Kaip jūsų limfa reaguoja į ilgalaikį sėdėjimą?

Ilgalaikis sėdėjimas, dažnai vadinamas „naująja rūkymo epidemija“, vis dažniau aptariamas medicinos bendruomenėje dėl plataus poveikio sveikatai. Tačiau dažnas klausimas – kaip šis sėslus gyvenimo būdas veikia vieną iš mūsų organizmo pagrindinių apsauginių sistemų – limfinę sistemą? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ilgalaikis sėdėjimas veikia limfos tekėjimą, kokius simptomus galite pastebėti ir kodėl limfos stagnacija yra susijusi su įvairiomis sveikatos problemomis.

Kas yra limfinė sistema ir kokia jos funkcija?

Limfinė sistema yra svarbi imuniteto ir organizmo valymo dalis. Ji susideda iš limfagyslių, limfmazgių, blužnies, užkrūčio liaukos ir kitų limfoidinių organų. Per šią sistemą limfa – skaidrus skystis, pilnas limfocitų ir atliekų – cirkuliuoja po visą kūną. Limfinė sistema padeda pašalinti kenksmingas medžiagas, bakterijas, virusus, navikines ląsteles ir perteklinį skysčių kiekį iš audinių, palaiko imunitetą ir iš dalies reguliuoja skysčių balansą organizme.

Kaip limfa cirkuliuoja kūne?

Skirtingai nuo kraujotakos, limfine sistema nepasižymi stipria vidine „pompa“; pagrindinė varomoji jėga – raumenų judesys ir kvėpavimas. Limfa juda lėčiau nei kraujas ir jos tekėjimas priklauso nuo:

• Raumenų susitraukimų (judėjimo, vaikščiojimo, mankštos metu)
• Gilių kvėpavimo judesių
• Kūno padėties kaitos

Kai judame ar keičiame padėtį, susitraukiantys raumenys spaudžia limfagysles ir padeda limfai keliauti nuo periferinių audinių (pavyzdžiui, kojų) atgal į krūtinės limfos lataką, iš kur limfa grįžta į kraują.

Ilgalaikis sėdėjimas: kaip tai veikia limfą?

Sėdint ilgą laiką, ypač be judesio, judesio sukeliamas limfos transportas labai sulėtėja. Kojų raumenims neveikiant kaip „pompa“, limfos tekėjimas iš kojų iki širdies gali sustoti arba labai sulėtėti. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia prie stalo ar dirbdami sėdimą darbą.

Lėtas limfos tekėjimas – kas nutinka?

• Sustingsta skysčiai ir limfa audiniuose
• Kyla galūnių (ypač kojų ir pėdų) patinimas
• Sutrikdomas atliekų, baltymų ir mikroorganizmų pašalinimas iš tarpląstelinės erdvės
• Išauga uždegiminių procesų ir infekcijų rizika

Limfos stagnacijos pasekmės

Kai limfa ilgiau „užstringa“ audiniuose, ji nesugeba efektyviai šalinti toksinų, metabolitų, bakterijų. Dėl to didėja uždegimų, infekcijų, net odos problemų (pvz., egzemos, blogai gyjančių žaizdų) rizika. Ilgainiui vystosi limfedema – lėtinis lokalizuotas patinimas, kuris gali sukelti skausmą, diskomfortą, odos pakitimus.

Kokie simptomai rodo, kad limfa cirkuliuoja prastai?

• Kojų ar pėdų patinimas dienos pabaigoje
• Sunkumo, tempimo pojūtis galūnėse
• Dažnos odos infekcijos (pvz., rožė)
• Ilgai gyjančios žaizdos ar pragulos
• Nuovargis, silpnumas

Šie simptomai dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, nutukusiems asmenims, nėščioms moterims arba tiems, kurių darbas itin sėslus. Kuo ilgiau užsibūname vienoje pozicijoje, tuo labiau didėja rizika dėl limfos stagnacijos ir susijusių negalavimų.

Dažniausi mitai apie limfos tekėjimą ir sėdėjimą

• Mitas: Limfa teka „automatiškai“ – nereikia judėti.
  Faktas: Limfa juda dėl raumenų susitraukimo, todėl judėjimas yra būtinas jos cirkuliacijai.
• Mitas: Vos pakilęs nuo stalo, limfos problema išsisprendžia iškart.
  Faktas: Reikia nuolatinių, dažnų judesių per visą dieną, kad užtikrintumėte gerą limfos cirkuliaciją.
• Mitas: Limfos sustojimas niekada nesukelia rimtų sveikatos problemų.
  Faktas: Lėtinė limfos stagnacija gali paskatinti limfedemą, kuri sunkiai gydoma ir reikalauja specialios priežiūros.

Patarimai, kaip pagerinti limfos tekėjimą dirbant sėdimą darbą

• Kiekvieną valandą atsistokite ir bent 2–5 minutes pasivaikščiokite arba atlikite tempimo pratimus
• Atlikite lengvą apatinių galūnių mankštą: sukinėkite kulkšnis, mostuokite kojas, atlikite pritūpimus
• Giliai kvėpuokite – diafragminis kvėpavimas stimuliuoja limfinę sistemą
• Gerai hidratuokitės – vanduo būtinas limfos skysčiui ir tokiu būdu palengvina limfos tekėjimą
• Venkite itin ankštų drabužių, kurie gali trukdyti limfos apytakai
• Reguliariai užsiimkite sportu: plaukiojimas, vaikščiojimas, joga ar dviračio mynimas pasižymi teigiamu poveikiu limfinei sistemai
• Kartkartėmis kalorijuokite kojas arba palaikykite jas pakeltas (pavyzdžiui, darbo pertraukos metu)

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu pastebite, kad jūsų kojos itin dažnai tinsta, jaučiate neįprastą sunkumą, oda keičia spalvą, pastebite kietėjančių vietų, ar atsiranda žaizdelių – būtina pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnius limfinės ar veninės sistemos sutrikimus (limfedemą, venų nepakankamumą), kuriems reikalinga speciali priežiūra.

Apibendrinimas

Limfinė sistema – mūsų kūno „nenuilstanti valytoja“. Ilgalaikis sėdėjimas, ypač be judesio, lemia sulėtintą limfos cirkuliaciją, todėl didėja įvairių sveikatos problemų, pradedant nuo kojų tinimo, baigiant uždegimais bei infekcijomis, rizika. Svarbu įprasti reguliariai judėti, atlikti lengvus pratimus, giliai kvėpuoti ir rūpintis savo gyvensena kasdien – taip padėsite savo limfinei sistemai apsaugoti jūsų sveikatą.