Kaip jūsų pilvo skausmas rodo emocinius blokus

Pilvo skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurios žmonės kreipiasi į gydytojus. Dažnai savo jaučiamą diskomfortą pilve priskiriame prastai mitybai, infekcijoms ar virškinimo ligoms, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia, kad mūsų pilvas ir emocijos glaudžiai susiję. Ar jūsų pilvo skausmas galėtų būti emocinių blokų ženklas? Šiame straipsnyje išsamiai nagrinėsime, kaip emociniai veiksniai lemia pilvo pojūčius, kokie simptomai išduoda emocinę įtampą ir kaip spręsti šią problemą kasdieniame gyvenime.

Kaip emocijos veikia mūsų virškinimo sistemą?

Mokslininkai vis labiau pabrėžia vadinamosios „žarnyno–smegenų ašies“ reikšmę. Tai dvipusis ryšys tarp centrinės nervų sistemos (smegenų) ir virškinimo trakto (žarnų), kurį palaiko nerviniai impulsai, hormonai bei imuninės sistemos signalai. Kai patiriame stresą, nerimą ar išgyvename stiprias emocijas, mūsų kūnas siunčia signalus į virškinimo sistemą. Dėl to gali pasireikšti įvairūs simptomai, pradedant paprastu „drugelių“ jausmu pilve ir baigiant tikru skausmu, spazmais ar net randantis chroniškoms žarnyno ligoms.

Streso ir nerimo įtaka pilvui

Kai esame nuolat įsitempę ar stresuojame, išsiskiria hormonas kortizolis, kuris gali paveikti žarnyno judesius ir sukelti viduriavimą, vidurių užkietėjimą ar diskomfortą pilve. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys padidėjusį nerimo ar depresijos lygį, dažniau skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), kuris dažnai pasireiškia įvairiais pilvo skausmais ir virškinimo sutrikimais.

Emociniai blokai: kas tai?

Emociniai blokai – tai giliai pasąmonėje glūdintys ar sąmoningai išgyvenami jausmai, kurių nenorime ar negalime išreikšti. Tai gali būti užslopintas pyktis, neišspręsta baimė, neapdorotas liūdesys ar kiti ilgalaikiai emociniai konfliktai. Kai emocijos blokuojamos, jos dažnai pasireiškia per kūną ir ypač paveikia vadinamuosius „emocijų organus“, kurių vienas pagrindinių – mūsų pilvas.

Kaip atpažinti, kad pilvo skausmas gali būti susijęs su emocijomis?

Nors svarbu iš karto neatmesti ir medicininių priežasčių, yra tam tikri požymiai, rodantys, kad pilvo skausmas dažniau susijęs su emociniais blokais:

• Skausmas atsiranda be aiškios fizinės priežasties ar ligos požymių;
• Skausmas dažniausiai sustiprėja patiriant stresą ar nerimą;
• Jį lydi kiti įtampos ar nerimo simptomai – nemiga, širdies permušimai, prakaitavimas;
• Mitybos įpročių pokyčiai pilvo simptomų nedaro arčiau aiškesnių;
• Išsamūs medicininiai tyrimai nerodo organinių virškinimo sistemos pažeidimų.

Pilvo raumenys tuomet veikia kaip „emocinis skydas“ – pasąmoningai juos įtempiame norėdami apsisaugoti nuo nemalonių jausmų, o ilgainiui ši įtampa tampa nuolatine, sukeldama spazmus, sunkumo jausmą ir skausmus.

Mitai apie pilvo skausmą: kada tikrai verta sunerimti?

Gajus mitas, kad jei jaučiate pilvo skausmą, privalote ieškoti fizinės ligos. Nors visada būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ypatingai esant stipriems, ūmiems ar ilgai trunkantiems skausmams, tačiau vis dažniau gydytojai ir psichologai akcentuoja emocinio faktoriaus svarbą. Lėtinis pilvo skausmas, ypač jei nesusijęs su jokiais aptinkamais sutrikimais, dažnai vadinamas funkciniu sutrikimu – būtent tada svarbu atsižvelgti į emocinius aspektus.

Ką apie tai sako mokslas?

Naujausi moksliniai tyrimai vis dažniau mini, kad žarnynas kartais vadinamas „antraisiais smegenimis“, nes jame daugybė nervų galūnėlių, atsakingų už emocijas, nuotaiką ir net mąstymo procesus. Britų „Gut“ žurnale publikuotame tyrime pastebėta, kad net iki 60 % pacientų, gaunančių diagnozę „dirgliosios žarnos sindromas“, patiria įvairių emocinių sunkumų – depresiją, nerimą ar stiprų stresą. Klinikinės psichologijos praktikoje dažni atvejai, kai, išsprendus vidinius konfliktus ar pakeitus požiūrį į stresines situacijas, sumažėja pilvo skausmai ir virškinimo problemos.

Kaip palengvinti emocinių blokų sukeltą pilvo skausmą?

Jei įtariate, kad jūsų pilvo skausmai dažniau susiję su emocijomis nei su konkrečia fizine liga, verta pasidomėti, kokios pagalbos šaltiniai jums prieinami. Štai keli veiksmingi metodai:

Mokytis atpažinti savo emocijas

• Veskite emocijų dienoraštį, kuriame užsirašykite, kaip jaučiatės skirtingu dienos metu.
• Būkite sąžiningi sau – kas dažniausiai jus įtempia ar sukelia neigiamų jausmų?

Relaksacijos ir kvėpavimo technikos

• Išbandykite gilų diafragminį kvėpavimą, kuris padeda atpalaiduoti pilvo raumenis ir sumažina stresą.
• Stenkitės reguliariai medituoti ar taikyti sąmoningumo (mindfulness) praktiką.

Saviterapija arba psichologo pagalba

• Kognityvinė elgesio terapija (KET) – moksliškai pagrįsta metodika, kuri padeda suprasti ir pakeisti žalingus emocinius įpročius, susijusius su pilvo simptomais.
• Aptarkite savo pojūčius su patikimu specialistu, ypač jei pilvo skausmai stiprūs ar ilgalaikiai.

Fizinė veikla ir subalansuota mityba

• Nepamirškite reguliariai judėti – sportas ar fizinis aktyvumas padeda sumažinti kūno įtampą ir gerina virškinimą.
• Stenkitės rinktis maistą, kuris jums nesukelia papildomų diskomfortų, tačiau nepamirškite, kad vien dieta nepašalins emocinių blokų.

Kada kreiptis į specialistą?

Jeigu pilvo skausmas staiga tapo labai stiprus, atsirado kartu su karščiavimu, vėmimu, kraujo priemaišomis išmatose ar progresuoja laikui bėgant – būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tačiau jei spaudžiant ar veržiant pilvą jūs dažniausiai pastebite simptomų sustiprėjimą esant stresui, emocinei įtampai ar neišsakytoms problemoms, verta pasitarti ir su psichologu ar psichoterapeutu.

Išvados

Pilvo skausmas labai dažnai turi daugiau nei vieną priežastį, o emociniai blokai – vienas iš svarbiausių veiksnių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Atviras požiūris, emocijų atpažinimas ir moksliniais tyrimais pagrįstos pagalbos priemonės leidžia žengti pirmą žingsnį link geresnės savijautos. Rūpindamiesi savo emocine gerove, rūpinamės ir fizine sveikata, todėl niekada nereikėtų nuvertinti pilvo siunčiamų signalų – dažnai jie byloja apie kur kas daugiau nei tik virškinimo problemas.