Kas yra potrauminio streso sutrikimas (PTSS)?

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) – tai psichikos sveikatos būklė, kuri išsivysto po labai trauminių patirčių ar įvykių. Šis sutrikimas veikia emocinę pusiausvyrą, kasdienio gyvenimo kokybę ir gebėjimą palaikyti santykius su aplinkiniais. Neretai PTSS simptomai išlieka ilgai po įvykio, o be tinkamos pagalbos gali net stiprėti.

Kas yra potrauminio streso sutrikimas?

PTSS diagnozuojamas tada, kai žmogus išgyvena, stebi ar yra grasinamas trauminiu įvykiu, pvz., avarija, fiziniu smurtu, seksualine prievarta ar stichine nelaime. Tai nėra silpnumo ženklas – tai reakcija į ypatingai didelį psichologinį krūvį, kuriam reikia profesionalios pagalbos.

Gyvenant su PTSS, dažnai pasikartoja skaudūs prisiminimai, košmarai ar stiprios emocinės reakcijos, susijusios su trauma. Žmogus gali vengti situacijų, kurios primena tai, kas nutiko, patirti intensyvų nerimą, liūdesį ar pyktį, sunkiai užmegzti ar palaikyti santykius.

Kaip pasireiškia PTSS?

Trauminės patirties sukelti simptomai būna įvairūs ir kiekvienas žmogus gali juos patirti skirtingai. Dažniausiai išskiriamos keturios pagrindinės simptomų grupės:

• Įkyrūs prisiminimai: Dažni, netikėtai užklumpantys prisiminimai apie traumą, košmarai, jausmas, kad vėl išgyvenamas įvykis, stiprios emocinės ar fizinės reakcijos į priminimus.
• Vengimas: Noras vengti vietų, žmonių, veiklų ar pokalbių, susijusių su trauma, atsiribojimas nuo trauminių minčių ar jausmų.
• Padidėjęs budrumas: Lengvas išgąstis ar baimės pojūtis, dirglumas, pykčio protrūkiai, sunku susikaupti ar užmigti, dažnas pavojų ieškojimas aplinkoje, savidestrukcinis elgesys.
• Pakitę mąstymas ir nuotaika: Sunku prisiminti svarbias traumos detales, nuolatinis kaltės ar bevertiškumo jausmas, nepasitikėjimas savimi ar kitais, prarastas domėjimasis anksčiau mėgstama veikla, atsiribojimas nuo žmonių, sunku patirti džiugesį ar pasitenkinimą.

Ilgainiui PTSS simptomai gali keistis, stiprėti arba iš dalies praeiti, bet neretai žmogus patiria papildomų sunkumų – pavyzdžiui, depresiją ar priklausomybes.

PTSS tipai

PTSS pasireiškia skirtingai, todėl išskiriamos kelios sutrikimo formos:

• Ūmus streso sutrikimas: Ši būklė diagnozuojama netrukus po traumos – ji trunka iki keturių savaičių. Jei simptomai išlieka ilgiau, gali išsivystyti PTSS, tačiau tinkamas gydymas dažnai padeda užkirsti kelią ilgesnei būklei.
• Paprastas PTSS: Sutrikimas be kitų gretutinių psichikos negalavimų.
• Kompleksinis PTSS: Atsiranda po ilgalaikio ar kartotinio poveikio traumai, dažnai susijęs su vaikystės patirtomis skriaudomis ar nepriežiūra. Gydymas čia dažnai trunka ilgiau.
• Dissociacinis PTSS: Būdingas atsiskyrimo jausmas (depersonalizacija ar derealizacija), tarsi žmogus būtų atitrūkęs nuo savo išgyvenimų.

Kas gali išprovokuoti PTSS?

Sutrikimas išsivysto po išskirtinai sunkių, gąsdinančių ar pavojingų įvykių. Tai gali būti autoavarija, sunkus sužalojimas, smurtas ar netikėta netektis. Ne visiems traumuojamiems žmonėms susiformuoja PTSS – tam įtakos turi daugybė veiksnių.

• Asmeninė ar šeimos psichikos sveikatos istorija.
• Gyvenimo metu patirtų traumų skaičius ir pobūdis.
• Savijauta prieš traumą, emocinė branda, įgimti asmenybės bruožai.
• Noromų hormonų ir smegenų cheminių procesų reguliavimas patiriant stresą.
• Pagalbos prieinamumas – stipri socialinė parama gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių.
• Gyvenimo būdas – priklausomybės, kita psichikos liga ar rizikinga profesinė aplinka didina riziką.

Kada įtarti PTSS?

Dažniausiai PTSS diagnozuojamas, kai simptomai tęsiasi ilgiau nei mėnesį, trukdo kasdienai ir kelia didelį emocinį diskomfortą. Diagnozei reikės psichikos sveikatos specialisto įvertinimo, kuris atidžiai peržiūrės simptomus, įvertins anksčiau patirtą traumą ir būklės poveikį gyvenimui.

Nereikia, kad būtų pasireiškę visi galimi simptomai – svarbu, jog jų derinys ir trukmė atitiktų nustatytus kriterijus. Tik specialistas gali tiksliai įvertinti būklę ir pasiūlyti pagalbą.

Gydymo galimybės

Nors PTSS gali atrodyti sunkiai įveikiamas, yra nemažai veiksmingų pagalbos būdų. Dažniausiai taikomos šios priemonės:

• Kognityvinė elgesio terapija: Padeda atpažinti neigiamus įsitikinimus apie save, sumažinti baimę, išmokti valdyti emocijas ir elgesius, kurie stiprina PTSS simptomus.
• Ekspozicijos terapija: Sistemingai grąžina prie traumos prisiminimų ar situacijų, kad žmogus išmoktų juos išgyventi ramiau ir sumažinti vengimą.
• EMDR terapija: Akių judesių desensibilizavimo ir perdirbimo metodika padeda iš naujo apdoroti skaudžius prisiminimus.
• Vaistai: Dažnai skiriami antidepresantai (pvz., SSRI grupės), kurie padeda sumažinti nerimą, depresiją ar miego sutrikimus. Kartais gydymui naudojami ir kiti specialistų paskirti vaistai.
• Alternatyvūs metodai: Tai gali būti gyvūnų terapija, trauma jautri joga bei kitos pagalbinės priemonės.
• Nauji gydymo būdai: Tyrimų stadijoje yra ir kai kurios psichodelinės medžiagos, kurios daro įtaką baimės apdorojimui smegenyse.

Kasdieniai įgūdžiai ir pagalba

Priprasti prie gyvenimo su PTSS reikalauja laiko ir kantrybės. Svarbu ne tik profesionalus gydymas, bet ir asmeninis indėlis į savijautą.

• Išmokite atpažinti ir priimti sunkias emocijas, prisiminimus.
• Pasirūpinkite miego kokybe – nuoseklus režimas padeda geriau pailsėti.
• Gyvenkite fiziškai aktyviai ir venkite žalingų įpročių.
• Jeigu kyla sunkumų – ieškokite paramos artimųjų rate ar specializuotose paramos grupėse.

Galimi sunkumai ir ilgalaikės pasekmės

Ilgą laiką negydomi PTSS simptomai dažnai sukelia papildomų sunkumų – gali išsivystyti depresija, nerimo sutrikimai, priklausomybės. Kai kuriais atvejais šis sutrikimas gali trumpinti gyvenimo trukmę, tačiau tikslūs biologiniai mechanizmai vis dar tiriami.

Apibendrinimas

Patyrus stiprią traumą, padidėja rizika išsivystyti PTSS. Būdingi požymiai – dažni traumos prisiminimai ar košmarai, vengimo elgesys, nerimas, pyktis, pokyčiai mąstyme ir jausmuose. Nors simptomai dažnai trukdo kasdienai, yra daugybė pagalbos būdų – terapija, vaistai, alternatyvios priemonės. Svarbiausia nelikti vieniems: jei patiriate sunkumų, kreipkitės į specialistus.