Kodėl po ilgo sėdėjimo „peršti“ pėdos?

Daugelis pažįsta tą nemalonų jausmą – atsistojus po ilgo vairavimo, darbo prie kompiuterio ar sėdėjimo kelionėje, pėdos ima „perštėti“, dilgčioti arba net šiek tiek skaudėti. Šis simptomas gali nustebinti, ypač jeigu nesate patyrę panašių pojūčių anksčiau. Kodėl po ilgo sėdėjimo pėdos taip reaguoja? Ar tai ženklas, kad organizme kažkas negerai, ar tiesiog natūrali kūno reakcija į ilgalaikį nejudrumą? Straipsnyje išnagrinėsime pagrindines priežastis, kas vyksta jūsų kūne ir kaip sumažinti šiuos nemalonius pojūčius.

Kas vyksta, kai ilgai sėdime?

Ilgalaikis sėdėjimas jau kurį laiką yra laikomas „naująja rūkymo forma“ – mūsų organizmui tai tikrai nėra natūrali būsena. Nesvarbu, ar laikote kojas nuleistas žemyn, ar užmetėte vieną ant kitos, kai ilgai išliekate toje pačioje padėtyje, kraujotaka apatinėse galūnėse sulėtėja. Tai gali sukelti įvairių nemalonių pojūčių, įskaitant perštėjimą, tirpimą ar net trumpalaikį skausmą.

Kraujo apytakos svarba

Kūnas nuolat cirkuliuoja kraują, kad aprūpintų visus audinius deguonimi ir maisto medžiagomis. Kai sėdime ilgą laiką, ypač statine poza, pėdose ir kojose susidaro kraujo sąstovis. Tai lemia, kad į nervus ir audinius patenka mažiau deguonies. Rezultatas – pėdos gali pradėti „perštėti“, dilgčioti, o atsistojus netgi jausti sunkumą ar „adatas“. Tokia būsena dažnai apibūdinama kaip parestezija – laikinas pojūčių sutrikimas dėl nervinių impulsų persiduodavimo sutrikimo.

Nervų spaudimas ir „užsėdėjimas“

Sėdint ilgą laiką, sėdmenyse, šlaunyse ar blauzdose gali būti užspausti nervai, kurie eina į pėdas. Dažniausias pavyzdys – sėdmenų srityje esantis sėdimasis nervas (nervus ischiadicus), kurio spaudimas gali plisti per visą koją iki pat pėdos. Užspaudus šio ar kitų nervų šakeles, nerviniai signalai prastai cirkuliuoja, todėl jaučiame perštėjimą, dilgčiojimą ar tirpimą. Šis reiškinys yra laikinas ir dažniausiai išnyksta judant ir atstačius normalią kraujotaką.

Pagrindinės perštėjimo pėdose priežastys

• Kraujo sąstovis: Kai sėdite ilgai ir jūsų kojos yra apačioje, venose sunkiau grįžti kraujui į širdį. Susikaupus daugiau kraujo, audiniai nebegauna tiek deguonies ir maistinių medžiagų, todėl atsiranda „perštėjimo“ pojūtis.
• Nervų spaudimas: Ilgas sėdėjimas gali sukelti laikinyje nervų „apspaudimą“, ypač jei sėdima nepatogiai arba užmetus koją ant kojos.
• Raumenų nejudrumas: Kai raumenys ilgai nejudinami, jie sunkiau pumpuoja kraują (vadinamasis „antrasis širdies darbas“), o tai irgi prisideda prie nemalonių pojūčių.
• Aplinkos temperatūra: Sėdint ilgai vėsioje aplinkoje, kraujagyslės gali susitraukti, todėl dar labiau sulėtėja kraujotaka ir pagilėja perštėjimas.

Ar perštėjimas pėdose – pavojingas?

Dažniausiai trumpalaikis perštėjimas ar dilgčiojimas, atsirandantis tik po ilgo sėdėjimo ir praeinantis pajudėjus, nėra pavojingas. Tai natūrali kūno reakcija į užspaustą kraujotaką ar nervą. Tačiau svarbu atskirti, kada šis simptomas gali būti rimtesnės sveikatos būklės požymis.

Kada verta sunerimti?

• Jei tirpimas, perštėjimas ar skausmas pėdose nepraeina ilgą laiką, net ir pajudėjus.
• Jei prie šių simptomų prisideda pėdų ar kojų silpnumas, patinimas, odos pakitimai arba žaizdos.
• Jeigu simptomai pasikartoja dažnai ir pradeda trukdyti kasdienį gyvenimą.
• Jei turite rizikos veiksnių, tokių kaip diabetas, periferinė kraujagyslių liga ar buvę insultai.

Tokiais atvejais būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar neurologu – jie gali atlikti papildomus tyrimus, įvertinti jūsų kraujotaką, nervų jautrumą ir patarti dėl gydymo ar gyvenimo būdo korekcijų.

Praktiniai patarimai: kaip sumažinti perštėjimą pėdose po sėdėjimo

• Judėkite dažniau: Kas 30–60 minučių atsistokite, pasivaikščiokite ar bent apsukite keletą ratų aplink kėdę.
• Darykite trumpus tempimo pratimus: Jei sėdite ilgai, ištempkite kojas, kulkšnis, pėdas – tai pagerins kraujotaką ir pakels bendrą tonusą.
• Keiskite kojas: Stenkitės nesėdėti nuolat susidėjus koją ant kojos – taip mažiau spaudžiami nervai ir venos.
• Naudokite pakojį: Jei dirbate prie stalo, pakelkite kojas ant specialaus pakojo ar net nedidelės dėžutės. Tai palengvins kraujo grįžimą į širdį.
• Stebėkite simptomus: Jeigu pojūčiai nepraeina, jaučiate stiprų skausmą ar atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų, kreipkitės į gydytoją.

Dažniausi mitai apie pėdų „perštėjimą“

Mitas: peršti, nes „auga“ pėdos ar nagai

Iš tiesų perštėjimo priežastis nėra nei nagų augimas, nei pačių pėdų „tempimas“. Tikroji priežastis – kraujotakos ir nervų veiklos pokyčiai, susiję su ilgu nejudrumu.

Mitas: perštėjimas – tik pagyvenusių žmonių problema

Nors su amžiumi dažnėja kraujotakos ir nervų problemų, tačiau perštėjimą po ilgo sėdėjimo gali patirti bet kokio amžiaus žmonės. Net vaikai ar jauni suaugę jaučia nemalonius pojūčius ilgų kelionių metu ar po ilgos pamokos mokykloje.

Ką svarbu žinoti dirbantiems sėdimą darbą

Dirbantieji sėdimą darbą yra viena iš labiausiai pažeidžiamų grupių. Ilgas laikas prie kompiuterio gali ne tik sukelti pėdų perštėjimą, bet ir padidinti giliųjų venų trombozės riziką, ypač jei yra polinkis į kraujagyslių ligas. Todėl labai svarbu reguliariai judėti, daryti trumpas pertraukas, nepamiršti gerti vandens. Darbuotojams rekomenduojama keisti darbo padėtį, įrengti ergonomišką darbo vietą, užtikrinti, kad po kojomis būtų pakankamai erdvės, o pėdų netraiškytų sunkūs daiktai.

Išvada

Perštėjimas pėdose po ilgo sėdėjimo – dažnas ir, daugeliu atvejų, nepavojingas reiškinys, susijęs su laikinu kraujotakos ir nervų veiklos sutrikimu dėl nejudrumo. Labai svarbu klausyti savo kūno, reguliariai judėti, rūpintis darbo vietos ergonomika. Jeigu simptomai užsitęsia ar stiprėja – verta pasikonsultuoti su gydytoju. Rūpinkitės savo pėdomis ir išlikite aktyvūs – taip išvengsite ne tik nemalonių pojūčių, bet ir rimtesnių sveikatos problemų.