Bipolinio sutrikimo tipai ir jų ypatumai

Bipolinis sutrikimas dažnai laikomas suaugusiųjų liga, tačiau ši būklė gali pasireikšti ir vaikams. Simptomai vaikystėje gali būti panašūs kaip ir suaugusiųjų – pakilios nuotaikos, didelis aktyvumas, staigūs nuotaikos svyravimai, impulsyvumas ar neapgalvotas elgesys. Depresijos epizodų metu vaikai dažnai atrodo liūdni, irzlūs, energijos stoka, taip pat gali pasiskųsti fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, pilvo ar galvos skausmais.

Bipolinio sutrikimo simptomus vaikams neretai painioja su dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimu ar elgesio sunkumais, todėl teisinga diagnostika gali būti sudėtinga.

Bipolinio sutrikimo priežastys

Nėra vienos konkrečios bipolinio sutrikimo priežasties. Šią būklę dažnai lemia kelių veiksnių visuma. Paveldimumas – svarbus rizikos veiksnys, tačiau aplinkos sąlygos ir patirtos traumos vaikystėje (tokios, kaip prievarta ar artimojo netektis) taip pat gali padidinti tikimybę susirgti. Stiprūs išgyvenimai gali ne tik paskatinti ligos pradžią, bet ir paaštrinti simptomus.

Bipoliniam sutrikimui įtakos gali turėti kai kurių vaistų vartojimas, alkoholis ar narkotinės medžiagos. Tad svarbu atvira ir nuoširdi komunikacija su gydytoju apie visas galimas rizikas.

Bipolinio sutrikimo rizikos veiksniai

Bipolinis sutrikimas dažniausiai prasideda paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje, nors retais atvejais gali išryškėti ir vaikystėje. Šeimos narių sirgimas šia liga padidina riziką patirti tuos pačius sunkumus. Vyrai ir moterys serga panašiu dažniu, tačiau moterims dažniau pasitaiko greiti nuotaikų svyravimai – per metus įvyksta bent keturi akivaizdūs epizodai, be to, jos daugiau laiko būna prislėgtos būsenos nei vyrai.

Moterims liga neretai pasireiškia vėliau, o dažniau išsivysto kitų sveikatos problemų, tokių kaip skydliaukės ligos, migrena ar nerimo sutrikimai. Sezoniniai nuotaikų pokyčiai joms taip pat būdingi dažniau.

Nemažai žmonių, gyvenančių su bipoliniu sutrikimu, turi ir gretutinių problemų – piktnaudžiauja alkoholiu ar psichoaktyviomis medžiagomis, jiems dažniau nustatoma sezoninė depresija, potrauminio streso ar obsesinis-kompulsinis sutrikimas.

Kaip nustatomas bipolinis sutrikimas?

Pastebėjus ilgalaikius nuotaikos svyravimus ar elgesio pokyčius, svarbu pasitarti su gydytoju ar psichiatru. Diagnozuojant bipolinį sutrikimą, svarbu atkreipti dėmesį į visą ligos istoriją – nuotaikų kaitą, energijos lygio, elgesio, minčių ir miego įpročių pasikeitimus. Gydymo specialistas gali apklausti artimuosius ar draugus, kad geriau suprastų, kaip keičiasi žmogaus būklė.

Ypač vaikų ar paauglių atveju, diagnozė sudėtingesnė – dažnai simptomai painiojami su kitomis ligomis ar elgesio problemomis. Kilus abejonėms dėl vaiko būklės, verta kreiptis į gydytoją, kuris išmano šios ligos ypatumus vaikystėje.

Bipolinio sutrikimo gydymas

Bipolinis sutrikimas – tai lėtinė būklė, kurios valdymui prireikia ilgalaikės specialistų priežiūros. Nors kai kuriems žmonėms simptomai stipresni, ypač jei per metus pasikartoja daugiau nei keturi epizodai arba kartu pasireiškia piktnaudžiavimas medžiagomis, svarbu prisiminti, kad tinkama gydymo strategija gali suteikti ženklaus pagerėjimo.

Efektyvus gydymas paprastai grindžiamas kelių elementų deriniu: tinkamai parinktais vaistais, psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiais ir emocine artimųjų parama. Liga neišgydoma, tačiau ją galima sėkmingai kontroliuoti – daugelis žmonių kuria šeimas, dirba ir gyvena visavertį gyvenimą.

Vaistų vartojimas

• Nuotaikų stabilizatoriai, tokie kaip karbamazepinas, lamotriginas, ličio preparatai ar valproatai
• Antipsichoziniai vaistai (pvz., olanzapinas, kvetiapinas, lurasidonas ir kiti)
• Antidepresantai
• Kombinuoti antidepresantai ir stabilizatoriai
• Raminamieji, miego ar nerimo mažinantys vaistai

Tinkamiausią derinį surasti gali užtrukti, todėl gydytojas gali keisti gydymo planą tol, kol atras veiksmingiausią variantą. Pats svarbiausias patarimas – nenutraukti vaistų vartojimo savavališkai ir visuomet pasitarti su gydytoju prieš keičiant gydymą.

Psichoterapijos reikšmė

• Asmeninių ir socialinių ritmų terapija (IPSRT): kasdienybės struktūrų išlaikymas (miegas, maitinimasis, darbas) padeda sumažinti simptomų svyravimo riziką
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): leidžia atpažinti žalingus įpročius, keisti juos pozityvesniais, išmokti valdyti stresą ir išvengti provokuojančių situacijų
• Psichoedukacija: informacija apie ligą ir jos ypatumus padeda pačiam pacientui ir jo artimiesiems tinkamai reaguoti į būsimas krizines situacijas
• Šeimos terapija: stiprina artimųjų supratimą apie ligą, padeda kurti efektyvaus palaikymo sistemą

Pagalbinės gydymo priemonės be vaistų

• Elektrokonvulsinė terapija (ECT): kai kurie žmonės, kuriems neveikia kitos priemonės, gali būti gydomi kontroliuojamu elektros impulsu. Šis metodas ženkliai saugesnis nei anksčiau, dabar dažnai naudojamas tik ypatingais atvejais
• Akupunktūra: moksliniai tyrimai rodo, kad ji gali padėti susidoroti su depresijos simptomais
• Vitaminų ar kitų papildų vartojimas: jų poveikis nėra iki galo aiškus, todėl prieš pradedant vartoti papildus svarbu aptarti tai su gydytoju

Gyvenimo būdo pokyčiai ir kasdieninės strategijos

• Reguliarus fizinis aktyvumas
• Miego ir valgymo režimo palaikymas
• Nuotaikų stebėjimas ir atpažinimas
• Emocinis palaikymas iš artimųjų ar bendruomenės
• Symptomų stebėjimo žurnalo pildymas
• Mokymasis valdyti stresą
• Aktyvus laisvalaikis be žalingų įpročių
• Vengtinas alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas

Vaikų gydymo ypatumai

Gydytojas kiekvienam vaikui parenka individualų gydymo planą, atsižvelgdamas į simptomus ir individualią reakciją į vaistus. Gydymas dažniausiai susideda iš vaistų, psichologinės pagalbos, tėvų įtraukimo ir artimųjų palaikymo.

Stacionarinio gydymo poreikis

Kai ligos eiga itin sunki, pasireiškia rimtos savižudybės grėsmės ar prarandama ryšys su realybe, gali būti būtina laikina hospitalizacija stacionare, kad pacientas būtų apsaugotas ir galėtų saugiai stabilizuoti būklę.

Gyvenimas su bipoliniu sutrikimu

Kasdienio gyvenimo patarimai

• Nuolat stebėkite savo nuotaikas, taip galėsite laiku atpažinti pokyčius
• Išmokite pastebėti provokuojančius veiksnius (stresą, miego trūkumą, pasikeitimus aplinkoje)
• Palaikykite stabilų dienos ritmą, rūpinkitės miego kokybe, sveika mityba ir judėjimu
• Svarbu pasiruošti krizinėms situacijoms, kol jaučiatės gerai – sudarykite veiksmų planą ir pasitarkite su artimaisiais
• Bendravimas su kitais sergančiaisiais, paramos grupės ar bendraminčių forumai gali suteikti naudingos pagalbos
• Stiprinkite palaikymo sistemą tarp artimųjų, draugų, kolegų

Bipolinio sutrikimo stigma

Vis dar nemažai žmonių, sergančių šia liga, susiduria su išankstinėmis nuostatomis, diskriminacija ar nesupratimu tiek iš visuomenės, tiek iš artimųjų ar net gydytojų. Tai gali padidinti nerimą, apsunkinti darbą, dar labiau sumažinti pasitikėjimą savimi. Visų pirma, verta atminti, kad bipolinis sutrikimas nėra priežastis kaltinti save, o lėtinė sveikatos būklė, kurią galima valdyti.

Ypač svarbu rūpintis jaunesniais žmonėmis, nes jie dažniau susiduria su aplinkos spaudimu, kas gali trukdyti laikytis gydymo rekomendacijų.

Bipolinis sutrikimas ir nėštumas

Moterims, gyvenančioms su bipoliniu sutrikimu, yra didesnė pavojingų simptomų po gimdymo tikimybė. Tai gali būti tiek depresija, tiek manija arba jų derinys, dažniausiai prasidedantis netrukus po kūdikio gimimo. Riziką gali didinti paveldimumas ar jau anksčiau patirtos rimtos pogimdyvinės ligos.

Nėštumo ar žindymo laikotarpiu būtina kruopščiai planuoti gydymą, įvertinant vaistų poveikį tiek būsimai mamai, tiek kūdikiui. Savijautos pokyčiams įtakos turi hormonai, neišsimiegojimas, nauji rūpesčiai. Laiku pasitarkite su gydytoju dėl vaistų pasirinkimo ir nepamirškite apie informavimo svarbą artimuosius.

Bipolinio sutrikimo slauga

• Artimųjų, slaugytojų ar draugų žinios apie ligą leidžia geriau suprasti poreikius ir pritaikyti pagalbą
• Palaikykite žmogų, skatinkite ieškoti profesionalios pagalbos
• Būkite atidūs, kantrūs ir supratingi, nes pasveikimas dažnai trunka ilgiau, nei tikimasi

Nuolatinis artimųjų palaikymas daro didelę įtaką sergančiojo kasdienybei ir padeda lengviau įveikti ligos epizodus.

Galimos komplikacijos

Savižala

Dalis sergančiųjų bipoliniu sutrikimu kartais sąmoningai žaloja save, tačiau nesiekia nusižudyti. Šio reiškinio sąsajos su bipoliu dar nėra visiškai aiškios. Pastebima, kad savižala dažniau pasitaiko, kai žmogus impulsyvesnis ar nekilęs giliau galvoti apie pasekmes.

Savižudybės grėsmė

Gyvenant su šia liga galima susidurti ir su savižudybės rizika. Įspėjamieji ženklai gali būti:

• Ilgalaikė depresija (valgymo, miego ar pomėgių praradimas)
• Užsisklendimas ir atitolimas nuo kitų
• Kalbos apie beviltiškumą, mirtį
• Impulsyvus, neapdairus elgesys
• Dažnesnės nelaimės ar rizikingi veiksmai
• Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais
• Mirties, ligų ar kitų tamsių temų sureikšminimas
• Verksmingumas arba visiškai užgniaužtos emocijos
• Asmeninių daiktų dovanojimas

Pagrindinės mintys

Bipolinis sutrikimas gali kelti jausmą, kad esate vieni, bet taip nėra. Ši liga nėra silpnumo požymis ar pačio žmogaus kaltė – tai lėtinė sveikatos problema, kurią, kaip ir daugelį kitų, galima suvaldyti. Kuo daugiau sužinosite apie savo būklę, tuo lengviau bus stebėti simptomus ir laikytis gydymo plano. Specialios savitarpio paramos grupės ar bendraminčių pagalba taip pat gali labai pagelbėti.

Gydymas ir pastovus dėmesys savijautai dažniausiai leidžia džiaugtis geresne gyvenimo kokybe. Taip pat svarbu žinoti, kad tiems, kurie susiduria ir su priklausomybės problemomis, gali būti reikalingas labiau specializuotas gydymas. Ilgalaikė priežiūra dažniausiai yra veiksmingesnė nei reagavimas į jau atsiradusias problemas. Nepamirškite – jūsų pastangos ir specialistų pagalba gali padėti susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą.