Kaip padėti vaikui, turinčiam ADHD, sėkmingai mokytis mokykloje

Bendradarbiavimas su mokytojais – vienas svarbiausių žingsnių siekiant užtikrinti sėkmingą vaiko mokymąsi mokykloje. Anksti užmegzkite kontaktą: nuo pat mokslo metų pradžios susitarkite pasikalbėti apie vaiko individualius poreikius ir kartu aptarkite būdus, kaip jam padėti kasdienėse situacijose.

Mokytojų ir tėvų partnerystė

Nuolatinis ir atviras mokytojų bei tėvų dialogas padeda sukurti augančiam vaikui saugią, palaikančią aplinką. Kartu spręskite organizacinius klausimus: galbūt vaikui reikia, kad sėdėtų arčiau mokytojo ir toliau nuo langų bei durų – taip jis mažiau blaškysis ir geriau susikaups. So pat, jei įmanoma, pasirūpinkite papildomomis mokymo priemonėmis namuose.

Kalbėkite su mokytoju apie įvairius darbo būdus ir technologijas, kurios padėtų išlaikyti vaiko dėmesį – pavyzdžiui, specialias programėles, leidžiančias peržiūrėti pamokose girdėtą informaciją.

Reguliarus bendravimas

Dažnai pasiteiraukite apie vaiko savijautą, elgesį bei pažangą. Stebėkite, kaip jam sekasi įveikti namų darbus, ar nereikia papildomos pagalbos ar daugiau laiko testams atlikti. Sužinokite, kiek namų darbų planuojama skirti ir pasitarkite, jei reikia individualių sprendimų.

Organizuokite reguliarus pokalbius – tiek gyvai, tiek el. paštu ar telefonu. Taip įgysite aiškesnį vaizdą apie vaiko sunkumus ir pasiekimus. Mokytojo svetainėje stebėkite numatytų testų ar didesnių projektų datas – kartu numatykite, kaip vaikas galėtų sistemingai ruoštis ir išvengti paskutinės minutės streso.

Efektyvus susikalbėjimas

Būkite konstruktyvūs – rinkitės žodžius taip, kad mokytojas nesijaustų puolamas. Užuot klausiant, kodėl jis nepadeda vaikui dirbti greičiau, pasvarstykite, ką galima kartu nuveikti, kad skirtumėte daugiau dėmesio užduočių atlikimui mokykloje. Jei sulaukiate pastabų dėl vaiko elgesio ar dėmesio stokos, reaguokite ramiai ir ieškokite sprendimų kartu: gal padėtų pakeisti vietą klasėje ar užduotis pateikti mažais etapais.

Jei namuose įvyksta didelių pokyčių – persikraustymas, skyrybos, artimųjų netektis – būtinai informuokite apie tai mokyklą. Tai padės mokytojams suprasti laikinas vaiko nuotaikos ar elgesio permainas.

Bendrų tikslų kūrimas ir susitikimai

Kurdami bendras taisykles ir tikslus, tėvai ir mokytojai gali palaikyti vaiko raidą tiek mokykloje, tiek namuose. Aptarkite, kaip skatinti vaiko gebėjimą laikytis instrukcijų – pritaikykite tą pačią sistemą ir klasėje, ir namuose. Šis nuoseklumas ne tik užtikrina geresnį rezultatą, bet ir sujungia abiejų pusių pastangas.

Susitikimų su mokytojais metu būkite pasiruošę: turėkite iš anksto surašytus klausimus, turėkite po ranka pažymių knygelę, testų rezultatus, mokytojų pastabų išrašus.

Padėka ir įsitraukimas

Aktyviai dalyvaukite mokyklos gyvenime: atvykite į susitikimus, siūlykite savo pagalbą ekskursijose ar bibliotekoje. Taip pamatysite, kaip vaikui sekasi bendrauti mokykloje, ir parodysite, kad jums rūpi jo ugdymas. Nepamirškite padėkoti mokytojui, kuris stengiasi dėl jūsų vaiko – net nedidelė padėka padės užmegzti teigiamą bendradarbiavimą.

Kas lemia gerą mokyklos aplinką?

Jeigu mokytojas dažnai kritikuoja ir yra nekantrus, net ir nerimaujantis vaikas gali imti vengti mokymosi. Tokiu atveju vaikas, turintis papildomų poreikių (pvz., hiperaktyvumo ar dėmesio stokos), rizikuoja prarasti norą lankyti mokyklą. Geriausia, jei ugdymo įstaiga ne tik skatina vertybėmis grįstą aplinką, bet ir moko vaikus teigiamo pavyzdžio bei kuria draugišką, saugią erdvę.

Idealu, jei mokykla palaiko atvirą ir sąžiningą tėvų, pedagogų ir kitų specialistų bendravimą. Tokia partnerystė leidžia greičiau pastebėti pokyčius ir iškart reaguoti, ieškant sėkmingų sprendimų.

Kaip padėti vaikui namuose?

Kasdienių įpročių formavimas namuose ne mažiau svarbus nei pagalba mokykloje. Jei artėja mokslo metai, padėkite vaikui pamažu priprasti prie ankstyvesnio kėlimosi, ypač jei vasarą jis buvo pratęs ilgiau miegoti. Nakčiai taip pat palaipsniui ankstinkite laiką.

Jei vaikas vartojo vaistus dėl koncentracijos sunkumų, prieš mokslo pradžią pasitarkite, ar grąžinti juos į kasdienybę.

Dienotvarkės paskelbimas

Padėkite vaikui laikytis aiškaus rytinio ritualo, iškabindami veiklų sąrašą matomoje vietoje – ant šaldytuvo ar šalia darbo stalo. Aiškiai nurodykite visas rytines užduotis, pavyzdžiui:

• apsirengti,
• pasikloti lovą,
• pavalgyti pusryčius,
• susiruošti namų darbus,
• pasiimti kuprinę, batus, striukę, pietų dėžutę.

Tvarka ir organizuotumas

Kartais būtent tvarkinga aplinka padeda vaikui sumaniau susidoroti su kasdieniais sunkumais. Pasirūpinkite darbo kalendoriumi ar planuokliu, lenta su rašymo funkcija ar skelbimų lenta priminimams, patogia vieta rašikliams ir pratybų sąsiuviniams. Spalvoti segtuvai arba kelių skyrių aplankai padės vaiko užduotims nesusimaišyti.

Leiskite vaikui kartu sudaryti reikiamų priemonių sąrašą – taip sustiprinsite atsakomybės pojūtį.

Namų darbų kampelis ir rutina

Skirkite nuolatinę vietą namų darbams atlikti – atokiau nuo televizoriaus ar triukšmingų brolių ir seserų. Geriausia, kai sėdima nugara į langą ir vaizdas netraukia dėmesio. Jei stebite kelis vaikus vienu metu, kiekvienas turėtų turėti savą erdvę pagal poreikius.

Stenkitės, kad namų darbai būtų atliekami panašiu metu kiekvieną dieną. Po 10–20 minučių leiskite vaikui trumpai pajudėti – tačiau pertraukos tegul nebūna su ekranais. Galite suskirstyti darbą į kelis užsiėmimus po 20 minučių, tarp jų pasiūlydami žaidimų ar užkandį. Pamainykite dalykus – pavyzdžiui, 20 minučių skirti matematikai, tada tiek pat skaitymui, ir vėl sugrįžti prie matematikos. Tokia sistema mažina įtampą ir padeda geriau atlikti užduotis.

Kurkite aiškų savaitės tvarkaraštį, kuriame matytųsi visi svarbiausi darbai ir laisvalaikio veiklos. Spalvinėmis žymomis nurodykite prioritetus ir papildykite tvarkaraštį, kai priartėja testai ar didesni projektai. Skatinkite vaiką prisidėti sudarant šią dienotvarkę – taip jis jausis atsakingas už savo laiką: kasryt kartu ją peržvelkite, kol rutina taps natūrali.

Technologijos ir pagalbos priemonės

Vyresniems vaikams pravartu užrašyti darbus ir svarbias datas skaitmeniniame kalendoriuje, kuris siunčia priminimus į jų telefoną ar gali būti bendrinamas su tėvais bei pedagogu.

Jei vaikas vartoja paskirtus vaistus, ypač dėmesio sutrikimui gydyti, namų darbus stenkitės atlikti popiet – tuomet medikamentų poveikis dar efektyvus. Vakare gali būti sunkiau susikaupti.

Motyvuokite paskatinimais

Už gerai atliktus darbus drąsiai paskatinkite vaiką. Kartais tėvai sukuria specialią sistemą: vaikas surenka žetonus, kuriuos vėliau gali keisti į smagius užsiėmimus ar ekrano laiką. Tokia motyvacija skatina savarankiškumą.

Nepamirškite pasirūpinti, kad vaikas iš tiesų perduotų atliktus namų darbus – dėl užmaršumo jie neretai lieka kuprinėje. Patogi segtuvų ar aplankų sistema, kur atskiros kišenės skirtos naujoms užduotims ir atliktiems darbams, gali būti itin vertinga.

Vaikas gali naudotis programomis ar debesų saugyklomis, kurios automatiškai išsaugo dokumentus – taip darbai nepasimes nei namuose, nei mokykloje.

Savikontrolės įgūdžių ugdymas

Vaikai, kurie linkę pamiršti užduočių datas ar neteisingai suprasti instrukcijas, ypač vertina nuolatinį tėvų ir mokytojų bendradarbiavimą. Aptarkite, kaip padėti vaikui nenukrypti nuo kurso – galbūt savaitės pradžioje peržiūrėkite užduočių sąrašą, paprašykite mokytojo informuoti apie vėluojančius darbus ar tiesiog pasiteirauti apie iškilusius sunkumus.

Dėmesio stiprinimo priemonės

Kai kuriems vaikams susikaupti padeda balto triukšmo generatorius: šnabždantys lietaus ar jūros garsai arba net stipresnis ventiliatorius užblokuoja pašalinius garsus.

Taip pat pasistenkite išvengti ryto streso – pasirūpinkite papildomais dažnai pametamais daiktais: atsarginiais raktais, kepurėmis, pirštinėmis ar bilietais.

Draugystės įgūdžių ugdymas

Planuokite žaidimų susitikimus, ypač jei vaikui sunkiau rasti draugų. Geriausia, jei veikla struktūruota ir vyksta pažįstamoje aplinkoje. Pasikalbėkite su vaiku apie tai, kas jo laukia ir kaip elgtis susitikimo metu. Pasitarkite su mokytoju, kurie klasės draugai būtų tinkami pirmajam žaidimui drauge.