Kaip dažnas noras giliau įkvėpti rodo energijos trūkumą?

Ar pastebėjote, kad norisi dažniau giliai įkvėpti, tarsi stengtumėtės atsigauti po įtampos, nors akivaizdžios fizinės veiklos ar stresinių situacijų nėra? Tokia būsena gali būti varginanti ir kelti rūpesčių. Daugelis žmonių tokį poreikį kildina iš oro trūkumo ar nerimo, tačiau moksliniai tyrimai ir medicininė logika rodo, kad dažnas noras giliau įkvėpti gali būti susijęs su energijos trūkumu organizme. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl taip nutinka, kas vyksta kūne, kokiais atvejais verta sunerimti ir ką galite daryti, kad pagerintumėte savijautą.

Kaip kvėpavimas susijęs su energija organizme?

Žmogaus organizmo energijos apykaita tiesiogiai priklauso nuo kvėpavimo kokybės. Kvėpuodami mes aprūpiname ląsteles deguonimi, kuris yra būtinas sklandžiai visų kūno procesų veiklai. Deguonis mūsų ląstelėse naudojamas tam, kad maisto molekulės būtų paverstos adenozintrifosfatu (ATP) – pagrindiniu energijos šaltiniu gyvoms ląstelėms. Kai šio energijos proceso nepakanka, kūnas gali siųsti subtilius signalus – vienas jų yra dažnas noras giliai įkvėpti.

Energijos gamyba ir kvėpavimas

Nepakankama energijos gamyba ląstelėse arba sumažėjęs deguonies pasisavinimas gali lemti, kad organizmas nesijaučia atsigaunąs po paprasčiausių kasdienių veiklų. Tuomet natūraliai atsiranda poreikis įkvėpti giliau, tarsi papildomai „pasikrauti“ deguonies, jog būtų užtikrintas efektyvus energijos pasigaminimas mitochondrijose.

Galimos gilaus kvėpavimo priežastys

• Fiziologinis nuovargis – intensyvi fizinė veikla ar ilgas darbo maratonas išsenkina organizmo energijos atsargas, kūnas bando kompensuoti didesniu deguonies kiekiu.
• Emocinis stresas – nerimas ar įtampa net ir nejaučiami sąmoningai verčia kvėpuoti dažniau ar nepilnai – atsiranda noras giliai įkvėpti, kad atpalaiduotumėte organizmą.
• Lėtinės ligos – kvėpavimo takų, širdies ar tam tikros hormoninės ligos gali trikdyti deguonies apytaką ar energijos gamybą.
• Miego trūkumas – neišsimiegojęs organizmas sunkiai susitvarko su ATP gamyba, todėl gali pasireikšti gilaus kvėpavimo poreikis net ramybės būsenoje.
• Netaisyklinga laikysena ar kvėpavimo įpročiai – jei nuolat sėdite priaugę prie stalo, kvėpavimas tampa seklesnis, o plaučiai išnaudojami nevisiškai, todėl vėliau dažniau norisi įkvėpti pilnai.

Kaip atpažinti, kad organizmui trūksta energijos?

Be dažno noro giliai įkvėpti, galima pajusti ir kitus požymius:

• Nuolatinis nuovargis ar mieguistumas
• Sumažėjęs fizinis pajėgumas, jėgų stoka
• Sutrikęs dėmesys, sunkumas susikaupti
• Nerimas ar dirglumas be aiškios priežasties
• Dažni galvos skausmai arba galvos svaigimas

Jeigu prie šių simptomų prisideda sunkumas kvėpuojant, spaudimas ar skausmas krūtinėje, ūmus oro trūkumas – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Medicininis paaiškinimas: kodėl kvėpavimas signalizuoja apie energijos stygių?

Mokslas aiškina, kad gilaus kvėpavimo poreikis dažnai kyla, kai organizmas patiria vadinamąjį subklinikinį energijos deficitą. Tai reiškia, kad kraujo deguonies kiekis gali būti normos ribose, tačiau mitochondrijų gebėjimas pagaminti ATP – ribotas dėl nuovargio, prasto miego, streso ar kitų veiksnių. Tada kyla tarsi automatinė kūno reakcija – gilesnis kvėpavimas, kuriuo tarsi tikimasi papildyti energijos atsargas.

Medicinoje yra ir dar viena sąvoka – „kompensacinis kvėpavimas“. Ji reiškia, kad refleksiškai bandome kompensuoti tiek deguonies, tiek energijos trūkumą, net jei objektyviai kvėpavimo funkcija ir nėra pažeista. Tokiu būdu dažnai didiname krūtinės raumenų įtampą, kas, deja, ilgainiui dar labiau didina nuovargį.

Dažnas gilus įkvėpimas: kada tai pavojinga?

Dažnas gilus įkvėpimas paprastai savaime nėra pavojingas, jei nėra kitų rimtų simptomų. Tačiau svarbu atskirti paprastą energijos ar kvėpavimo funkcijos trūkumą nuo pavojingesnių būklių, tokių kaip:

• Hiperinformacija (gausus oro įkvėpimas per trumpą laiką), galinti sukelti galvos svaigimą ar tirpimą
• Kvėpavimo takų ligos, tokios kaip astma ar lėtinis bronchitas
• Anemija (geležies ar B12 trūkumas), kuomet audiniai sunkiai gauna pakankamai deguonies
• Širdies ligos, kaip širdies nepakankamumas
• Psichosomatiniai sutrikimai, pavyzdžiui, panikos atakos

Pastebėjus aukščiau išvardytus simptomus ir jei kvėpavimo pokyčiai tęsiasi ilgiau – būtina pasitarti su gydytoju.

Ką daryti, kad mažėtų dažnas noras giliai įkvėpti?

1. Atsipalaiduokite ir stebėkite savo kvėpavimą

Paprasčiausias būdas sumažinti gilaus kvėpavimo poreikį – sąmoningai atpalaiduoti kūną ir sutelkti dėmesį į lėtą, natūralų kvėpavimą. Kvėpuokite taip, kad įkvėpimas ir iškvėpimas būtų tolygūs, nevienodi. Ypač veiksmingos diafragminio (pilvo) kvėpavimo pratybos.

2. Rūpinkitės miego kokybe

Reguliarus, pilnavertis miegas – būtinas, kad organizmo energijos apykaita būtų sklandi. Miego trūkumas ilgainiui trikdo tiek energijos gamybą, tiek kvėpavimo ritmus.

3. Maitinkitės subalansuotai ir judėkite

Visavertė mityba, kurios pagrindą sudaro sudėtiniai angliavandeniai, baltymai, sveiki riebalai bei pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis, stiprina energijos apykaitą. Įtraukite į kasdienybę lengvą fizinį krūvį – pasivaikščiojimus, tempimo pratimus ar jogą, kurie pagerins kvėpavimo kokybę.

4. Ieškokite streso valdymo būdų

Stresas ir emocinė įtampa dažnai veikia kvėpavimo įpročius. Išbandykite meditaciją, kvėpavimo praktikas arba tiesiog skirkite laiko pomėgiams ir poilsiui.

Mitai apie gilų kvėpavimą

Dažnai girdima nuomonė, kad giliai kvėpuoti yra visada „gerai“, nes organizmas gauna daugiau deguonies. Tačiau per dažnas gilus kvėpavimas, ypač jei jis atsiranda refleksiškai, gali išbalansuoti natūralų kvėpavimo ritmą ir sukelti hiperventiliaciją. Tai gali pastebimai pabloginti savijautą: gali skaudėti galvą ar pradėti svaigti, atsirasti nuovargis. Todėl svarbu stengtis kvėpuoti natūraliai, nesistenkti specialiai priversti save kvėpuoti giliai be būtinybės.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei dažnas noras giliai įkvėpti nepraeina per kelias savaites, lydimas stipraus nuovargio, nerimo, nuolatinio oro trūkumo pojūčio ar kitų negalavimų, būtina pasitarti su specialistu. Ypač atkreipkite dėmesį, jei atsiranda krūtinės skausmas, oro pritrūksta net ramybės būsenoje, staigus dusulys – šie simptomai gali būti pavojingi ir signalizuoti apie širdies, plaučių ar neurologines ligas.

Išvada

Dažnas noras giliai įkvėpti retai būna tiesiogiai pavojingas, tačiau dažniausiai signalizuoja apie energijos trūkumą organizme. Dažniausiai tam įtakos turi pervargimas, stresas, neišsimiegojimas ar blogi kvėpavimo įpročiai. Atpažinę šiuos signalus, pasirūpinkite savo energijos balansu – ilsėkitės, maitinkitės subalansuotai, judėkite ir rūpinkitės emocine sveikata. Jeigu pastebite papildomus simptomus ar jautėtės blogai ilgiau – neatidėkite vizito pas gydytoją, kad būtų užtikrinta jūsų sveikatos saugumas.