Kodėl jaučiate silpnumą kojose po nemalonaus pokalbio

Ar kada pastebėjote, kad po nemalonaus ar įtempto pokalbio netikėtai pajuntate silpnumą kojose? Tai itin dažnas reiškinys, kuris kelia nerimą ne vienam žmogui. Dažnai tai siejama su emociniu išsekimu ar net baime, tačiau iš tiesų šio pojūčio priežastys – daug gilesnės ir susijusios su mūsų kūno fiziologija bei nervine sistema. Suprasti, kodėl taip nutinka, gali padėti ne tik jaustis ramiau, bet ir efektyviau pasirūpinti savo emocine sveikata.

Kaip kūnas reaguoja į stresą

Kai susiduriate su emociškai sudėtinga situacija, pavyzdžiui, nemaloniu pokalbiu su artimu žmogumi, kolega ar vadovu, jūsų organizmas įjungia vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Ši reakcija evoliuciškai buvo skirta padėti žmonėms išgyventi grėsmės akivaizdoje, tačiau šiandien ji aktyvuojasi ir psichologiškai įtemptose situacijose.

Kas vyksta jūsų kūne

• Streso hormonų išsiskyrimas. Per keletą sekundžių į kraują išsiskiria streso hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Jie paruošia kūną veiksmui: didina širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį ir kvėpavimo greitį.
• Kraujotakos nukreipimas. Kraujas nukreipiamas į didžiuosius raumenis (pavyzdžiui, šlaunis ir blauzdas), kad būtų galima bėgti arba kovoti. Tai keičia kojų pojūtį – jos gali tapti sunkios, silpnos ar net drebančios.
• Raumenų įtampa. Natūraliai didėja raumenų tonusas, ypač kojose, tačiau ilgainiui ši įtampa gali pereiti į išsekimą ar „guminių kojų“ pojūtį.

Emocinis stresas ir jo poveikis kūnui

Kojų silpnumas po nemalonaus pokalbio dažniausiai susijęs ne su fizine, o su emocine įtampa. Psichologiniai veiksniai tiesiogiai veikia mūsų fiziologines reakcijas, dažnai sukeldami netikėtus kūno pojūčius.

Stresas kaip fizinis dirgiklis

• Psichogeninis silpnumas. Kai kyla stiprus nerimas, smegenys gali signalizuoti apie „pavojų“ ne tik per mintis, bet ir fiziškai – pasireiškia silpnumas galūnėse ar net trumpalaikis nejautrumas.
• Pojūčių iškraipymas. Dėl padidėjusio dėmesio kūno signalams galite stipriau pajusti silpnumą ar drebulį, net jei objekttyvių raumenų sutrikimų nėra.
• Disociacija. Dažnai intensyvus stresas gali sukelti ir atsiribojimo jausmą – tarsi kojos nebe jūsų ar jos nebeklauso.

Kokios dar galimos priežastys?

Nors dažniausiai kojų silpnumas po įtempto pokalbio kyla dėl emocinio streso, svarbu atmesti ir kitas galimas priežastis, jei ši būsena kartojasi ar stiprėja.

• Nesubalansuota mityba ar skysčių trūkumas. Stresas gali prisidėti prie apetitio stokos, todėl organizmas gali negaunanti pakankamai energijos ar skysčių.
• Žemas kraujospūdis. Po stipraus išgąsčio trumpam gali nukristi kraujospūdis – dėl to pajuntamas svaigulys, silpnumas kojose.
• Lėtinės ligos. Jeigu silpnumas atsinaujina dažnai ar lydi kiti simptomai (sąmonės praradimas, stiprus galvos svaigimas), būtina pasitarti su gydytoju – simptomus gali sukelti neurologinės ar kraujotakos sistemos sutrikimai.

Mokslinis požiūris: kodėl šis pojūtis toks dažnas?

Tyrimai rodo, kad emocinis stresas ir kūno pojūčiai yra neatsiejamai susiję. Harvard Medical School paskelbti duomenys rodo, kad stiprūs emociniai išgyvenimai dažnai sukelia kūno simptomus, tokius kaip raumenų įtampa, drebulys ar net laikinas silpnumas. Tai vadinama somatizacija – kai psichologinis stresas išreiškiamas per kūną.

Lietuvos psichologų tyrimuose pabrėžiama, kad po nemalonių socialinių situacijų žmonės dažnai patiria fiziologinę įtampą: prakaitavimą, drebėjimą, silpnumą kojose ar „guminių“ galūnių pojūtį. Šie simptomai laikini ir kyla dėl sudėtingo žmogaus smegenų ir nervų sistemos darbo bandant apsaugoti organizmą nuo streso padarinių.

Patarimai, kaip mažinti kojų silpnumą po streso

Kvėpavimo pratimai

Gilus, lėtas kvėpavimas padeda normalizuoti širdies ritmą, sumažina įtampą kūne ir „išjungia“ kovok-bėk reakciją. Pabandykite 4-7-8 kvėpavimo techniką: įkvėpkite per 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 7 sekundėms, iškvėpkite per 8 sekundes.

Sąmoningo dėmesio (mindfulness) pratimai

Pastebėkite ir įvardinkite, koks pojūtis jaučiamas kojose: ar jos dreba, ar jaučiate dilgčiojimą, o gal spaudimą? Užfiksuokite be vertinimo. Tai sumažina psichologinio streso poveikį fiziniams pojūčiams.

Fizinis aktyvumas

Nedidelis, švelnus judėjimas ar tempimo pratimai gali padėti raumenims „išsikrauti“ ir greičiau sugrįžti į normalią būseną. Net trumpa 2–5 min. mankšta ar pasivaikščiojimas gali atkurti pusiausvyrą.

Šilumos ar šalčio poveikis

Kartais naudinga sėsti ar atsigulti, užsidėjus šiltą arba šaltą kompresą ant kojų, kad greičiau atslūgtų raumenų įtampa ir pagerėtų kraujotaka.

Dažniausi mitai apie kojų silpnumą po streso

• „Tai – rimtos ligos požymis.“ Dauguma žmonių bent kartą gyvenime patiria silpnumą kojose susidūrę su stresu, ir dažniausiai tai nėra susiję su rimtomis ligomis, jei simptomai laikini.
• „Negalima to kontroliuoti.“ Kvėpavimo pratimai, sąmoningas dėmesys ir fizinis aktyvumas padeda sumažinti simptomų intensyvumą.
• „Tai – silpnumo ar neryžtingumo požymis.“ Priešingai, tai signalas, kad jūsų kūno sistema puikiai prisitaiko prie stresinių situacijų bei stengiasi jus apsaugoti.

Kada verta sunerimti?

Jei silpnumas kojose po streso užsitęsia, paaštrėja arba pasireiškia kartu su galvos svaigimu, skausmu, tirpimu ar sąmonės praradimu, būtina kreiptis į gydytoją. Tai gali būti ženklas apie kraujotakos, neurologines ar kitas sveikatos problemas, kurios reikalauja išsamesnio ištyrimo.

Išvada

Silpnumas kojose po nemalonaus pokalbio dažniausiai yra natūrali kūno reakcija į psichologinį stresą. Organizmas tokiu būdu siunčia signalą apie patiriamą emocinę įtampą ir mobilizuoja jėgas, kad apsaugotų nuo galimo pavojaus. Paprasti kvėpavimo, sąmoningo dėmesio ir fiziniai pratimai padeda greičiau sugrįžti į ramybės būseną. Tačiau jei simptomai kartojasi ar stiprėja, visada naudinga pasitarti su medicinos specialistu, kad būtų galima atmesti rimtesnes priežastis ir užtikrinti visapusišką sveikatą.