Kodėl keičiasi jūsų kūno pojūčiai keliaujant?

Kai keliaujate, tikriausiai pastebite, kad keičiasi ne tik peizažai pro langą, bet ir jūsų kūno pojūčiai – nuo spaudimo ausyse lėktuve iki nuovargio, keistų virškinimo sistemos reakcijų ar neįprastų kvėpavimo pojūčių kalnuose. Kodėl mūsų kūnas reaguoja taip įvairiai, kai judame tarp skirtingų vietovių ar klimato zonų? Šiame straipsnyje nuosekliai paaiškinsime pagrindines priežastis, kodėl kelionės sukelia pokyčius kūno pojūčiuose, kaip prisitaikyti prie jų, ir aptarsime dažniausius mitus apie sveikatą kelionių metu.

Pagrindinės priežastys, kodėl kūno pojūčiai keičiasi keliaujant

Slėgio ir aukščio pokyčiai

Viena dažniausių priežasčių, kodėl keliaudami jaučiate skirtumus kūne – staigūs aplinkos slėgio pokyčiai, ypač keliaujant lėktuvu ar į aukštas vietoves. Pakilus į lėktuvo saloną, atmosferos slėgis tampa žemesnis nei prie jūros lygio. Dėl to oro slėgis vidinėje ausyje sunkiau susilygina su išoriniu.

• Spaudimas ausyse: Dėl greito pakilimo/kritimo daugelis patiria spaudimo ar užgulimo ausyse pojūtį. Tai yra natūrali kūno reakcija, kuri dažniausiai išnyksta suvienodinus slėgį (pavyzdžiui, žiovaujant ar kramtant).
• Aukštikalnių poveikis: Keliaujant į kalnus, oras tampa retesnis, jame mažiau deguonies. Kūnas priverstas prisitaikyti, todėl gali pasireikšti dusulys, galvos svaigimas, nuovargis. Šie pokyčiai ypatingai dažni žmonėms, kurie priprato prie žemesnio aukščio.

Laiko juostų kirtimas ir cirkadinių ritmų sutrikimai

Svarbi kūno pokyčių priežastis keliaujant – pasikeitęs paros ritmas. Skrendant į kitą laiko juostą, kyla vadinamasis “jet lag” arba paros ritmo sutrikimas. Mūsų vidinis laikrodis (cirkadinis ritmas) bando prisitaikyti prie naujo laiko, tačiau hormonų (pvz., melatonino) gamyba vėluoja.

• Nuovargis ir mieguistumas: Kūnas gali jaustis pavargus net ir pailsėjus, nes biologinis laikrodis “sako”, kad dar metas miegoti arba būti budriam, priklausomai nuo krypties, į kurią keliaujate.
• Dėmesio ir koordinacijos svyravimai: Dėl sutrikusio cirkadinio ritmo sumažėja reakcijų greitis, rimtesniais atvejais – atsiranda dezorientacija ar nuotaikų svyravimai.

Oro drėgmės ir temperatūros pokyčiai

Lėktuvų salonai yra labai sausi – oro drėgmė mažesnė nei daugelyje dykumų. Dėl drėgmės trūkumo gali išsausėti akys, lūpos, oda, atsirasti lengvas gerklės dirginimas. Patekus į karštesnį ar vėsesnį klimatą, kūnas taip pat reaguoja adaptacinėmis priemonėmis – prakaitavimo intensyvumu, kraujagyslių susiaurėjimu ar išsiplėtimu. Staigaus temperatūros pokyčio metu dažnai jaučiamas šaltis arba, priešingai, didelis karštis, ypač pirmomis valandomis po atvykimo.

Viešojo ir uždarų erdvių ventiliacijos įtaka

Kelionės metu dažnai keičiasi ir aplinkos vėdinimas: viešieji autobusai, traukiniai ar viešbučiai gali turėti mažiau gaivaus oro negu įprasta. Dėl to kai kurie žmonės pastebi stipresnį nuovargį, galvos skausmus ar net lengvą svaigulį. Tai gali būti dūstančios aplinkos arba pakitusių kvapų ir oro kokybės pasekmė.

Kelionės stresas ir emociniai pokyčiai

Nauja aplinka, neįprasta dienotvarkė, būtinybė orientuotis nežinomose vietovėse ir kalbose – visa tai kelia emocinę įtampą. Stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą (kūno “kovok arba bėk” režimą), todėl kyla širdies ritmas, padidėja prakaitavimas, gali skaudėti pilvą ar atsirasti kitų fiziologinių požymių.

Kelionės poveikis virškinimo sistemai

Kelionės dažnai veikia virškinimą, nes pasikeičia valgymo tvarka, maisto rūšis, ar net mikrobiota (žarnyno bakterijų sudėtis). Prie to prisideda ir sėdint bei judant mažiau, lėčiau juda žarnynas.

• Kelionės užkietėjimas: Ilgesnių skrydžių ir ilgos kelionės metu dažnas nusiskundimas – vidurių užkietėjimas. Priežastys – mažesnis fizinis aktyvumas, pasikeitęs vandens suvartojimas, nauji maisto produktai.
• Skrandžio jautrumas: Neįprastas maistas ar gėrimai, ypač keliaujant į kitą šalį, gali sukelti lengvą virškinimo sutrikimą ar diskomfortą.

Mitai ir faktai apie kelionės poveikį sveikatai

• Mit​as: “Jet lag” paveikia tik ilgai skrendančius lėktuvu. Faktas: Paros ritmo sutrikimai gali pasireikšti ir po kelių laiko juostų kirtimo, net jei kelionė nėra ilga.
• Mit​as: Kelionės lėtina medžiagų apykaitą ilgam. Faktas: Kūnas greitai grįžta į normalų ritmą po prisitaikymo prie naujos vietos ir ritmo.
• Mit​as: Visiems keliautojams būtinai blogėja imunitetas. Faktas: Imuninės sistemos veiklai trumpalaikė kelionė įtakos nedaro, svarbiausia laikytis higienos ir saugumo rekomendacijų.

Kaip palengvinti kūno pojūčių pokyčius keliaujant?

• Laikykitės hidratacijos – gerkite daug vandens, ypač lėktuve ar sauso klimato vietovėse.
• Neskubėkite – leiskite kūnui prisitaikyti prie naujo laiko ar aukščio, ypač keliaujant į kalnus.
• Būkite aktyvūs! Judėkite skrydžio ar kelionės metu kiek galima daugiau, atlikite tempimo pratimus.
• Saugokite odą ir akis – naudokite drėkinamuosius kremus, akių lašus, apsauginį kremą nuo saulės.
• Skaitykite kūno siunčiamus signalus – jei pojūčiai neįprasti ar stiprėja, gaukite medicinos pagalbą, ypač jei pasireiškia dusulys, stiprus galvos skausmas ar išbėrimas.

Kada kelionės metu verta sunerimti?

Nors daugelis kūno pojūčių pokyčių kelionės metu yra trumpalaikiai ir nepavojingi, kai kurios situacijos gali būti rimtesnės:

• Stiprūs, ilgalaikiai galvos skausmai, dusulys ar širdies ritmo sutrikimai – gali būti rimtų aukščio ligų ar kitų sveikatos sutrikimų požymiai.
• Pablogėjęs regėjimas, stiprus svaigulys, sąmonės sutrikimas – gali rodyti rimtus kraujotakos ar kvėpavimo sistemos pokyčius.
• Sunkus virškinimo sutrikimas su aukšta temperatūra, vėmimu ar kraujo priemaišomis – būtina kreiptis į gydytoją.

Apibendrinimas

Kai keliaujate, jūsų kūnas nuolat dirba, kad prisitaikytų prie naujos aplinkos – nuo orų drėgmės ir slėgio, iki laiko juostos bei emocinės įtampos. Dauguma pojūčių pokyčių yra normalūs ir laikini, tačiau suprasdami, kas juos sukelia, galėsite ramiau reaguoti į šiuos signalus ir pasirūpinti savo sveikata. Svarbiausia – skirkite šiek tiek daugiau dėmesio savo kūnui kelionės metu, o prireikus nedvejokite kreiptis pagalbos. Sėkmingos ir sveikos kelionės!