Kodėl emocinės traumos keičia veido raumenų tonusą?

Ar kada susimąstėte, kodėl po stiprių išgyvenimų ar ilgalaikio streso atrodo, kad veidas tarsi „sustingsta“ ar net pakinta jo išraiška? Šis reiškinys susijęs su emocinės traumos poveikiu mūsų nervų sistemai ir veido raumenų tonusui. Pasigilinkime, kaip stresinės emocijos ir traumos fiziškai persikelia į raumenis, kodėl tai vyksta ir ką galėtų reikšti ilgalaikiai veido pokyčiai.

Kaip emocijos veikia veido raumenis?

Neuromuskulinis ryšys tarp emocijų ir raumenų

Kai jaučiame džiaugsmą, liūdesį ar kitus stiprius jausmus, mūsų kūnas į juos reaguoja fiziologiškai. Veido raumenys yra ypač jautrūs šiems pokyčiams, nes atsakingi už mimikas ir emocijų išraišką. Šį ryšį užtikrina veido nervas (nervus facialis), kuris jungia smegenų emocinius centrus su veido raumenimis.

Simpatinė ir parasimpatinė sistemos

Emocinė trauma suaktyvina simpatinę nervų sistemą („kovok arba bėk“ reakciją). Tai gali paskatinti veido raumenų įsitempimą, sumažinti kraujotaką arba sukelti mikroskopinius spazmus. Kitais atvejais, kai patiriame ilgalaikį stresą ar bejėgiškumo jausmą, suaktyvėja parasimpatinė sistema, dėl kurios veido raumenys gali nuolat išlikti hipotoniniai arba atpalaiduoti – todėl veidas atrodo „apmiręs“, praradęs gyvybingumą.

Emocinė trauma: kas vyksta kūne?

Tiesioginis streso poveikis raumenims

Emocinė trauma – tai ilgalaikis ar staigus stiprus psichologinis išgyvenimas, po kurio organizmas pradeda produkuoti „streso hormonus“: adrenaliną, kortizolį. Šios medžiagos veikia visą organizmą, tačiau ypatingai paveikia veido raumenis. Pavyzdžiui, ilgalaikė įtampa gali sukelti nuolatinį kaktos, žandikaulio ar lūpų apatinės dalies raumenų įtempimą.

Raumenų atmintis ir įpročiai

Su laiku tokia įtampa gali tapti nuolatine, net jei nebejaučiame stiprių emocijų. Raumenys turi „atmintį“ – jie įsisavina dažniausiai pasikartojančius judesius ar būsenas. Būtent tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės po stresinių įvykių ilgą laiką turi rūstaus ar liūdno veido išraišką.

Galimi veido pokyčiai po traumos

• Padidėjęs raumenų įtempimas: dažniausiai pasireiškia smakro, žandikaulio, kaklo, kaklo šonų srityse.
• Veido asimetrija: jei įtampa pasiskirsto netolygiai, viena veido pusė atrodo kitokia nei kita.
• Emocijų „sustingimas“: išraiškų stoka, veidas tampa „negyvas“, mimikos sunkiai pasireiškia.
• Lūpų ir akių kampučių nuleidimas: dažnas depresijos ir stipraus išgyvenimo ženklas.

Kaip nustatomi šie pokyčiai?

Kai kurie pokyčiai matomi plika akimi ar jaučiami kaip diskomfortas, tačiau kartais juos galima pastebėti tik atlikus funkcinį ar neurologinį tyrimą. Pavyzdžiui, veido raumenų elektromiografija (EMG) padeda užfiksuoti net menkus raumenų tonuso pokyčius.

Mokslinis paaiškinimas: kodėl taip nutinka?

Veido reakcija – evoliucinis paveldas

Išraiškos ir mimikos pasikeitimas veide nėra atsitiktinis. Jis susijęs su evoliucija – mūsų protėviai veido išraiška signalizuodavo aplinkiniams apie pavojų ar grėsmę. Toks „užprogramuotas“ veido sulaikymas gali padėti apsisaugoti arba pasislėpti nuo potencialaus pavojaus.

Psichosomatinė teorija

Emocijos, ypač potrauminės, dažnai randa išraišką per kūniškus pojūčius. Remiantis psichosomatinės medicinos principais, emocinė įtampa „kaupiasi“ raumenyse, ypač tuose, kurie skirti gynybai (žandikaulio suspaudimas, mąslių antakių zona, lūpų prispaudimas).

Ar įmanoma kovoti su šiuo efektu?

Pagrindiniai patarimai

• Streso valdymas: meditacija, sąmoningumo (angl. mindfulness) pratimai padeda „nuleisti“ patiriamą įtampą ir atstatyti raumenų pusiausvyrą.
• Veido raumenų relaksacija: specialūs pratimai arba masažas gali pagerinti kraujotaką ir mažinti įtampą raumenyse.
• Psichologinė pagalba: darbas su psichoterapeutu padeda išspręsti emocinius blokus, kurie nuolat palaiko raumenų įtampą.
• Fizinis aktyvumas: judėjimas skatina endorfinų išsiskyrimą ir padeda visam kūnui atsigauti po streso.

Mitų paneigimas apie emocinę traumą ir veido izraišką

• Mitas: Veido išraiška po traumos negrįžtama.
  Faktas: Daugeliu atvejų, kai atkuriamas emocinis balansas, veido mimika palaipsniui atsistato, ypač jei įtraukiamos relaksacijos praktikos.
• Mitas: Tik vyresni žmonės susiduria su šiais pokyčiais.
  Faktas: Veido raumenų tonuso pakitimai po emocinių traumų gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, net ir vaikams ar paaugliams.

Kreipimasis į specialistą – kada to reikia?

Jei pastebite, kad po stipraus emocinio išgyvenimo veido raumenys išlieka įtempti, skauda, pasikeitė veido bruožai ar nuolat jaučiate spaudimą, verta kreiptis į neurologą, reabilitacijos specialistą ar psichologą. Kartais tokių simptomų priežastis gali būti ir organinės kilmės (pavyzdžiui, nervo pažeidimas), tad būtina išsitirti.

Ką dar verta žinoti?

Veido raumenys – žmogaus emocijų „žemėlapis“

Veidas atspindi ne tik mūsų asmenybę, bet ir išgyvenimus. Reguliarūs veido raumenų tonuso pokyčiai yra natūrali emocijų išraiška. Jei trauma užsitęsia, veidas gali tapti nuolat „įšalęs“, tačiau atpažinę šį ženklą, galime laiku imtis veiksmų ir atkurti vidinį balansą.

Emocinė trauma palieka pėdsaką ne tik mintyse, bet ir kūne. Ypač veide, kuris akimirksniu reaguoja į išgyvenimus. Gilinantis į šį ryšį, galime ne tik geriau suprasti save, bet ir rasti efektyvių būdų grąžinti veidui natūralų spindesį, o sielai – ramybę.