Kaip jūsų kūno kvapas kinta dėl streso?

Daugelis iš mūsų esame pajutę, kad patiriant stresą, ypač per egzaminus, svarbius susitikimus ar viešą kalbėjimą, mūsų kūno kvapas gali tapti stipresnis arba nemalonus. Tačiau kodėl taip nutinka? Kas vyksta mūsų organizme streso metu, kad pasikeičia prakaito kvapas? Suprasti šį reiškinį svarbu tiek rūpinantis asmenine higiena, tiek ieškant būdų valdyti stresą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas paveikia kūno kvapą, kokios fizinės ir cheminės reakcijos tai lemia, kokius mitus vertėtų paneigti bei kaip galima sumažinti nemalonų kvapą stresinėse situacijose.

Kaip kūnas reaguoja į stresą

Kai susiduriate su stresu – ar tai būtų darbo terminas, ar ginčas su artimu žmogumi – jūsų kūnas aktyvuoja vadinamąją simpatinę nervų sistemą ir išleidžia streso hormonus, tokius kaip adrenalinas bei kortizolis. Tai vadinama „kovok arba bėk“ reakcija, kurios tikslas yra paruošti kūną greitai reaguoti. Tačiau ši natūrali apsauginė reakcija taip pat turi netikėtą šalutinį efektą – poveikį jūsų prakaito gamybai ir kūno kvapui.

Prakaito liaukų tipai ir jų veikla

Žmogaus odoje veikia dvi pagrindinės prakaito liaukų rūšys: ekrinines ir apokrinines. Ekrininės liaukos išsidėsčiusios visame kūne ir atsakingos už temperatūros reguliavimą, išskirdamos vandeninį prakaitą, kuris dažniausiai būna bekvapis. Apokrininės liaukos daugiausia randamos pažastyse, kirkšnyse ir aplink lytinius organus. Jos išskiria tirštesnį, baltymų ir lipidų turtingą prakaitą, kurį odoje esantys mikroorganizmai skaido, taip sukeldami specifinį kūno kvapą.

Streso poveikis prakaito sudėčiai

Nors abu prakaito liaukų tipai aktyvuojami skirtingais tikslais, stresas visų pirma veikia apokrinines liaukas. Kai esate įsitempę, jos išskiria daug tirštesnį prakaitą, kuriame gausu baltymų ir riebalų. Šis prakaitas, patekęs ant odos, tampa puikia terpe odos bakterijoms. Būtent šios bakterijos suskaido prakaito komponentus ir sukelia stipresnį ar aštresnį kvapą nei įprastai. Tai paaiškina, kodėl dauguma žmonių pastebi, kad streso metu kvapas iš pažastų ar net viso kūno stiprėja.

Kodėl streso prakaitas skiriasi nuo sportinio prakaito?

Verta pažymėti, kad prakaitas, kurį išskiriate dėl karščio arba intensyvaus fizinio aktyvumo, labai skiriasi nuo to, kuris susidaro stresuojant. Ekrininės liaukos išskiria daugiausiai vandens ir druskų prakaitą, kuris, išdžiūvęs ant odos, paprastai nesukelia stipraus kvapo. Tačiau stresas aktyvuoja apokrinines liaukas, kurios išskiria daugiau baltymų turintį prakaitą, todėl susidaro stipresnis kvapas. Tai – biocheminė reakcija tarp streso hormonų, prakaito liaukų ir odos bakterijų.

Kokios bakterijos sukelia nemalonų kvapą?

Žmogaus odoje gyvena įvairios bakterijos, kurios išnaudoja apokrininių liaukų prakaito medžiagas kaip maistą. Dažniausiai kvapą sukelia bakterijos iš Staphylococcus, Corynebacterium ir Micrococcus grupių. Jos skaido baltymus ir lipidus į lakias, stipriai kvepiančias rūgštis ir kitas jungas. Kuo daugiau tokių maistinių medžiagų (ypač patiriant stresą), tuo didesnė kvapų gamyba.

Mitai ir faktai apie streso sąlytį su kūno kvapu

• Mitas: „Nemalonus kvapas reiškia, kad prastai prižiūrite higieną.“
  Faktas: Net ir prižiūrint tobulą higieną, streso prakaitas gali turėti intensyvų kvapą, nes taip lemia fiziologinės reakcijos ir odos mikroflora.
• Mitas: „Streso metu visas kūnas kvepia taip pat.“
  Faktas: Intensyviausias kvapas aptinkamas pažastyse ir kirkšnyje, kur daugiausia apokrininių liaukų ir bakterijų.
• Mitas: „Specialūs dezodorantai visiškai pašalina streso kvapą.“
  Faktas: Dezodorantai ir antiperspirantai padeda sumažinti kvapą, tačiau jie gali būti nepakankami, jei stresas labai stiprus arba prakaitavimas gausus.

Kaip sumažinti nemalonų kvapą streso metu?

Veiksmingi higienos sprendimai

• Reguliari higiena: Dušas bent kartą per dieną, ypatingą dėmesį skiriant pažastims ir kirkšnims, padeda sumažinti bakterijų kiekį ant odos.
• Skutimas: Plaukelių šalinimas pažastyse mažina bakterinių kolonijų veisimosi vietas ir palengvina kvapų kontrolę.
• Antiperspirantai ir dezodorantai: Antiperspirantai mažina prakaito sekreciją, dezodorantai slopina kvapą. Rekomenduojama rinktis produktus be stiprių kvapų, jei jūsų oda jautri.

Kai kurie gyvenimo būdo patarimai

• Mityba: Venkite maisto produktų, skatinančių stiprų kvapą (aštraus, česnako, alkoholio). Gerkite pakankamai vandens, kad sumažintumėte toksinų kiekį organizme.
• Dėvėkite natūralius audinius: Medvilnė ir linas leidžia odai „kvėpuoti“ ir sumažina bakterijų dauginimąsi prakaituojant.
• Streso valdymas: Reguliariai užsiimkite gilia kvėpavimo praktika, meditacija arba sportu, kad streso hormonai būtų lengviau pašalinami iš organizmo.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Dauguma atvejų streso sukeltas kūno kvapas yra natūralus ir kontroliuojamas higienos bei gyvenimo būdo priemonėmis. Tačiau jei pastebite, kad kvapas staiga pakito, tapo labai stiprus ar atsirado neįprastas kvapas (pvz., salstelėjęs ar labai rūgštus), verta pasitarti su gydytoju. Kartais nemalonus kvapas gali rodyti medžiagų apykaitos sutrikimus, infekcijas ar kitas sveikatos problemas.

Išvada

Stresas yra ne tik emocinis, bet ir fizinį poveikį organizmui darantis veiksnys. Vienas iš šio poveikio pavyzdžių – stipresnis kūno kvapas, kurį lemia apokrininių prakaito liaukų aktyvumas ir odos bakterijos. Nepaisant įsitikinimų apie higienos trūkumą, stipresnis kvapas stresinėse situacijose dažniausiai yra natūralios žmogaus fiziologijos išraiška. Suprasdami šio proceso mechanizmą ir laikydamiesi paprastų kasdienių priemonių, galite efektyviai sumažinti nemalonius pojūčius ir labiau pasitikėti savimi net sudėtingiausiose gyvenimo situacijose.