne kiekvienas šlapimo spalvos pokytis yra nerimą keliantis signalas. Medicinos specialistų teigimu, trumpalaikiai spalvos svyravimai stresinėse situacijose dažniausiai yra natūralus kūno atsakas į pasikeitusias sąlygas. Svarbiausia atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• Ar spalvos pakitimai kartojasi dažnai?
• Ar kartu pasireiškia kiti simptomai: skausmas, kraujas, nemalonus kvapas, deginimas?
• Ar pokyčiai užsitęsia ilgiau nei keletą dienų?

Jei į visus klausimus atsakote „ne“ ir spalva normalizuojasi pailsėjus, pakankamai vartojant skysčių, greičiausiai nėra pagrindo sunerimti.

Mitai apie šlapimo spalvos pokytį dėl streso

• MITAS: Po streso šlapimas būtinai turėtų tapti rausvas arba raudonas.
  
  FAKTAS: Lengvas pageltimas ar patamsėjimas yra įprastas, tačiau rausvas ar kraujo atspalvis šlapime po streso yra reti ir gali nurodyti kitą – rimtesnę – problemą.
• MITAS: Šlapimo spalva dėl streso pasikeičia visiems žmonėms vienodai.
  
  FAKTAS: Skirtingų asmenų reakcijos į stresą labai skiriasi. Kai kurie pokyčių nepastebi visai.
• MITAS: Šlapimo spalva gali parodyti psichologinių sutrikimų buvimą.
  
  FAKTAS: Vien spalvos pokytis nėra patikimas psichologinės būklės indikatorius.

Kada laikas kreiptis į gydytoją?

Kai kurie šlapimo spalvos pokyčiai, ypač kartu su kitais simptomais, įspėja apie galimą sveikatos sutrikimą. Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Šlapimas ilgai išlieka tamsus ar rudas, nors geriate pakankamai skysčių.
• Pastebite kraują (raudoną ar rusvą atspalvį).
• Šlapimas įgyja labai stiprų, nemalonų kvapą.
• Atsiranda skausmas pilvo apačioje, nugaroje, jaučiate deginimą šlapinantis.
• Kartu pasireiškia karščiavimas, stiprus silpnumas.

Tokiais atvejais šlapimo pokyčius gali sukelti šlapimo takų infekcija, inkstų liga, kepenų problemos ar kitos rimtesnės būklės, o ne tik stresas.

Kaip apsaugoti organizmą: patarimai kasdienai

• Gerkite daugiau vandens. Net jei neturite troškulio, po streso verta papildomai gerti vandenį – taip padėsite inkstams išplauti pigmentus ir sumažinti šlapimo koncentraciją.
• Sveika mityba. Pakankamas vaisių, daržovių, baltymų kiekis padeda palaikyti normalų elektrolitų ir pigmentų balansą.
• Rūpinkitės psichologine sveikata. Praktikuokite kvėpavimo pratimus, meditaciją, mankštą ar kitas jums tinkančias streso valdymo technikas. Tai teigiamai paveiks ir visą kūną.
• Neslopinkite noro šlapintis. Laiku tuštinimasis padeda išvengti šlapimo sąstingio ir kitų galimų komplikacijų.
• Stebėkite kitus simptomus. Jei kartu su šlapimo pokyčiais pasireiškia ir kiti nemalonūs pojūčiai, nesikreipkite į gydytoją per vėlai.

Išvada

Šlapimo spalva yra reikšmingas organizmo būklės rodiklis ir, nors dažniausiai spalvos pokyčiai po streso yra trumpalaikiai, nederėtų jų ignoruoti. Dehidratacija, streso sukelti hormonų pokyčiai ir emocinės krizės tiesiogiai veikia inkstų veiklą, o kartu – ir šlapimo sudėtį bei išvaizdą. Stebėkite, kaip dažnai ir kokiais atvejais keičiasi jūsų šlapimo spalva, įsiklausykite į kitus kūno siunčiamus signalus ir, jei kyla abejonių – nedvejodami kreipkitės į sveikatos specialistus.