Kaip dažnas galvos svaigimas susijęs su emocijomis?

Galvos svaigimas daugeliui žmonių nėra naujas pojūtis – kartais jis pasireiškia staiga atsistojus, po sunkaus fizinio krūvio ar net atsiranda dėl nuovargio. Tačiau kai galvos svaigimas tampa dažnas, kyla klausimų apie gilesnes priežastis. Vienas iš retesnių, bet labai reikšmingų veiksnių – emocijos. Mokslas vis aiškiau patvirtina, kad žmogaus emocinė būsena ir psichologinė sveikata gali stipriai paveikti pojūčius, tarp jų ir galvos svaigimą. Šiame straipsnyje plačiau paaiškinsime, kaip emocijos veikia mūsų organizmą, kodėl galva gali svaigti būtent nuo psichologinių priežasčių, kokiais atvejais svarbu kreiptis į medikus, ir ką galima daryti siekiant sumažinti simptomus.

Kas yra galvos svaigimas?

Galvos svaigimas – tai pojūtis, kai žmogui atrodo, jog juo sukasi ar svyruoja pasaulis, arba lyg pačiam būtų sunku išlaikyti pusiausvyrą. Dažnai jį lydi nestabilumo, silpnumo ar net artėjančio apalpimo jausmas. Svarbu suprasti, kad galvos svaigimas nėra liga, o simptomas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis būklėmis – nuo kraujotakos pokyčių, vidinės ausies problemų iki lėtinių ligų ar net psichologinių sutrikimų.

Emocijų įtaka galvos svaigimui: kaip viskas susiję?

Nervų sistema ir galvos svaigimas

Mūsų organizmo reakcijas į aplinką bei emocijas reguliuoja sudėtinga nervų sistema. Kai patiriame stiprias emocijas, ypač stresą, nerimą ar baimę, įsijungia vadinamoji „kovok arba bėk“ (fight or flight) reakcija. Ji sukelia staigius hormonų pokyčius: padidėja adrenalino, kortizolio lygis kraujyje, greitėja pulsas, kyla kraujospūdis. Visa tai gali paveikti kraujo tiekimą į smegenis ar vidinės ausies veiklą, todėl pasireiškia galvos svaigimas.

Nerimo sutrikimai ir lėtinis svaigimas

Yra moksliškai pagrįsta, kad nerimo sutrikimus turintys asmenys dažniau patiria galvos svaigimą. Vadinamasis „psichogeninis galvos svaigimas“ ar „funkcinis galvos svaigimas“ dažnai kyla dėl nuolatinės įtampos ar nedidelio, bet besikaupiančio nerimo. Tyrimai rodo, kad net 30–50% ligonių, besiskundžiančių dažnu galvos svaigimu, iš tikrųjų turi emocinių arba psichologinių problemų, o ne fizines ligas.

Panikos atakos ir jų simptomai

Panikos atakų metu galvos svaigimas dažnas ir ryškus – jis gali būti toks stiprus, kad žmogui atrodo, jog tuoj praras sąmonę. Taip nutinka ne todėl, kad susilpnėja kraujo tiekimas, o dėl staigaus kvėpavimo pakitimų (hiperventiliacijos), stresinės nervų sistemos reakcijos ir didelės baimės, kuri trikdo galvos smegenų veiklą.

Kiti dažnai pasikartojantys emociniai veiksniai

• Lėtinis stresas: dėl užsitęsusios įtampos nervų sistema išlieka įsitempusi, todėl gali pasikartoti galvos svaigimo epizodai.
• Depresija: nuolatinė demotyvacija, energijos stoka ir lėtesnis nervinės veiklos aktyvumas gali paveikti ir fizinius pojūčius, įskaitant svaigimą.
• Nuovargis ir miego stygius: miego trūkumas blogina nervų sistemos savireguliaciją.
• Viltingumo stoka: nuolatinė pessimistinė nuotaika ar nerimas dėl ateities taip pat gali sustiprinti fiziologinius simptomus.

Kaip atskirti – emocijos ar liga?

Kartais sunku aiškiai atskirti, ar galvos svaigimo priežastys slypi emocijose, ar tai yra rimtos ligos simptomas. Vis dėlto yra keli požymiai, kurie padeda suprasti situaciją:

• Galvos svaigimą dažniau sukelia stiprus stresas, nerimas ar panika.
• Simptomai dažnai sustiprėja, kai daugiau galvojama apie savo sveikatą ar būklę.
• Jie sumažėja atliekant atpalaiduojančius pratimus, užsiimant mėgstama veikla.
• Medicininiai tyrimai (pvz., kraujo tyrimai, ausų tyrimai, kraujospūdžio matavimas) būna normalūs.

Tačiau bet kokiu atveju, jei galvos svaigimas itin stiprus, lydimas alpimo, stiprių galvos skausmų, regėjimo sutrikimų ar kitų neįprastų simptomų – būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamius tyrimus.

Dažniausi mitai apie galvos svaigimą ir emocijas

• Mitas: Galvos svaigimas visada reiškia sunkią fizinę ligą.
  Faktas: Dažnai pasitaiko, kad svaigimą lemia psichologinės arba emocinės priežastys, ypač jei fizinės ligos neaptinkamos.
• Mitas: Psichogeninis galvos svaigimas – „įsikalbėtas“.
  Faktas: Emocijos ir nervų sistema stipriai susiję; fiziologinė organizmo reakcija į stresą gali būti labai reali ir jaučiama fiziškai.
• Mitas: Svaigimas dėl nervų nėra pavojingas.
  Faktas: Įsitempusi būsena ilgainiui pablogina gyvenimo kokybę ir gali komplikuotis į kitus sveikatos sutrikimus.

Ką daryti, jei galvos svaigimas susijęs su emocijomis?

Savarankiško valdymo būdai

• Reguliariai sportuokite – fizinis aktyvumas stabilizuoja nervų sistemą.
• Išbandykite kvėpavimo ir atpalaidavimo pratimus, pvz., diafragminį kvėpavimą arba lengvą meditaciją.
• Laikykitės miego režimo – suaugusiems rekomenduojama 7–9 valandos kokybiško miego.
• Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą.
• Neslopinkite emocijų – pasikalbėkite su artimaisiais ar draugais.

Kada kreiptis pagalbos?

• Jei galvos svaigimas dažnas, trunka ilgiau nei kelias savaites ar stipriai trukdo kasdieniam gyvenimui.
• Jei simptomai lydi dusulys, širdies ritmo sutrikimai, regos pablogėjimas ar alpimas.
• Jei sunku susitvarkyti su nerimu, kankina dažnos panikos atakos, nuolatinė depresinė nuotaika.

Galvos svaigimas ir emocijos persipina kur kas dažniau, nei daugelis galvoja. Stiprios, nuolatinės neigiamos emocijos, lėtinis stresas ar nerimas gali lemti pasikartojantį galvos svaigimą be aiškios fizinės priežasties. Svarbiausia – atpažinti savo būseną, nedelsti ieškoti pagalbos ir drąsiai apie tai kalbėtis tiek su sveikatos specialistais, tiek su artimaisiais. Šiuolaikinė medicina ir psichologija siūlo daug sprendimų pagerinti gyvenimo kokybę, suvaldant tiek emocinę, tiek fiziologinę savijautą.